Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-10 · Administracinė byla Nr. I-543-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
I-543-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02352-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-543-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02352-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui M. N., atsakovės atstovui P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-05-11 raštą Nr. (1.35.)7R-3687 (toliau – ir Raštas) bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 Eur neturtinei ir 200 Eur turtinei žalai atlyginti bei palūkanas, priskaičiuotas teismo sprendimo priėmimo dieną.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016-03-29 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas 2016-04-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl teismo priteistos žalos atlyginimo. Atsakovė Raštu informavo pareiškėją, kad jam priklausančios lėšos nebus pervestos į jo sąskaitą, o bus pervestos antstoliui V. D.. Pareiškėjas su Raštu nesutinka, teigia, kad antstolio patvarkymas negali paneigti teismo sprendimo, negali trukdyti įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Paaiškino, kad, vykdydama antstolio patvarkymą, Teisingumo ministerija pervedė antstoliui jam priteistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-15 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 sprendimu sumas. Tačiau vėliau Teisingumo ministerija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-05-19 sprendimą, nepaisė antstolio patvarkymo ir pervedė priteistą sumą pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad neaišku, kuo remdamasi ir kokiomis aplinkybėmis Teisingumo ministerija sprendžia, kada paisyti antstolio patvarkymo, o kada ne, tokį Teisingumo ministerijos veikimą laiko neteisėtu. Teigia, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinius išgyvenimus (b. l. 1–3).

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taigi išieškojimą vykdantis antstolis, nustatęs, kad teismas skolininkui yra priteisęs žalos atlyginimą iš valstybės, turi teisę areštuoti šiai žalai atlyginti skirtas lėšas, kurias administruoja Teisingumo ministerija.

CPK 585 str. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą. Taigi dėl šios priežasties Teisingumo ministerija, gavusi patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, privalo jį vykdyti ir neturi kompetencijos vertinti antstolio procesinių veiksmų teisėtumo.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti

Šalies argumentai

Teismo atsakovės atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad LVAT 2016-03-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016 pareiškėjui priteisė 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 21–39). Antstolio V. D. 2015-11-09 patvarkymu Nr. 036-8061, kuriuo buvo patikslintas antstolio 2014-02-11 patvarkymas, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos (2 259,50 Eur). Patvarkymu antstolis Teisingumo ministeriją įpareigojo į jo depozitinę sąskaitą pervesti visas lėšas, kurias privalo ar privalės išmokėti skolininkui M. N. (b. l. 41). Remdamasi antstolio V. D. nurodymu, Teisingumo ministerija pervedė pareiškėjui priteistą sumą į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Byloje ginčas kilo dėl 300 Eur neturtinės ir turtinės 200 Eur žalos priteisimo bei Rašto panaikinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijos neteisėtus veiksmus kildina iš Rašto, kuriame atsakovė pareiškėjui nurodė, kad Teisingumo ministerijai nėra suteikta teisė vertinti antstolio procesinius veiksmus, todėl antstolio veiksmus jis gali skųsti CPK nustatyta tvarka (b. l. 5). Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti LVAT nutartį ir pervesti lėšas į jo nurodytą sąskaitą, o ne vykdyti antstolio patvarkymą, kuriame nurodyta išieškomą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 4 str. nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka. CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Teisingumo ministerijos veiksmai buvo neteisėti, nes Teisingumo ministerija buvo gavusi antstolio V. D. patvarkymus, kuriuos vykdyti ją įpareigojo įstatymas. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (LVAT 2016-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-670-756/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė Teisingumo ministerijai 2016-04-18 prašymą „Dėl žalos atlyginimo“, kuriame prašė jam LVAT 2016-03-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016 (b. l. 21–39) priteistą 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą pervesti į Vilniaus pataisos namų sąskaitą (b. l. 17, 19). Teisingumo ministerija Raštu atsakė į pareiškėjo 2016-04-18 prašymą, kuriame nurodė, kad 2015-11-24 raštu Nr. (1.35.)7R-8054 jis buvo informuotas apie tai, jog antstolis V. D. 2015-11-09 patvarkymu Nr. 036-8061 areštavo jam priklausančią pinigų sumą bei įpareigojo Teisingumo ministeriją pervesti šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą.

Teismas vertina, kad pareiškėjo teiktas 2016-04-18 prašymas iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d. pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatytais reikalavimais. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas ir dėl jo 2016-05-11 priimtas Raštas. Nagrinėjamu atveju į pareiškėjo 2016-04-18 prašymą atsakovė pateikė atsakymą nepraleidusi Taisyklėse nustatytų terminų. Rašte pateikiama informacija dėl pareiškėjo 2016-04-18 prašymo, atsakymas pateiktas, atsižvelgiant į 2016-04-18 prašymo turinį, jame pateikti Rašto priėmimo motyvai. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Teisingumo ministerija išnagrinėjo pareiškėjo 2016-04-18 prašymą, nepažeisdama administracinės procedūros nustatytos tvarkos ir terminų.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str. pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 str. skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.)) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Manydamas, kad antstolis, išieškodamas iš Teisingumo ministerijos pareiškėjui priteistą 200 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas teismo prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju priteisti turtinę ir neturinę žalą pareiškėjui nėra pagrindo, kadangi, kaip jau nurodyta anksčiau, atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)), 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė