Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir L. P. ieškinį atsakovams A. P. ir G. P. dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai J. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės A. P. 27 734,27 Eur nepagrįstai įgytų lėšų ir iš atsakovo G. P. – 27 734,27 Eur nepagrįstai įgytų lėšų.Nurodė, kad jų sūnus atsakovas G. P., gyvendamas šeimoje su atsakove A. P., pasiūlė ieškovams piniginėmis lėšomis prisidėti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos mainais į galimybę ateityje šiame statomame name gyventi. Atsižvelgiant į tai, ieškovai pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Didžiąją dalį gautų piniginių lėšų – 55 468,54 Eur (191 521,77 Lt) ieškovai skyrė atsakovų namo statybai, šias lėšas bankiniu pavedimu pervedant į atsakovo G. P. sąskaitą. Tačiau atsakovų G. P. ir A. P. santuoka iširo. Santuokos nutraukimo procese atsakovams dalinantis turtą Vilniaus apygardos teismo 2017-09-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1218-603/2017 pagrindu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei A. P., t. y. ir už ieškovų pinigines lėšas sukurto turto dalis, kuri, pasak ieškovų, padalinta nepagrįstai. Ieškovų gautos lėšos, kurios turėjo būti panaudotos jų reikmėms sukuriant jiems skirtą gyvenamojo būsto dalį, turi būti priteistos iš abiejų ištuokos dalyvių lygiomis dalimis, o atsakovams sumokėta suma laikytina atsakovų be teisinio pagrindo įgytu turtu (CK 6.240 str. 1 d.), kuris kiekvienam iš atsakovų atiteko kaip po ½ padalinta bendro materialaus turto dalis, gauta po santuokos nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018-05-02 nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims.Teismas nurodė, kad ieškovai, laikydami save atsakovų kreditoriais (t. y. turinčiais teisę į dalį kuriamo turto –gyvenamojo namo), turėjo reikšti atitinkamus reikalavimus atsakovų santuokos nutraukimo ir turto padalinimo metu. Teismas atsakovų santuokos nutraukimo byloje spręsdamas dėl turto padalinimo pasisakė dėl atsakovų pastatyto gyvenamojo namo nuosavybės (pripažino jį atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe), įvertinęs, be kita ko, ir šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovui G. P. ieškovų pervestas pinigines lėšas, gautas pardavus jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Duomenų apie dalyvavimą atsakovų santuokos nutraukimo (turto padalinimo) procese, ieškovai nenurodė.Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką bei tai, kad ieškinyje keliami reikalavimai, susiję su atsakovų prievolėmis, atsiradusiomis jų santuokos metu, padarė išvadą, jog ieškovai, kaip atsakovų kreditoriai, kurių teisės galimai pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), šias teises pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-58-219/2015).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai J. P. ir L. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai turi kreiptis dėl proceso atnaujinimo atsakovų santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nėra sprendžiamas buvusių sutuoktinių (atsakovų) statyto gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas. Šiuo atveju atsakovų santuoka iširo ir jų gyvenimas vienoje namų valdoje neturi perspektyvos, todėl nėra pagrindo ir ieškovams bylinėtis dėl gyvenamojo namo dalies įgijimo pagal jų finansinį indėlį į namo statybą.Atnaujinus procesą atsakovų santuokos nutraukimo byloje būtų traumuojamas jų nepilnametis vaikas, gaišinami vaiko teisių apsaugos funkcijas atliekantys darbuotojai ir pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, taip užvilkinant bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl paaiškinimų (atsiliepimo) priėmimo

Tik teismui išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir priėmus pareikštą ieškinį laikoma, kad civilinė byla iškelta, todėl kartu su ieškinio kopija atsakovui ir tretiesiems asmenims siunčiamas pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (CPK 137 str., 142 str. 1 d.). Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurios patvirtinta kopija bei ieškinys ir jo priedai įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui/ieškovui (CPK 137 str. 3 d.). Tokiu atveju civilinė byla nėra iškeliama, civilinis procesas laikomas neprasidėjusiu, todėl atsakovams nėra ir siunčiamas pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo.Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės A. P. procesinis dokumentas, pavadintas paaiškinimais. Atsižvelgiant į jo turinį bei suformuluotus prašymus, akivaizdu, kad šiame dokumente pateikiami atsikirtimai į apeliantų atskirąjį skundą, t. y. iš esmės yra teikimas atsiliepimas į apeliantų atskirąjį skundą, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, nors tokio atsiliepimo pateikimo skundo dėl ieškinio nepriėmimo atveju CPK normos nenumato. Rašytinių šalies paaiškinimų priėmimo galimybę riboja tokia aplinkybė, kad civilinė byla dar nėra iškelta, dar tik sprendžiamas klausimas, ar buvo prielaidos ją iškelti. Kadangi civilinis procesas atsakovės atžvilgiu nėra prasidėjęs, jos teikiamą procesinį dokumentą atsisakytina priimti.

Dėl apeliantų ieškinio priėmimo

Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-21 sprendimu nutraukė atsakovų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nustatė atsakovų nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteisė išlaikymą bei padalino atsakovų iki santuokos sudarymo bei santuokos metu įgytą turtą ir prievoles. Teismas atsakovams priteisė asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2017-09-20 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą minėtoje dalyje, priteisdamas atsakovei A. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš jos atsakovo G. P. naudai priteisdamas 29 902,19 Eur dydžio kompensaciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apeliantų keliami reikalavimai pareikštame ieškinyje dėl nepagrįstai įgytų lėšų grąžinimo turėtų būti nagrinėjamai atsakovų santuokos nutraukimo byloje, prieš tai atnaujinus procesą šioje byloje. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutiktina. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 str. 1 d., CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti yra imperatyvi. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Taigi kreditorių neįtraukimas į santuokos nutraukimo bylą, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų pobūdį, gali būti pripažintas akivaizdžiu jų turtinių teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą atnaujinti užbaigtos santuokos nutraukimo bylos procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).Atsakovų A. P. ir G. P. turtas bei prievolės teismo yra padalintos jų santuokos nutraukimo byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vilniaus apygardos teismo 2017-09-20 nutartis, kurioje, be kita ko, yra pasisakyta ir dėl visų lėšų, pervestų apeliantų sūnui G. P., panaudojimo namo statyboms abejotinumo (13 p.), ir dėl sutuoktinių turto dalių lygybės, nepaisant kiekvienam jų dovanotų tėvų lėšų, ir dėl šių lėšų įtakos, skaičiuojant kompensacijas (39 p.), dėl turto dalies nepripažinimo asmenine G. P. nuosavybe, atsižvelgiant į jam, kaip teigta priešieškinyje, dovanotas tėvų lėšas, pardavus butą, yra įsiteisėjusi ir galutinė bei turi res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galią. Todėl minėtoje nutartyje ar pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti faktai bei teisiniai santykiai negali būti paneigti kitoje byloje, reiškiant savarankišką ieškinį ar, juo labiau, siekiant paneigti patį dovanojimo faktą ir tvirtinant, kad lėšos pervestos buvusiems sutuoktiniams (atsakovams) nebuvus tam jokios teisėto pagrindo. Toks draudimas yra įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad atsakovas G. P. santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje įrodinėjo priešingą, dovanojimo jam asmeniškai teisinį santykį. Teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Todėl paaiškėjus, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar atsiranda naujų aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą (CPK 365 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo, kurio teises ir interesus įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia, turi teisę kreiptis su pareiškimu dėl teismo proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje ir reikšti reikalavimus ar atsikirtimus, teikti įrodymus, kuriuos, procesą atnaujinus, teismas vertins atnaujintos bylos kontekste. Kaip nurodyta pirmiau, santuokos nutraukimo byloje teismai, spręsdami dėl atsakovų turto padalinimo bei kompensacijų priteisimo, atsižvelgė į aplinkybes dėl atsakovams suteikto kredito gyvenamojo namo statybai, dėl atsakovei A. P. dovanotų piniginių lėšų, o taip pat ir dėl iš apeliantų gautų piniginių lėšų ir pasisakė dėl jų. Todėl apeliantams siekiant, jų teigimu, atsakovų nepagrįstai gautas lėšas susigrąžinti, pareikštame ieškinyje nurodomas aplinkybes bei įrodymus būtina nagrinėti santuokos nutraukimo byloje jau nustatytų aplinkybių kontekste. Teismas naujai iškeltoje byloje neturėtų kompetencijos tikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar jame nustatytų faktų teisingumo. Be kita ko, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.), yra ribojamas prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 str.). Todėl kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, ji neturėtų būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisės yra pažeistos, jei turi teisę reikalauti arba atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje, tačiau tik išimtiniais atvejais. Apeliantai proceso atnaujinimo instituto galimybių dar nesiekė išnaudoti. Konstatuotina, kad asmenys, laikantys save kreditoriais, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Į tai skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog, atnaujinus atsakovų santuokos nutraukimo bylą, būtų traumuojamas jų nepilnametis vaikas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškiai pasisakyta, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl dėl su jais susijusios bylos dalies procesas neatnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Jokių kitų skundžiamos nutarties nepagrįstumo argumentų, išskyrus galimybę pažeisti vaiko interesus ir, apeliantų manymu, tikslingesnį tokio reikalavimo nagrinėjimą atskiroje byloje, atskirajame skunde nenurodyta. Todėl skundžiam nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.