Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

jų gynėjams advokatams Juozui Čiviliui, Mindaugui Paukštei, Pauliui Jablonskui, Irenai Maksimovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. V. privataus kaltinimo skundus, kuriuose:

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. 154 str. 1 d.,

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, išsiskyrusi, turintį sūnų 17 metų, dirba (duomenys neskelbtini) vyr. specialistė, gyvena (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. 154 str. 1 d.,

Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. 154 str. 1 d.,

V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, turi vaiką iki 2 metukų, įmonės mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. 154 str. 1 d.,

I. V., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-19132-803/2009 nustatytomis aplinkybėmis kaltino L. K., D. P., Z. K., V. Š. ir I. V. tuo, jog šie veikdami bendrininkų grupėje, šmeižė asmenį, t.y. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą E. V., dėl ko ji buvo atleista iš darbo, o būtent:

L. K. bei D. P. veikdamos bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, siekiant apšmeižti E. V., sukiršinti ją su kitais (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojais ir siekiant ją atleisti iš darbo, vertė interesantus prieš E. V. rašyti skundus, po ko 2009-07-24 L. K. priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo, kuris buvo pagrįstas tikrovės neatitinkančia informacija, t.y. suklastotais, remiantis melagingomis žiniomis M. G., V. Š., Z. K., I. V. skundais. Priėmus įsakymą apie tai tapo žinoma E. V. kolegoms. Dėl L. K. bei D. P. neteisėtų veiksmų, (t.y. interesantų įkalbinėjimo rašyti prieš E. V. skundus, skundų klastojimas, jos žeminimas kitų darbuotojų akyse), buvo pažeminta E. V. garbė ir orumas;

Z. K., V. Š. bei I. V., veikdami bendrininkų grupėje su D. P. ir L. K., pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai nepagrįstus, nemotyvuotus ir žeminančius skundus, remiantis tikrovės neatitinkančia informacija, dėl ko šių asmenų melagingais, o M. G. suklastotais skundais, žeminančiais E. V. garbę ir orumą, ji buvo atleista iš darbo;

t.y. kaltino L. K., D. P., Z. K., V. Š. ir I. V. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d.

Kviečiamos į taikinamuosius posėdžius šalys nesusitaikė, todėl privataus kaltinimo skundai perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisme nukentėjusioji – privati kaltintoja E. V. palaikė skunduose išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad ji pagal darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje. Buvo atleista iš darbo dėl vienkartinio pažeidimo pagal gautus skundus. Mano, jog jos atleidimas buvo suorganizuotas, nes jau 2008 m. buvo nutarta, kad ji bus atleista, kadangi 2008 m. paskyrus drausminę nuobaudą, ji buvo pakviesta į skyrių, pas tiesioginę viršininkę D. P., kuri pareiškusi pretenzijas dėl blogo darbo, pasiūlė parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Su tuo ji nesutiko, nurodė, jog prieštarauja, turi bankui įsiskolinimą, tačiau 2009-07-24 įsakymu ji buvo atleista iš darbo. Be to, darbovietėje jautė pastovią intrigą, įtampą, atkreipė dėmesį, kad yra atidžiai stebima personalo skyriaus vedėjo Jarmalkovič, atmosfera darbe buvo nemaloni. Nesutikdama su 2009-07-24 (duomenys neskelbtini) savivaldybės priimtu įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, ji kreipėsi į teismą. Teismas darbo bylą išnagrinėjo, jos ieškinys buvo atmestas. Teismo metu paaiškėjo, jog M. G. pati skundo nerašė, dėl to ji kreipėsi į prokuratūrą ištirti nustatytą aplinkybę. Atlikus tyrimą kaltininkas, kuris suklastojo M. G. skundą nustatytas nebuvo, todėl teismas nustatė, jog nuobauda 2008-09-15 jai buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, dėl to mano, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės direktorė turėjo jos atsiprašyti ir grąžinti ją į darbą.

Dėl L. K. šmeižto paaiškino, kad iki šios dienos jos dar nėra atsiprašyta už neteisėtai skirtą nuobaudą, kad tai buvo padaryta tyčia ir toje drausminėje nuobaudoje buvo prieš ją parašyta, kad ji (E. V.) grubi, nemandagi, kad nesuteikė tinkamai asmenims informacijos, įžeidinėjanti.

Dėl D. P. šmeižto paaiškino, kad kaltinimą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir L. K., nes buvo šmeižiama tuo, kad blogai dirbo ir blogai atliko pareigas.

Dėl Z. K. šmeižto kaltinimą grindė tuo, kad Z. K. 2009-07-24 apšmeižė ją (E. V.) skunde nurodydamas, kad ši nesuteikė informacijos. Ji su Z. K. elgėsi taip, kaip ir su visiais interesantais, visą tvarką žinojo, prašymo formą pateikė tinkamai, paaiškino, kaip prašymas turi būti pildomas, informaciją Z. K. pateikė pilnai ir išsamiai. Z. K. jos paaiškinimais piktinosi dėl pačios prašymo formos, jis buvo nepatenkintas, tačiau kuo tiksliai, nežino. Z. K. šmeižtas pasireiškė, kad jis parašė nepagrįstą skundą, jog ji neatliko savo pareigų.

Dėl I. V. šmeižto kaltinimą grindė tuo, kad I. V. taip pat parašė nepagrįstą skundą, nes ji su I. V. neturėjo jokių reikalų. Vėliau gi duodama parodymus, nurodė, jog nepamena kaip ji aptarnavo I. V..

Dėl V. Š. šmeižto kaltinimą grindė tuo, kad V. Š. skundas nepagrįstas, nes pateiktame skunde buvo teigiama, kad ji (E. V.) buvo nedrausminga, nemaloni, nemandagi, nesuteikė informacijos ir klaidina neteisinga informacija, už ką ji buvo atleista iš darbo, o jokių konkrečių dokumentų, kad ji taip elgėsi – nėra.

Taip pat paaiškino, kad iš civilinėje byloje bei tyrimo metu apklaustų liudytojų buvo aišku, kad žmonės kreipėsi ne pagal jos kompetenciją, todėl suprato, kad yra teigiama akivaizdi netiesa, o netiesos skleidimas yra šmeižimas. V. Š. skundas civilinėje byloje buvo įrodinėjamas jos buvusių kolegų A. P., B. J. paaiškinimais, kurie buvo paprašyti administracijos direktorės parašyti pasiaiškinimus, kurie ir buvo nukreipti prieš ją (E. V.), D. P. buvo jos skyriaus vedėja, nuo kurios priklausė jos (E. V.) sėkmė, likimas, L. K. buvo administracijos direktorė su ja E. V. nebendravo, nekalbėjo ir nurodymų iš jos negavo. Taip pat nurodė, jog piliečiai, jeigu jų interesai pažeidžiami, turi teisę skųstis teisme, tačiau tokių skundų į teismą prieš ją nebuvo paduota, todėl teigia, kad ji įstatymų nepažeidė. Tokių įrodymų, kurie tikrai įrodytų skunduose išdėstytus argumentus nėra, todėl pateikti prieš ją skundai ir yra šmeižimas. Nagrinėjant civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, skundo rašymo aplinkybės, jų turinys, buvo teismo vertintas, pasisakyta dėl tų skundų teismo sprendime. Nurodė, jog D. P. ir D. K. galėjo inicijuoti skundo surašymą, tačiau ar inicijavo, nežino. Konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius išdėstytus skunduose nėra, nes žmogui (interesantui) kreipiantis „į langelį“ nėra daromas garso įrašas, patalpa nefilmuojama. Ji 2009-07-23 pasiaiškinimą rašė afekto būsenoje, dabar tokio paaiškinimo nerašytų. Kiek I. V. susietas su savivaldybės valdžia, jai sunku pasakyti.

Prašo atlyginti 48140,00 Lt, nes dėl paminėtų priežasčių ji būtų dirbusi ir gavusi darbo užmokestį. Norėtų baigti bylą taikos sutartimi tuo atveju, kuomet L. K. sutiktų ją grąžinti į darbą ir kompensuotų pravaikštą, tačiau to pasiekta nebuvo. Nurodė, jog skundai surašyti neteisingi, jie susiję su administracija, mano, jog tarp jų yra ryšys, kadangi administracija siekė tikslo, ieškojo skundų ir prašė piliečių juos rašyti. Jos manymu, vienas iš atleidimo motyvų buvo ir tas, jog ji yra lietuvė, o savivaldybėje dirbo nedaug lietuvių. Dėl pateiktų jos atžvilgiu skundų ji buvo surašiusi paaiškinimus, tačiau juos nagrinėjant nebuvo atsižvelgta į jos motyvus, gauta informacija buvo tiriama paviršutiniškai.

Aklausta teisme kaltinamoji L. K. kaltės nepripažino, paaiškino, kad ji dirbdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje atliko savo administracijos direktoriaus pareigas. Nei ji pati, nei D. P. ar jos pavaldiniams, bendradarbiams nebuvo davusi jokių nurodymų sekti E. V. ar pranešinėti apie jos galimus pažeidimus. Interesantams jokių skundų rašyti neinicijavo, niekam nediktavo kaip rašyti skundą, interesantus pirmą kartą pamatė tik teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl E. V. neteisėto atleidimo iš darbo, kuri buvo atleista jos priimtu įsakymu, t.y. kaip darbdavio administracijos direktoriaus įsakymu. Iš darbo E. V. buvo atleista už sistemingus pažeidimus, kiek pamena, jai buvo skirtos 4 nuobaudos. Asmeniškai ji dėl E. V. tautybės, elgesio nusistačiusi nebuvo, įdarbinti kitą asmenį į E. V. vietą jai nereikėjo, o kas buvo priimtas į jo vietą, nepamena, nes tuo metu vyko reorganizacija, o skyrius, kuriame dirbo E. V. buvo reorganizuotas į 3 skyrius. Ji E. V. savo darbo kabinete yra mačiusi vieną kartą, kuomet jai buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Taip pat paaiškino, jog gauti piliečių skundai, tiek žodiniai, tiek rašytiniai yra nagrinėjami. E. V. dirbo pagal darbo sutartį, o prašymo užimti valstybės tarnautojo vietą jį nebuvo pateikusi ir nepamena ar E. V. darbo metu buvo skelbiami konkursai valstybės tarnautojo vietai užimti. Kas dirbo E. V. vietoje nurodyti negali, nepamena, nes savivaldybėje dirba apie 550 žmonių, iš jų 120 tarnautojų.

Teisme apklausta kaltinamoji D. P. kaltės nepripažino, paaiškino, kad E. V. dirbant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje, ji buvo E. V. viršininkė. Nurodė, jog ji neorganizavo šmeižto kompanijos prieš E. V., nedavė nurodymų bendradarbiams rašyti skundus nepalankius E. V., nesiūlė jų rašyti interesantams ir nediktavo skundų turinio šiems. Lankytojams, kurie buvo atėję, po priėmimo langelyje ir nepatenkintiems darbu, ji aiškino interesantų teises pagal viešojo administravimo įstatymą, išaiškindama jų teisę skųstis. Z. K. ji pamena, kuris buvo atėjęs į skyrių nepatenkintas, kad negali užpildyti prašymo. Kabinete Nr. 426, esant kitai darbuotojai, ji (D. P.) paaiškino piliečiui kaip užpildyti prašymą, o reikalauti rašyti skundą (skundus) ji iš pileičių to nereikalavo. Kuomet yra surašomas skundas jis yra pateikiamas 2 langelyje, todėl netiesa, jog ji iš savo kompiuterio atspausdino skundo turinį. Kada Z. K. pateikė skundą tiksliai nepamena, o kur Z. K. atspausdino skundą, jai taip pat nėra žinoma, nes savivaldybėje, jų skyriuje, tokio dokumento neatspausdinsi. E. V. išeiti iš darbo savo noru nesiūlė. Priešingai, susirinkime, kartu su skyriaus vedėjo pavaduotojom E. ir V., dalyvaujant E. V. vyko pokalbis dėl jos darbo, kurio metu buvo sprendžiama, kaip padėti jai dirbti, aptarnauti žmones, kokios yra darbo problemos. Be rašytinių skundų dėl E. V. darbo būdavo gaunami ir žodiniai skundai, kreipiantis į specialistus, į skyriaus vedėjus, pavaduotojus. Informacinis langelis (langeliai), skirti suteikti informaciją architektūros klausimais, tai buvo E. V. pareiga, nesant jos kompetencijai skirtam klausimui, ši turėjo interesantą nukreipti kitam specialistui, parodyti kur yra skyrius ir bendra informacija. Charakterizuojat E. V., nurodė, jog šiai buvo sunku susitvarkyti pilnai su savo darbu, ji nevisuomet teisingai atsakydavo klientams į rūpimus klausimus, todėl jie ir turėjo kreiptis į skyrių informacijos. Ji kartais būdavo nepakanti, dėl jos darbo vykdavo pasitarimai, kurių metu ji neišklausydama patarimų išeidavo iš kabineto. Savo negatyvų požiūrį į E. V., ji nei darbuotojams, nei direktorei nesakė, o jos kabinete pokalbio metu su pavaduotojomis, buvo sprendžiami klausimai, kaip padėti E. V. išspręsti susidariusias problemas. Ji nagrinėjant civilinę bylą teisme dalyvavo kaip liudytoja. E. V. buvo atleista direktorės įsakymu. Pagal personalo skyriaus surinktą medžiagą. Direktorės pavedimu jai buvo pavesta išsiaiškinti skundų aplinkybes, dėl ko ji, eidama savo pareigas, reikalavo paaiškinimo iš E. V., o pateiktą paaiškinimą perduodavo personalo skyriui. E. V. išėjus iš darbo, kas dirbo jos vietoje, nežino. Kur kiekvienas žmogus (interesantas) rašo skundus ir ką juose nurodo, gali konkrečiai atsakyti tik pats žmogus. Ji už piliečius skundų nerašė, jų turinio nespausdino.

Teisme apklaustas kaltinamasis Z. K. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jam atvykus į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją priduoti prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti ūkininkų sodybos statybai, jis priėjo prie 1 langelio, kur dokumentus priiminėjo E. V.. Bendraujant su E. V. šis klausinėjo pastarosios, kaip pildyti prašymą, kokius laukus pildyti, tačiau E. V. nenoriai atsakinėjo į jo užduodamus klausimus, toliau klausiant ji tylėjo, žiūrėjo į vieną vietą, ir nenukreipė į jokį specialistą konsultacijai jam rūpimu klauimu. Supratęs, jog prie langelio jam nepavyks užpildyti prašymo bei galvodamas važiuoti namo, pamatęs informacinį stendą, nutarė užeiti į kokį skyrių ir ten gauti daugiau informacijos. Užėjęs į 424 ar 426 kabinetą, jame buvo 3 ar 4 darbuotojos, šiom paaiškino, kokiu klausimu jis užėjo ir paprašė padėti užpildyti prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Darbuotojos sutiko ir per kelias minutes viskas buvo užpildyta. Nustebęs, kodėl langelyje jam nepavyko užpildyti minėto prašymo, apie tai pasakė kabinete esančioms darbuotojoms. Tame kabinete buvo ir D. P., kaip suprato iš kabinete esančių darbuotojų, kad tai viršininkė. Tuomet jis D. P. pasakė kokia yra netvarka, kad tai yra negerai, kad reikia daugiau žmonių, kurie padėtų užpildyti prašymus, nes prie langelio jis buvo ne vienas, buvo ir moterų, kurios taip pat nieko nesuprato, negalėjo susikalbėti ir negavo jiems rūpimos informacijos. Dėl to jis D. P. pareiškė nepasitenkinimą, į ką ši jam atsakė, jog dėl turimų pretenzijų jis turi teisę rašyti skundą. Paklausęs ir užsirašęs darbuotojos, kuri dirbo prie langelio vardą ir pavardę, jis išėjo. Automobilyje turėjo kompiuterį, kuriuo surašė skundą, perrašė prašymą, o paaiškėjus, jog neturi visų reikiamų dokumentų, vyko namo. Namuose paėmęs dokumentus ir atsispausdinęs skundą, grįžo atgal į savivaldybę, pridavė dokumentus, o skundą pristatė į personalo skyrių 2 aukšte. Priduodamas dokumentus matė moteris, kurios taip pat konfliktavo su E. V., todėl šioms padėjo užpildyti prašymus. Šiuo metu skundo turinio nepamena, tačiau jame nurodė tikras aplinkybes kaip viskas vyko. Jam skundo rašyti niekas neliepė, tik išaiškino jo, kaip piliečio, teisę. Iki teismo kitų kaltinamųjų jis nematė, o D. P. matė tik skyriuje, kuomet ėjo pagalbos pildyti prašymą. Idėja surašyti skundą kilo tuomet, kai grįždamas ir eidamas per pirmą aukštą pamatė prie langelio analogišką situaciją su kitais asmenimis, tarp kurių buvo ir senesnių žmonių, todėl manė, jog savo skundu kažką galės pakeisti. Savo skundu jis neturėjo tikslo, kad E. V. būtų atleista iš darbo.

Teisme apklaustas kaltinamasis V. Š. kaltės nepripažino, paaiškino, jog jis užsiimu investiciniais projektais, dėl ko jam tenka lankytis savivaldybėje, dėl žemės, projektavimo klausimų. Jam teko susidurti su E. V.. Dėl tam tikros informacijos ir klaidingai suteiktos informacijos jis parašė skundą. Kadangi faktai ir skundas buvo vykę seniai, šiuo metu jis visų aplinkybių nepamena, nurodė, jog dėl to jis buvo apklausiamas ir davė visus paaiškinimus. Patvirtino, kad 2009-02-21skundą jis rašė pats, savo ranka. Pažymėjo, jog jis E. V. buvo uždavęs klausimus tiesiogiai liečiančius E. V. darbą, architektūros skyrių, tačiau jam nebuvo atsakyta konkrečiai ir teisingai. Taip pat nurodė, jog dėl klaidingai suteiktos informacijos galėjo nukentėti pats V. Š. bei jo užsakovai. 1 langelio darbuotojas neturi konsultuoti, jis turi atsakyti į užduodamus klausimus konkrečiai, jis buvo uždavęs klausimą kaip paduoti dokumentus, ar gali vykdyti statybas tam tikrose vietose. Skundą surašė savo iniciatyva, nieko neprašomas. D. P. ir L. K. jis asmeniškai nepažįsta, tik tiek, kiek teko matyti vizualiai savivaldybėje, kurioje jam tekdavo dažnai būti. Kreipėsi į P. konsultacijos dėl sąvadų sąlygų matomai dėl to, jog jam ši informacija pasakyta nebuvo, o E. V. dirbant architektūros skyriuje, mano, jog šią informaciją ji turi žinoti. Skunde jis nurodė, kad jam buvo klaidingai suteikta informacija, kadangi 2009 m. keitėsi kainų plėtros pateikimo tvarka. Aiškiai išdėstęs savo problemą E. V. jis sulaukdavo neaiškios pozicijos, atsakymo. Kuomet jis būtų gavęs teigiamą atsakymą, skundo nerašytų, o skundą rašyti ir kiek kartų juos rašyti, yra jo teisė. Patvirtino, jog pareiškime nurodyti duomenys yra teisingi, skunde ir skundo papildyme jis nedėstė išgalvotų ar šmeižikiškų duomenų.

Teisme apklaustas kaltinamasis I. V. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje lankydavosi dažnai. Lankydamasis savivaldybėje, kiek pamena dėl statybų, jis kreipėsi į 1-ą langelį pagalbos, žinodamas, jog šiame langelyje jam gali padėti. Langelio darbuotojai rodė dokumentus, tačiau jie priimti nebuvo. Klausė kaip pildyti dokumentus, tačiau jam darbuotoja nieko neatsakė, nepaaiškindama nurodė „eik ir pildyk“. Jis asmeniškai kalbėjosi su E. V.. Pakilęs į antrą aukštą ir būdamas susijaudinęs, jis paprašė ten buvusio žmogaus, parašyti skundą, kad būtų greičiau viskas tvarkoma. Skundą jam padėjo surašyti, jo paties prašymu, pro šalį einantis A. F., jo pažįstamas, kadangi skundą reikėjo rašyti lietuvių kalba. Skundas buvo rašomas 2-ame aukšte, kuriame buvo stalas, surašius skundą, A. F. jį perskaitė, išvertė, po skundu pasirašė jis pats (I. V.). D. P. ir L. K. asmeniškai nepažįsta ir jos niekada nėra nieko prašiusios rašyti. Jis skunde nurodė savo nepasitenkinimus, savo nuomonę ir tikslo apklabėti E. V. jis neturėjo, manė, jog skundas padės išspręsti jo asmeninius reikalus dėl statybų. Į skundą jis atsakymo negavo, o jo problemos išsisprendė, kuomet kreipėsi į firmą, kuri ir sutvarkė jam rūpimus reikalus. Po skundo surašymo jis su E. V. nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas, parodymus davė savo noru iškvietus policijai.

Kaltinamųjų gynybos prašymu teisme apklaustas liudytojas R. G. paaiškino, kad pažįsta E. V., iš kaltinamųjų pažįsta D. P. ir L. K., kitų kaltinamųjų nepažįsta, juos matė tik kai ateidamas į teismo posėdžius šioje byloje, civilinėje byloje jis nedalyvavo. Šiuo metu ir anksčiau R. G. dirbo savivaldybėje, ankstesnės jo pareigos buvo architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjas, šiuo metu statybos skyriaus vedėjas. E. V. buvo jo skyriaus darbuotoja, todėl ją pažįsta. Iš klientų pusės būdavo nusiskundimų E. V. atžvilgiu, jų konfliktai pasireikšdavo tuo, kad E. V. nesavalaikiai parengdavo sąlygų sąvadas, nusiskundimai būdavo ir dėl to, kad ji (E. V.) neteikė informacijos priėmimo valandomis, neatsakydavo informacijos telefono skambučiais. Darbuotojas atėjusiam interesantui savo kompetencijos ribose turi atsakyti į klausimus, visokeriopai privalo teikti informaciją kuo galima žmogui padėti, jeigu tai įeina į jos pareigas. Žmonės kreipdavosi su prašymais išduoti sąlygų sąvadus, projektuoti statinius, namus ir t. t.. Jie parašydavo prašymus išduoti sąlygų sąvadus, o specialistas gavęs tokį prašymą, turėdavo kreiptis į atitinkamas institucijas pagal prašymą išduoti tos institucijos sąlygas šiam statiniui projektuoti. Darbuotojas, sėdintis langelyje, turi priimti prašymus, o paklausus piliečiui kas neaišku, turėtų tai paaiškinti. Kuomet darbuotojas, nekompetetingas atsakyti į klausimus, jis gali kreiptis į skyriaus vedėją, į vyriausią architektą, kuris paaiškins kas neaišku. Kreipiantis interesantui, langelio darbuotojas privalo bendrauti ir visokeriopai padėti jam, tokia yra šios institucijos funkcija ir už tai darbuotojai yra atsakingi. Laikotarpiu, kuomet jis pats vadovavo skyriui buvo specialistų stygius todėl buvo stengiamasi geranoriškai spręsti visus klausimus, ir vengti kraštutinumų – atleidimo. E. V. atleidimui neturėjo reikšmės jos tautybė. Iki 2007 m. su E. V. vyko darbiniai pokalbiai, kad tam tikra medžiaga neteikiama, netinkamai užpildomas sąlygų sąvadai, jai buvo taikomos drausminės nuobaudos, buvo įspėta ir žodžiu. Langelyje dirbantis darbuotojas turi priimti prašymą, paaiškinti ir parodyti kaip jį užpildyti ir kur, nes į savivaldybę interesantai ateina tikėdamiesi pagalbos.

Kaltinamųjų gynybos prašymu teisme apklaustas liudytojas S. S. paaiškino, kad pažįsta E. V., nes ją teko priimti į darbą. Taip pat pažįsta D. P. ir L. K., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Šiuo metu jis savivaldybėje nedirba, E. V. atleidime nedalyvavo, tačiau yra pasirašęs įsakymus dėl nuobaudų E. V. skyrimo. Visos nuobaudos E. V. buvo susijusios dėl nepakankamai gero darbo vykdymo, ne laiku įvykdyto darbo. Ji negalėjo sąžiningai ir gerai dirbti, nors jos darbas nebuvo sudėtingas. D. P. gaudama piliečio prašymą, rašydavo pavedimą ką įvykdyti E. V. ar kitam darbuotojui, datą. Nurodytasis darbuotojas, remiantis pavedimu, privalėjo dirbti jam pavestą darbą. Po E. V. į darbą buvo priimta Ercmonaitė, kuri po metų, pateikusi prašymą ir laimėjusi konkursą tapo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Drausminės nuobaudos E. V. buvo taikomos dėl to, jog ji aplaidžiai dirbo, nelaiku įvykdydavo darbą ir dėl jos darbo buvo pastabų. Ji buvo užsispyrusio charakterio, o kuomet jai būdavo duodamos pastabos nenorėdavo vykdyti jai pavesto darbo. Dirbant su interesantais, dėl jos darbo nuolat buvo reiškiamos pastabos jog ši nesugeba išaiškinti piliečiams kaip reikia ką padaryti. Taip pat pažymėjo, jog darbuotojui neturint kompetencijos atsakyti į interesanto užduodamus klausimus, jis privalo interesantą nukreipti tinkama linkme į kitą darbuotoją. Darbuotojas, dirbantis langelyje, privalo priimti iš interesanto dokumentus, kuriuos jam pateikia, o trūkstant dokumentų, jis privalo tai paaiškinti ir priimti dokumentus. E. V. nesugebėjo dirbti jai pavestą darbą. Dėl kitų darbuotojų taip pat būdavo gaunami nusiskundimai, tačiau jie stengėsi dirbti.

Kaltinamieji L. K., D. P., Z. K., V. Š., I. V. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. yra išteisintini, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių ir štai dėl ko:

BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.

Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji – privati kaltintoja E. V. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-19132-803/2009 nustatytomis aplinkybėmis kaltino L. K., D. P., Z. K., V. Š. ir I. V. tuo, jog šie veikdami bendrininkų grupėje, šmeižė asmenį, t.y. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą E. V., dėl ko ji buvo atleista iš darbo.

Nagrinėjant nukentėjusiosios - privačios kaltintojos privataus kaltinimo skundą buvo prijungta civilinė byla Nr.A2-16508-534/2011, išnagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Iš paminėtos civilinės bylos matyti, jog E. V. ieškinio pareiškimas 2009-11-26 sprendimu buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2010-08-04 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą paliko nepakeistą. Teismai nagrinėdami civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo konstatavo, jog E. V. pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdydama darbo pareigas, t.y. nesuteikdama V. Š. teisingos ir išsamios informacijos dėl ūkininko ūkio statybos ir įregistravimo, nenurodydama į kurį darbuotoją jis turi kreiptis dėl konsultacijos, taip pat nevykdydama darbo pareigų, t.y. nesuteikdama Z. K. konsultacijos dėl prašymo užpildymo (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Šių teismų sprendimais taip pat konstatuota, kad E. V. pažeidė darbo drausmę nemandagiai ir neleistinai elgdamasi su V. Š. (DK 235 str. 2 d. 1 p.), dėl ko E. V. veiksmai konstatuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (civilinės bylos Nr.A2-16508-534/2011 b.l. 204-211, t. 1).

2011-08-23 E. V. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujino, kurį grindė tuo, jog priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.A2-16508-534/2011, nebuvo išnagrinėtos esminės bylos aplinkybės, kurios tapo žinomos po sprendimo įsiteisėjimo, t.y. E. V. prašyme nurodė, jog jai susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia 2010-09-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, jog M. G. skunde parašas suklastotas, kas sąlygojo neteisėtą jos atleidimą iš darbo (civilinės bylos Nr.A2-16508-534/2011 b.l. 1-6, t. 2).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-26 nutartimi E. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas pažymėjo, jog 2010-09-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nėra naujas įrodymas ir naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Priimamt sprendimą aplinkybė, kad M. G. skundo nerašė, išanalizuota ir įvertinta kartu su kitais įrodymais, reziumuojant, kad 2008-09-15 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. V.“ drausminė nuobauda – papeikimas yra paskirta neteisėtai ir nepagrįstai (civilinės bylos Nr.A2-16508-534/2011 b.l. 26-27, t. 2). Vilniaus apygardos teismo 2012-07-05 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-26 nutartis palikta nepakeista (civilinės bylos Nr.A2-16508-534/2011 b.l. 90-95, t. 2).

Taigi iš teismo aptartų duomenų, nukentėjusiosios – privačios kaltintojos pirminio privataus kaltinimo skundo ir patikslinto privataus kaltinimo skundo, iš E. V. duotų paaiškinimų teisme akivaizdu, jog skundai suformuluoti ir kaltinimai iš esmės grindžiami Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos duomenimis.

Kreipdamasi į teismą teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu E. V. pateikė savo buvusiame darbe susiklosčiusios situacijos vertinimą, kuri be kitą ko yra išnagrinėta civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir proceso atnaujinimo. E. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje dirbo nelabai draugiškoje aplinkoje, buvo diskriminuojama dėl tautybės. D. P. ir L. K. stengėsi ją sukiršinti su kitais darbuotojais, vertė prieš ją (E. V.) rašyti skundus, ir tokiu būdu siekti jos atleidimo iš darbo. Taip pat nurodė, jog kuomet piliečių interesai yra pažeidžiami, jie turi teisę skųstis teisme, o kadangi tokių skundų į teismą prieš ją nebuvo paduota, todėl mano, jog ji įstatymų nepažeidė ir buvo šmeižiama visų byloje esančių kaltinamųjų. Apklaustų teisme nukentėjusiosios E. V., kaltinamųjų D. P. ir L. K. parodymais nustatyta, jog jas su E. V. siejo darbiniai santykiai ir ši, pagal einamas pareigas, buvo pavaldi D. P. ir L. K.. Kaip paaiškino L. K., kiekvienas savivaldybėje gautas skundas yra tikrinamas ir priimamas atitinkamas sprendimas. D. P. paaiškino, kad ji veikė pagal nustatytas taisykles ir nuostatas. Tiek D. P., tiek L. K. nurodė, jog suinteresuotumo nutraukti darbo sutartį su E. V. jos neturėjo, skundų rašymo neorganizavo, o su kitais kaltinamaisiais nėra asmeniškai pažįstami. Kaltinamieji Z. K., V. Š. ir I. V. nepripažindami kaltės, nurodė, jog jie skundus E. V. atžvilgiu rašė savo pačių iniciatyva ir niekieno neįtakojami, juose pareiškė nepasitenkinimą, pretenzijas dėl jų manymu E. V. netinkamai atliekamų darbo pareigų, pažymėdami, jog tokią teisę jie turi kaip piliečiai ir interesantai. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos nuostatų 84, 88 punktai (b.l. 173, t.1) patvirtina, jog tiek D. P., tiek L. K. veikė savo kompetencijos ribose pagal užimamas pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, tai nustatyta ir paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios- privačios kaltintojos skunde nurodytas aplinkybes, byloje nėra, o apklausiama teisme privati kaltintoja patvirtino, jog ji konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, neturi, nurodydama, jog žmogui (interesantui) kreipiantis „į langelį“ nėra daromas garso įrašas, patalpa nefilmuojama. Taip pat privati kaltintoja nenurodė ir negalėjo paaiškinti kada, kur, kam ir kokia konkrečiai tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista. Pažymėtina tai, jog teisme ištirtais ir įvertintais duomenimis bei teismų sprendimais civilinėje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Z. K., V. Š., I. V. skųsdami E. V., kaip savivaldybės tarnautojos, veiksmus, pasinaudojo jiems suteikta konstitucine teise, nes pagrįstai manant, jog ši netinkamai atlikdama jai pavestas pareigas (nesuteikdama informacijos, nenukreipdama į kompetentingus darbuotojus, suteikdama klaidinančią informaciją ir kt.) pažeidė jų, kaip piliečių (interesantų) teises, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareigūnės L. K. ir D. P. (šioje byloje kaltinamosios), savo kompetencijos ribose priėmė skundus, organizavo jų tyrimą ir priėmė sprendimus, kurie buvo patikrinti teismų sprendimais ir pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Nukentėjusiosios E. V. argumentas, jog jai 2008-08-15 skirta drausminė nuobauda teismo buvo pripažinta paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada Nr. 11-1552(10) patvirtino, jog M. G. skundo nerašė ir šis dokumentas yra suklastotas, buvo įvertinta nagrinėjant civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir proceso atnaujinimo, ir šis sprendimas prejudicinės galios, vertinant visų kaltinamųjų veiksmus BK 154 str. prasme, neturi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusioji - privati kaltintoja E. V., reikalaudama žalos atlyginimo šioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje, prašo jai atlyginti 48140,00 Lt. Tokį reikalavimą ji motyvavo tuo, jog būtent tokią sumą ji būtų gavusi dirbdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje ir gaudama darbo užmokestį, o kaip susitaikymo motyvą nurodė - grąžinimą į darbą ir pravaikštos kompensavimą. Ši aplinkybė tik patvirtina ir suponuoja išvadą, jog nukentėjusioji naudodamasi civilinėmis ir kartu baudžiamosiomis teisinėmis galimybėmis piktnaudžiauja savo teisėmis, kas nelaikytina pateisinamomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes L. K., D. P., Z. K., V. Š. ir I. V. išteisintini dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. padarymo, kadangi teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, patvirtinančių padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

E. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį žalai atlyginti ir prašė iš kaltinamųjų solidariai priteisti 48140,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad L. K., D. P., Z. K., V. Š. ir I. V. išteisintini, civilinis ieškinys ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Iš teismui pateiktų kvitų šaknelių, pinigų priėmimo kvitų matyti, jog kaltinamieji patyrė išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. L. K. už advokato pagalbą apmokėjo 500 Lt (b.l. 160, t.1 ), D. P. – 500 Lt (b.l. 161, t.1 ), V. Š. – 1000 Lt (b.l. 180, t.1), Z. K. – 3200 Lt (b.l. 179, 189, t.1). BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas arba jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į tai, jog procesas buvo pradėtas ir tęsiamas išskirtinai E. V. iniciatyva, į tai, jog šį procesą ji pradėjo kuomet jau buvo įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir šie teismo sprendimai jai buvo žinomi, teismas daro išvadą, kad privati kaltintoja turėtų atlyginti proceso išlaidas L. K., D. P., V. Š. pagal pateiktus mokėjimo kvitus. Z. K. prašo priteisti 3200 Lt advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo procesinė padėtis šioje byloje nebuvo sunkesnė už kitų kaltinamųjų, todėl taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, jam turi būti atlyginta 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

Z. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

V. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

I. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

E. V. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš E. V. 500 litų L. K. turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš E. V. 500 litų D. P. turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš E. V. 1000 litų V. Š. turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš E. V. 1000 litų Z. K. turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.