- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 1-92-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00011-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kaltinamasis
- N. T.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas, Elena Žilėnienė
- Kategorijos
sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Ugnei Rėkutei, Erikai Bernotaitei, Aurimai Švedaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N.
(N.) T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T. 2014 m. spalio 4 d. apie 16.07 val. P. B. išvažiuojant iš P. B. priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, tyčiniais veiksmais sviedė betono gabalą į P. B. automobilį Huyndai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, jas įlenkė ir subraižė, tai yra sugadino nukentėjusiojo P. B. turtą.
Šalies argumentai
P. B. skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir prašė pripažinti N. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 187 str. 1 d.
Byloje bendra tvarka pradėtas privataus kaltinimo procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, nes nagrinėjant bylą teisme, gavus ekspertizės išvadą nustatyta, kad kaltinamasis N. T. dėl psichikos būsenos nagrinėjimo teisme metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl 2017-05-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas ir taikyta N. ( N.) T. priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.
2018-07-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Viešosios įstaigos centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikų specialistų komisijos išvada, kurioje nurodoma, jog N. T. tolimesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis netikslingas.
2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos N. ( N.) T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, taikymas, išnykus reikalui tokią priemonę toliau taikyti. Baudžiamosios bylos, kurioje N. T. kaltinamas LR BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, nagrinėjimas atnaujintas.
Atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamasis N. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog šioje byloje nukentėjusysis yra jis, kadangi jau sumokėjo daug pinigų dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Paaiškino, jog 2014-10-04 apie 13 val. jis ėjo grybauti, grįžo apie 18 val. Su pilnu krepšiu grybų. Nei R., nei mašinos jo sklype nebuvo. Kai grižo į (duomenys neskelbtini) vienas asmuo pradėjo domėtis jo krepšiu, todėl prie namų pradėjo su juo kalbėtis grybų tema. Tas vyras pasakė, kad buvo kažkoks skandalas prie jo namų. Kai ėjo grybauti mate kaip A. išvažiavo. Teigė, jog santykiai su kaimynais yra priešiški, jie jį apkalba.
Nukentėjusysys P. B. posėdžio metu paaiškino, jog 2014-10-04 įvyko šis įvykis. Išvažiavęs iš kiemo apie 16 val. sustojo dešinėje pusėje prie tvoros, uždarė vartus ir einant sėsti į mašiną mate N. T. savo kieme. Sėdant į mašiną pamatė, kaip N. lenkėsi ir ėmė akmenį nuo žemės ir sviedė į jį, pataikė į vairuotojo pusės galines dureles. Atėjo J., A. ir R.. Iškviesti policininkai negalėjo patekti į N. T. namus, nes jis užsisrakino. Draudimo išmoką už sugadintą automobile yra gavęs. Jo santykiai su N. T. iš pradžių buvo draugiški, po to santykiai tapo konfliktiškesni. Nežino, kas nepatiko N. T., jis nieko nesakė. Jis pats nejaučia N. T. jokio priešiškumo.
Liudytojas V. J. posėdžio metu paaiškino, jog su P. B. yra kaimynai. Jis vaikščiodamas sode mate, kad kai P. B. išvažiavo, N. T. netoli jo vartelių sustojo. Jis (V. J.) išgirdo dungtelėjimą, o priėjus prie P. B. mašinos parodė akmenį, kurį N. T. metė į mašiną. Akmuo buvo kumščio dydžio. Kai jis buvo prie mašinos, N. T. vis šmėstelėdavo savo kieme. Pačio akmens metimo fakto jis nematė. Jo paties santykiai su N. T. yra konfliktiški.
Liudytojas J. A. posėdžio metu paaiškino, jog nuo įvykio yra praėję 5 metai, prisimena, kad buvo 2014 m. spalio 4 d. po keturių vakaro. Buvo savo sklype ir išgirdo N. T. keiksmažodžius. Jis (J. A.) atėjo prie savo dušo kabinos, pastebėjo, jog P. B. ruošiasi išvažiuoti, o N. T. ant jo keikėsi. P. B. išvažiavo į gatvę ir nuėjo užrakinti vartus, grįžęs pradėjo važiuoti, tada N. T. paėmė betono gabalą ir metė, trenkė su betonu gabalu į mašiną. Išlipęs ketino kviesti policiją, N. T. sake nu ir kviesk, po to N. T. pasislėpė namuose ir neišėjo. Jis (N. T.) policijai nesirodė, buvo pasislėpęs namuose. Betono gabalas pataikė į užpakalines kairės pusės duris. Kai atvažiavo policija, jis buvo priėjęs, paaiškino, jog mate tą įvykį. Datą ir laiką prisimena, nes ne kasdien tokie įvykiai vyksta. Jis per įvykį buvo už savo šiltnamio ir dušo kabinos. Jis atėjo kai išgirdo N. T. keiksmažodžius. Matė, kad N. T. uždaro užuolaidas, gal po 10, 15 min. nuo pradžios incidento. Su P. B. šnekėjo apie mašiną, P. B. rode, kad sudaužė. Kai atvažiavo policija, P. B. buvo prie savo mašinos. Buvo du pareigūnai. Policija apžiūrėjo mašiną. Kiek pamena policija ieškojo N. T.. N. T. tą dieną buvo apsirengęs darbo rūbais, iki tol kol pradėjo keiktis dirbo savo statybvietėje. 2014 m. N. T. ardė savo garažą, ten buvo pilna betono gabalų. Dar buvo atėjęs V. J., jis atėjo po to kai P. B. sustojo. O paskui atėjo pirmininkas V. R.. Jis atėjo kai jie ten stovėjo. Jo santykiai su N. T. konfliktiniai. Tikslo apkalbėti, pakenkti N. T. neturi. Jis buvo pastatęs vaizdo kmaeras, nes N. T. gadino jo turtą, kameros yra nukreiptos į jo sklypą, o antrame plane matosi N. T. sklypas. P. B. įrašą perdavė, nes P. B. paklausė ar matosi tą įvykis.
Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog išgirdo triukšmą, sutiko P. B., kuris parodė daužtą mašiną ir pasakė, kad daužė N. T.. sake,kad iš niekur nieko metė į jo mašiną. Jis priėjo, kai išgirdo triukšmą, buvo lauke ir nuėjo. Tai buvo po pietų apie 15-16 val. Bet tiksliai pasakyti negali. Buvo įlenkta skarda, vairuotojo pusėje, kairėje pusėje. Nepamena ar rode mestą akmenį. Ten buvo P. B. su mašina, kuri stovėjo skersai. Paskui buvo J. A. ir V. J.. Kada atvažiavo policija nežino, nes policijos nesulaukė. Jis ( V. R.) N. T. tą dieną mate, bet kada matė neprisimena. Jo paties santykiai su N. T. labai blogi, žmonės skundžiasi dėl jo. Apkalbėti N. T. neturi.
Iš byloje, esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados tyrėjos 2014-10-12 nutarimo Nr. 57-AT-00980-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį, matyti, jog nutarime konstatuota, kad N. T. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos numatytos LR BK 187 str. 1 d. P. B. išaiškinta teisė dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreiptis privataus kaltinimo tvarka ( b.l.8).
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.57-AT-00980-14, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog Vilniaus apskrities VPK Policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados tyrėja M. S. tarnybiniame pranešime nurodo, jog tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su J. A., kuris patvirtino P. B. pareiškime nurodytas aplinkybes, tai yra kad 2014-10-04 apie 16 val. N.T. metė į P. B. automobile betono gabalą ir apgadino P. B. automobilį ( Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.57-AT-00980-14, b.l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamoje byloje pagal nukentėjusiojo P. B. skundą pradėtas procesas privataus kaltinimo tvarka, gavus ekspertizės išvadas perėjo į procesą dėl medicininių priverčiamųjų priemonių taikymo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas ir taikyta priverčiamoji medicine priemonė. Sprendžiant klausimą dėl medicininių priemonių taikymo turi būti išsprendžiami ir šie klausimai ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar baudžiamojo įstatymo uždrautą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjima. (BPK 401 str. 2d.1 p.ir 2 p.) Nagrinėjant medicinių priemonių taikymą ištirtų įrodyma visuma buvo nustatyta, jog N. T. padarė nukalstamą veiką, numatytą BK 187 straispnio 1 dalyje, tačiau po šios veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis bylos nagrinėjimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra tapo nepakaltinamas po veiko padarymo. 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos N. T. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, taikymas, išnykus reikalui tokią priemonę toliau taikyti. Baudžiamosios bylos, kurioje N. T. kaltinamas LR BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, nagrinėjimas atnaujintas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsižvelgiant į tai, medicininių priemonių taikymas buvo nagrinėtas bei apklausti liudytojai N. T. nedalyvaujant, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, išklausyti paties N. T. paaiškinimai, nukentėjusiojo paaiškinimai bei pakartotinai iškvieštų liudytojų paaiškinimai. Atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą N. T. neigė padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, jog įvykio metu jo nebuvo ir jis buvo išėjęs grybauti. Tačiau ši jo versija jokiais objektyviais duomenimis, atnaujinus bylos nagrinėjimą, nepatvirtinta ir ją paneigia nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. B. parodymais, bei liudytojų J. A., V. R., V. J. parodymais. Pažymėtina, jog minėti liudytojai buvo apklausti tiek sprendžiant klausimą dėl medicininių priemonių taikymo, tiek atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, išnykus būtinumui toliau taikyti medicininę priemonę. Nagrinėjimu atveju matyti, jog santykiai tarp N. T. ir liudytojų yra gana įtempti. Tačiau teismo vertinimo vien susiklosčiusių santykių konfliktiškumas nesudaro teismui abejoti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Apklausti liudytojai davė iš esmės neprieštaraujančius parodymus tiek pirmos apklausos metu, tiek pakartotinai juos apklausus. Nukentėjusysis P. B. teigė, jog santykiai su N. T. iš pradžių buvo draugiški, po to santykiai tapo konfliktiškesni. Jis pats nejaučia jokio priešiškumo N. T.. Teigė, jog buvo linkęs N. T. ir atleisti už šį įvykį.
Pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nesudaro ir byloje pateiktas vaizdo įrašas. Nors paties metimo fakto vaizdo įraše nesimato dėl vaizdą užstojančio šiltnamio, tačiau vaizdo įraše matyti, jog už šiltnamio prie namo kieme matyti vaiskščiojantis asmuo ir vaizdo įraše taip pat girdisi, jog yra sakoma apie policija ir girdisi įraše rusų kalba, jog gali kviesti. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina, nukentėjusiojo P. B. nurodomas aplinkybes. Liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo, ką patvirtina ir vaizdo įrašas. Todėl N. T. pateikta versija, jog įvykio metu jis buvo išėjęs į mišką grybauti vertintina kritiškai. Todėl teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog N. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, būtent 2014 m. spalio 4 d. apie 16.07 val. P. B. išvažiuojant iš jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, tyčiniais veiksmais sviedė betono gabalą į P. B. automobilį Huyndai Santa Fe , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, jas įlenkė ir subraižė, tai yra sugadino nukentėjusiojo turtą. Jo veiksmai kavlifikuotini pagal BK 187 straispnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nenustatyta. Praeityje yra teistas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog yra pensininkas. Todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be papildomų įpareigojimų ir draudimų. Atsižvelgiant ir į tai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs nemažas laiko tarpas bausmės trukmė nustatytina, mažesnės nei bausmės vidurkis.
Civilinis ieškinys.
P. B. privataus kaltinimo skunde prašė priteisti iš N. T. jo naudai 14 eurų turtinės žalos , 500 eurų neturtinės žalos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b. l. 1-3). 2017 m. birželio 16 d. nutartimi, kuria bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir taikytos N. T. priverčiamosios medicininės priemonės -ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, P. B. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas paliktas nenagrinėtu, kadangi N. T. nagrinėjant bylą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo neturėjo civilinio veiksnumo. Panaikinus 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos N. T. priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo, taikymą ir atnaujinus baudžiamosios bylos, kurioje N. T. kaltinamas LR BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, nagrinėjimą, 2019-06-26 posėdžio metu nukentėjusiojo P. B. atstovas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta byla dėl žalos atlyginimo, todėl šioje byloje prašė klausimo dėl žalos atlyginimo nespręsti. Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 10 p. nustato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas atsiima ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo P. B. atstovas posėdžio metu prašė šioje byloje klausimo dėl žalos atlyginimo nespręsti, nukentėjusiojo P. B. prašymas dėl atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas šioje baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kompaktinė plokštelė su pateiktu vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina tolimesniam saugojimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. ( N. ) T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
Išaiškinti N. T., jog laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
P. B. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti –kompaktinę plokštelę su pateiktu vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti tolimesniam saugojimui.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 57-AT-00980-14, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.