Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, 2015-02-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., teistas: 1) 2016-05-16 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymus pagal BK 178 str. 2 d., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2021-09-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymus pagal BK 281-1 str., 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2021-11-04, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro prašymą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui- seseriai B. J., būtent: 2023-07-25, apie 13:30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė nukentėjusiajai B. J. vieną kartą į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai B. J. fizinį skausmą.

R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su mama D. K., sese B. J. ir močiute A. R.. Butas priklauso močiutei. Anksčiau prieš sesę nėra smurtavęs, jų santykiai buvo geri. Tiesiog per daug išgėręs buvo, todėl netinkamai elgėsi. 2023-07-25, nuo ryto, (duomenys neskelbtini)su draugais gėrė alų. Kiek išgėrė neprisimena, bet nuo išgerto kiekio jautėsi apsvaigęs. Apie 14 val., tikslaus laiko neprisimena, grįžo namo. Dėl girtumo, (duomenys neskelbtini)neprisimena. Neprisimena, kad būtų buvęs agresyvus, konfliktavęs su šeimos nariais. Dėl girtumo neprisimena, kad būtų konfliktavęs su sese B. J., spyręs į lovą ant kurios sesuo sėdėjo, būtų sesei, sėdinčiai ant lovos, įspyręs į dešinę koją. Jei sesuo B. teigia, kad jai vieną kartą įspyrė į dešinės kojos kelį, tai gal taip ir buvo. Savo kaltės neneigia. Galėjo tokiu elgesiu sesei sukelti fizinį skausmą. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Dėl girtumo neprisimena, kaip elgėsi su atvykusiais policijos pareigūnais. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus tikrai nebūtų taip elgęsi. Papildomai R. K. parodė, kad pasilieka prie 2023-07-26 duotų parodymų, juos tvirtina. Dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Savo kaltės neneigia, galėjo taip pasielgti. Dėl girtumo tikrai neprisimena, kaip elgėsi su atvykusiais policijos pareigūnais, nepamena, kad jų atžvilgiu būtų išsakęs grasinančius žodžius. Jei ir išsakė, tai tikrai grasinimų neketino įvykdyti. Buvo neblaivus, spontaniškai, neapgalvotai išsakė tuos grasinančius žodžius. Buvo jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas už netinkamą elgesį su pareigūnais. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė sesers B. J., jie susitaikė. Atlygino ligonių kasai padarytą žalą. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai:

Nukentėjusiosios B. J. parodymai, kad gyvena su mama D. K., broliai R. K., J. J., močiutė A. R., (duomenys neskelbtini)priklauso močiutei. Iki šio įvykio, su broliu santykiai buvo geri, anksčiau nėra jos mušęs. Jis dažnai vartoja alkoholį. Girtas brolis nėra agresyvus, tik prašo, kad duotų paskambinti telefonu draugui, nes pats telefono neturi. 2023-07-25 apie 13.30 val. brolis grįžo namo neblaivus. Prisigėrė miestelyje su draugu. Buvo labai girtas. R. norėjo valgyti, tai yra norėjo pasiimti batoną, bet batono virtuvėje nerado, tai nuėjo močiutės paprašyti. Močiutė jam batono nedavė, tai jis uždarant duris jas stipriai trinktelėjo ir atėjo pas ją į kambarį. Prieš tai negirdėjo, kad su mama konfliktuotų. R. įėjus, kalbėjosi telefonu su krikšto mama. Jai pasakė, kad R. grįžo namo neblaivus ir vaikšto pas močiutę į kambarį. Krikšto mama norėjo pakalbėti su R., tai telefoną padavė R.. Jie telefonu kalbėjosi trumpai. Krikšto mama R. pasakė, kad neitų pas močiutę į kambarį, nes jei neklausys gali sulaukti pasekmių. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. R. jai pasakė, baik skųstis. Jie apsižodžiavo. Jam išeinant iš kambario pasakė, kad daugiau neateitų, neduos paskambinti. Tada R. sugrįžo į kambarį. Ji tuo metu (duomenys neskelbtini)tada spyrė vieną kartą į lovą, nes buvo susinervinęs, taip norėjo išsilieti. Po to tyčia jai spyrė vieną kartą į dešinę koją, į blauzdos sritį, ties keliu. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmo skalėje nuo 1 iki 10 balų skausmą vertina 7 balais. Iškart verkdama nuėjo pas mamą, kuri buvo virtuvėje. Mamai pasakė, kad brolis spyrė į koją. Tuo metu, atėjo į virtuvę R., mama tarp jų atsistojo į tarpą. R. neketino daugiau lįsti prie jos, nekonfliktavo su mama. Mama pasakė, kad iškvietė policiją, tai R. nuėjo į mamos kambarį ir atsigulė į lovą. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, R. nei jai, nei mamai jokių grasinančių žodžių neišsakė. Mama iškvietė policiją, nes visi norėjo ramybės. Atvykus policijos pareigūnams, jis jiems pradėjo grasinti, kad pasiims kirvį ir į juos paleis. Policijos pareigūnai norėjo R. išvežti, bet jis važiuoti nenorėjo. Tiesiog sakė, kad nevažiuos. Mama su policijos pareigūnais kalbėjosi tarpduryje, policijos pareigūnai į butą nėjo, brolis R. buvo bute ir iš pradžių atsisakė išeiti iš buto. Kai atvažiavo daugiau policijos pareigūnų, tada brolis R. išėjo iš buto ir buvo sulaikytas. Pareigūnei pasakė, kad jai spyrė į dešinę koją, kad skaudėjo, buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Ji atvykusi ją nuvežė į Moters ir vaiko kliniką, ten medikė apžiūrėjo ir išleido namo. Buvo nuėjusi pas teismo med. ekspertą. Ant jos dešinės kojos jokių sužalojimų neatsirado, buvo tik patinusi blauzda. Žemiau kelio pas ją buvo nubrozdinimas ir paraudimas iš anksčiau, tas sužalojimas su įvykiu nesusijęs. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojos D. K. parodymai, kad R. K. yra jos sūnus. Jis su ja kartu gyvena nuo pat vaikystės. Ji, jos dukra B. J., sūnūs R. K., J. J. ir jos mama A. R., gyvena (duomenys neskelbtini)priklauso jos mamai. R. ir B. yra nuo skirtingų tėvų. Sūnus dažnokai vartoja alkoholį, dažniausiai išgėrinėja savaitgaliais. R. būdamas blaivus yra lėto būdo, tik kai išgeria tampa agresyvesnis. R. blaivus gerai sutaria ir su B.. Būna, kad apsipyksta tik dėl telefono. R. savo telefoną sudaužė, tai prašo B. telefono kad duotų paskambinti draugams, ji neduoda, tai jie tada susipyksta. R.niekada jos atžvilgiu nėra smurtavęs. Iki šio įvykio ir prieš B. nesmurtavo. 2023-07-25 apie 13.30 val., namo grįžo neblaivus sūnus R. K.. Jis buvo labai girtas. R. pradėjo reikalauti valgyti, ji jam pasakė „jei turi iš ko gerti, tai ir nusipirk maisto“. Su R. apsižodžiavo. Tada jis nuėjo pas B.į kambarį. Ji buvo virtuvėje, girdėjo iš dukros kambario sklindantį triukšmą, tai yra dukra B. su R. žodžiu konfliktavo, tačiau, ką jie vienas kitam sakė, negirdėjo. Ji nespėjo nueiti pasižiūrėti, kas ten vyksta, nes netrukus atbėgo verkdama dukra B. pas ją į virtuvę atėjo. B. jai pasakė, kad .R. koją užgavo. Tuo metu, į virtuvę atėjo R. ir pradėjo sakyti „ar į ją pataikė, ko čia apsimeta“. Dar kažką pradėjo sakyti, kalbėjo mosikuodamas rankomis, daug keikėsi. Nepamena, kad būtų išsakęs grasinančius žodžius. Jai trūko kantrybė, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad neblaivus sūnus konfliktuoja su namiškiais. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis pradėjo juos įžeidinėti, išvadino „mentais“, pradėjo nepagarbiai elgtis, jiems išsakė grasinančius žodžius. Ji dėl susijaudinimo, daug ko neprisimena. Kadangi R. nenorėjo išeiti iš buto ir sėstis į tarnybinį automobilį, tai policijos pareigūnai išsikvietė dar vieną ekipažą. Jiems atvykus, R. buvo sulaikytas. B.pati policijos pareigūnei pasakė, kad brolis spyrė į dešinę koją ir kad skaudėjo. Ji pati nei Bendrojo pagalbos centro operatorei, nei policijos pareigūnams to nesakė, nes to įvykio nesureikšmino, buvo tuo metu sutrikusi, susijaudinusi. Ji pačio įvykio nematė, todėl nežino, kaip ten viskas buvo. Nežino, ar R.tyčia užgavo B. dešinę koją ar netyčia. B. apie įvykį detaliai neklausinėjo, o ji pati nieko nepasakojo. Tik užsiminė, kad R. vieną kartą spyrė į lovą ir vieną kartą spyrė jai į dešinę koją. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją med. pagalbą. Ji atvykusi, jas nuvežė į Moters ir vaiko kliniką, ten medikai apžiūrėjo B. dešinę koją ir išleido namo. Ant B. dešinės kojos, ties keliu pastebėjo patinimą, paraudimą, daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Ant jos kūno daugiau iš vis jokių sužalojimų nepastebėjo. Šiandien, B. nuvežė pas teismo med. ekspertą. Jos mama ir nepilnametis sūnus Jordanas šio įvykio nematė. Mama dėl senyvo amžiaus neišeina iš savo kambario, yra neprigirdinti. Tuo metu sūnaus J. namuose nebuvo. Po įvykio su sūnumi R. nebuvo susitikusi. Civilinio ieškinio nereikš.

2023-07-25 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pranešama, kad 2023-07-25 apie 14:10 val. (duomenys neskelbtini)žodinio konflikto metu, neblaivus (3,61 prom.) R. K., spyrė iš kojos vieną kartą seseriai B. J., į dešinės kojos kelio sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. B. J. apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, bei išsivežė į Šiaulių Respublikinės ligoninės vaikų priėmimo skyrių. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal 140 str. 2 d..

Policijos BIRT ataskaita, kurioje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2023-07-25 14:14 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi D. K. pranešė, kad neblaivus sūnus žodžiu konfliktuoja su namiškiais; 17:39 iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gautas slaugytojos pranešimas, kad 16.40 val. Greitosios medicinos pagalbos automobilis iš namų atvežė B. J., kuri dėl dešinio kelio sumušimo gydosi ambulatoriškai. Namuose įspyrė girtas brolis.

2023-07-25 apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: įvykio vieta yra buto kambarys. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta.

2023-07-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2023-07-25 apie 14.55 val., pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) pranešėja D. K. nurodė, jog grįžęs namo neblaivus sūnus R. K. pradėjo žodžiu konfliktuoti su namiškiais. Žodinio konflikto metu R. K. spyrė vieną kartą seseriai B. J. į dešinę koją. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7-8 balais. R. K. nustatytas neblaivumas - 3, 61 prom.

2023-07-27 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyt telefoninio pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi D. K., nurodė, kad norėtų policiją išsikviesti, nes neblaivus sūnus triukšmauja, konfliktuoja.

2023-08-01 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta policijos pareigūnų naudotų BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, pareigūnams atvykus B. J. aiškina įvykio aplinkybes, nurodydama, jog žodinio konflikto metu jai brolis spyrė į koją.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuoti duomenys apie tiriamą įvykį, bei duomenys apie D. K. šeimą. Taip pat pateikė informaciją apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasos informacija, kad už nukentėjusiosios B. J. gydymą 2023-07-25 apskaičiuota žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui -53,35 Eur.

2023-09-28 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. K. pateikė pinigų pervedimo čekį iš kurio matyti, kad jis į Valstybinės ligonių kasios prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 53,35.

Išdėstyti rašytiniai įrodymai: kaltinamojo parodymai ir prisipažinimas, kad konflikto metu, smurtaudamas prieš sesę, sukėlė fizinį skausmą; nukentėjusiosios apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kad konflikto su kaltinamuoju metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas; kiti rašytiniai įrodymai – BIRD ataskaitų žiūryklėje, apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kituose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir faktai, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui- seseriai B. J., būtent: 2023-07-25 apie 13:30 val., b(duomenys neskelbtini), tyčia spyrė nukentėjusiajai B. J. vieną kartą į dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajai B. J. fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu, sukeliant fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – seserį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti R. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skirti arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Kaltinamasis R. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). R. K. teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis: kad teisiamas jau 3 kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, jis nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, daryti atitinkamų išvadų ir keisti savo elgesio, į byloje nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus arešto bausmę (BK 49 str.), kurios dydis mažesnis, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina 1/3, nes buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, asmuo pripažino kaltę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam jau buvo skirta arešto bausmė už nusikalstamos veikos padarymą, todėl BK 75 straipsnio taikymas negalimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. K. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023-07-25 16.00 val. iki 2023-07-26 13.35 val..

Pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę – 30 parų arešto

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei nustatyti R. K. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, R. K. į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023-07-25 16.00 val. iki 2023-07-26 13.35 val. (vieną parą).

R. K. arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės atlikimo dienos arba nuo asmens faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

R. K. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais - panaikinti pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.