- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2-2332/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agmituras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas patvirtinti pareiškėjo A. G. (A. G.) finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agmituras“ bankroto byloje Nr. B2-2496-603/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB ,,Agmituras“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Projektų vertinimo biuras“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. 2011-03-31 bankrutuojančios bendrovės administratoriui pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Agmituras“ kreditorių sąrašą su 820 000 Lt kreditoriniu reikalavimu, tačiau administratorius nurodė, kad 2011-02-17 baigėsi terminas kreditorių reikalavimams pareikšti ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui A. G. procesinį terminą finansiniams reikalavimams pareikšti bei įpareigojo bankroto administratorių pareikšti savo poziciją dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
Pareiškėjas A. G. 2011-04-29 bankrutuojančios bendrovės administratoriui pateikė pakartotinį prašymą įtraukti jį į BUAB „Agmituras“ kreditorių sąrašą su 820 000 Lt finansiniu reikalavimu, kurį grindė 2009-08-29 paskolos sutartimi, sudaryta tarp jo ir BUAB „Agmituras“, bei paprastuoju vekseliu.
Šalies argumentai
BUAB „Agmituras“ administratorius 2011-05-06 pateikė teismui pareiškimą, prašydamas netvirtinti A. G. 820 000 Lt finansinio reikalavimo. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, nes nei byloje, nei bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentuose nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas perdavė įmonei minėtą sutartį. Dėl to tvirtino, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Teigė, jog vekselis nėra pinigų perdavimo faktą patvirtinanti priemonė, bet yra savarankiška prievolė, todėl jis nepatvirtina, kad paskola realiai buvo perduota bendrovei. Pažymėjo, kad tiek paskolos sutartį, tiek vekselį pasirašęs asmuo akcininkas A. A. neturėjo teisės šių dokumentų pasirašyti, todėl įmonei nesukūrė teisių ir pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi įtraukė pareiškėją A. G. į trečios eilės BUAB „Agmituras“ kreditorių sąrašą ir patvirtino jo 820 000 Lt finansinį reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui, o pareiškėjas A. G. turi neginčijamą teisę į neprotestuotiname vekselyje nurodytą pinigų sumą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą, nes bankroto byloje dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nesprendžiamas klausimas dėl vekselio galiojimo. Nurodė, kad administratorius manydamas, jog šis vertybinis popierius yra negaliojantis, kaip išduotas pažeidžiant įstatymą bei įmonės teises, gali kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo. Pažymėjo, kad A. G. kreditorinis reikalavimas galėtų būti patikslintas, jei teismas vekselį pripažintų negaliojančiu. Kitus argumentus, susijusius su paskolos sutartimi, teismas laikė teisiškai nereikšmingais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas BUAB „Agmituras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti A. G. 820 000 Lt finansinio reikalavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas netyrė ir neįvertino jo argumentų, kad vekselis buvo išduotas be pagrindo, nesąžiningam pareiškėjui, todėl yra negaliojantis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką skolininkas gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Tai reiškia, jog teismas turėjo išanalizuoti jo prieštaravimus dėl skolos pagrįstumo, o ne juos atmesti formaliu pagrindu, t. y. jog vekselis nėra nuginčytas. Be to, kaip teigė pats pareiškėjas, vekselis buvo išduotas pagal paskolos sutartį, t. y. tarp paskolos sutarties ir vekselio yra tiesioginis ryšys. Dėl to neperdavus bendrovei pinigų pagal paskolos sutartį, vekselis neturėjo būti išduotas. Taigi skolos pagal vekselį reikalavimas, nesuteikus paskolos, yra neteisėtas, o pareiškėjas yra nesąžiningas.
2. Teismas be pagrindo nurodė, kad jis nesprendžia vekselio galiojimo klausimo ir vekselis yra galiojantis, nes turėjo konstatuoti, kad vekselis neatitinka imperatyvių formos reikalavimų, yra pasirašytas akcininko A. A., bet ne UAB „Agmituras“, kaip tai numatyta bendrovės įstatuose (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 7 p., 78 str. 1 d., CK 1.80 str.). Nesant vekselio davėjo UAB „Agmituras“ įgalioto asmens parašo nėra valios išduoti vekselį, todėl sandoris apskritai yra niekinis ir teisiškai neegzistuojantis (CK 2.133 str. 6 d.). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-01-26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-216/2010 įskaitymo aktus pripažino niekiniais ir negaliojančiais tuo pagrindu, kad juos pasirašė įgaliojimų neturinti įmonės buhalterė.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. G. atsiliepimu prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas be pagrindo teigia, kad akcininkas A. A., bet ne bendrovė, sudarė ir pasirašė paskolos sutartį ir vekselį, nes šis asmuo tuo metu buvo pagrindinis bendrovės akcininkas ir direktorius.
2. Teismas teisingai sprendė, jog vekselis reiškia besąlyginę jo davėjo prievolę vekselio turėtojui, todėl apeliantas vekselio teisėtumą galėjo ginčyti pirmosios instancijos teisme. Tačiau apelianto bendro pobūdžio pasvarstymai pirmosios instancijos teisme, kad ginčo sutarties ir vekselio nėra bendrovės buhalterijoje, negalėjo būti pagrindas teismui savarankiškai pradėti kokį nors tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija nagrinėja, ar teismo skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai pareiškėjas A. G. buvo įtrauktas į trečios eilės BUAB „Agmituras“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 820 000 Lt finansinis reikalavimas.
Kaip nustatyta aukščiau, teismas skundžiama nutartimi patvirtino kreditoriaus A. G. 820 000 Lt finansinį reikalavimą, nustatęs, jog jis turi nenuginčytą ir neginčijamą teisę į UAB „Agmituras“ pagal 2009-08-29 išduotą neprotestuotiną vekselį. Atsakovas BUAB „Agmituras“, nesutikdamas su tokia teismo išvada teigia, jog teismas turėjo įvertinti jo argumentus, kad vekselis buvo išduotas be pagrindo, nesąžiningam pareiškėjui, todėl yra negaliojantis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apelianto argumentai neatitinka vekselio prigimties, savybių, specifinio teisinio reglamentavimo, todėl yra atmestini (CPK 185 str.).
Kaip yra žinoma, vekselis, kaip vertybinis popierius, tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja besąlygiškai sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išsiaiškinęs, jog vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2008). Būtent šis specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui.
Kaip teisingai nurodė teismas, sprendžiant dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, nėra sprendžiamas klausimas dėl vekselio galiojimo, o tuo atveju, jei apeliantas mano, kad vekselis yra negaliojantis, jis turi kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo. Tokia išvada seka iš to, kad, kaip žinoma, vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris ir juo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo tam tikro sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Dėl to, kaip teisingai nurodė teismas, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, vekselio davėjas turi nuginčyti savo prievolę pagal vekselį įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei nurodo apeliantas, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vekselis neturi vekselio galios, t. y. neatitinka ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniuose nustatytų formalių reikalavimų, nes jis turi visus įstatyme nurodytus privalomus rekvizitus. Tuo atveju, jei apeliantas mano, kad vekselio davėjo veiksmai neatitiko jo vidinės valios, jis gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto BUAB ,,Agmituras“, o taip pat pareiškėjo A. G. procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su minimo vekselio galiojimu, ir remdamasi išdėstytais motyvais, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.