Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, ir Rūtos Mickevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejus 2 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmes visiškai sudedant, ir E. K. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams su 4 MGL 152 Eur bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš E. K. priteista 191,07 Eur valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. pagal BK 264 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji lenkė ir kitaip pratino nepilnametę dukrą A. K. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą, t. y. 2015 m. balandžio ar gegužės pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, atsivedė nepilnametę dukrą A. K., gimusią 1999-07-22, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pagamintas skystis su psichotropine medžiaga – metkatinonu, pasiūlė A. K. pavartoti pagamintų psichotropinių medžiagų, sakė A. K., kad „čia nieko blogo“, jog „patiks“, prašė kito asmens A. K. suleisti į veną skystį su psichotropine medžiaga — metkatinonu, o tiksliai nenustatytas asmuo suleido A. K. į veną psichotropinę medžiagą;po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, iki 2015 m. rugpjūčio 29 d., E. K. sistemingai, ne rečiau kaip kas 4 dienas, tiksliai nenustatytu laiku, atsivesdavo A. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten siūlydavo vartoti, leisdavo vartoti ir kartu su nepilnamete A. K. vartojo psichotropinę medžiagą – metkatinoną, susileidžiant šią medžiagą į veną;po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, apytiksliai nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., sistemingai, ne rečiau kaip per 4 dienas, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 2015 m. gruodžio 4, 5, 6 ir 8 dienomis savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siūlė vartoti, leido vartoti ir kartu su nepilnamete A. K., susileidžiant į veną metkatinoną, vartojo psichotropinę medžiagą – metkatinoną. Nuteistoji E. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį: sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio ir paskyrė jai realią laisvės atėmimo bausmę.Apeliantė nurodo, kad jos padaryta nusikalstama veika ir jai paskirta bausmė atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio reikalavimus. Be to, nuteistoji pažymi, kad ji padarė išvadas, jos socialiniai ryšiai tvirti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti jai nepaskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Anot apeliantė, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji yra teista tik 1 kartą už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas veikas, t. y. už veikas, kurios savo pobūdžiu skirtingos nei veika, už kurią ji nuteista aptariamoje byloje. Taip pat, apeliantas nuomone, teismas tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad nusikaltimą, už kurį ji nuteista apskųstuoju nuosprendžiu, padarė daugiau nei prieš 1 metus, po to naujų veikų ji nepadarė.Apeliantė akcentuoja, kad ji supranta jos padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, kaltės neneigė nuo pat tyrimo pradžios, nesistengia išvengti atsakomybės, byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistoji pasižada ateityje nenusikalsti, pabrėžia, kad pakeitė gyvenimo būdą, nevartoja narkotinių medžiagų, intensyviai ieško darbo, nori dirbti ir dorai gyventi, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į tai, kad įstatymų leidėjas nedraudžia teismui atidėti bausmės vykdymą ir tuomet, kai asmuo anksčiau yra teistas, turi neišnykusi teistumą, daro išvadą, jog jai paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina, taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios E. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti. Apeliacinis skundas netenkintinas. Nuteistoji apeliantė E. K., skųsdama nuosprendį, neginčija teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės baudžiamosios atsakomybės klausimui išspręsti, veikos apimties, nusikalstamos veikos stadijos, aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 2 dalį ir bausmei parinkti reikšmingų faktų bei aplinkybių.Nuteistoji nesutinka su teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir teismo sprendimu, nesant BK 75 straipsnyje įtvirtintų formalių kliūčių, neatidėti paskirtos bausmės vykdymo.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 264 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nustato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų. Aptartos teisės normos sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis sudaro 6 metus ir 5 mėnesius. Apskųstuoju nuosprendžiu E. K. pagal BK 264 straipsnio 2 dalį teismas paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi, 54 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklėmis. Nuosprendyje teismas nurodė bausmės skyrimo motyvus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašė byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertino kiekvienos iš jų reikšmę, ir nurodė, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Nuteistosios E. K. veiksmai, kai namudiniu būdu pagaminta psichotropinė medžiaga – metkatinonas jos prašymu ne kartą suleista į veną jos nepilnametei dukrai A. K., pagrįstai kvalifikuoti kaip lenkimas ar pratinimas ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą. Apeliantė pati vartodama narkotinę medžiagą – metkatinoną ir žinodama vartojimo poveikį, suprato, kad vartojant šią psichotropinę medžiagą atsiranda priklausomybė ir poreikis vartoti nuolatos, ir siekė, jog A. K. vartotų ją nuolat; kad leidžiama medžiaga ne vaistinė, o narkotinė ar psichotropinė, o jai pagaminti naudojamos papildomos medžiagos – actas, kalio permanganatas, verdantis vanduo bei tam tikras gamybos procesas, taip keičiant vaistinės medžiagos „Aktifed“ tablečių cheminę sudėtį. E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė į tai, kad E. K. praeityje teista, padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskirtas prie sunkių nusikaltimų, daug kartų bausta už administracinius teisės pažeidimus, apibūdinama neigiamai, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, girtauja, vaikais nesirūpina ir rodo jiems neigiamą pavyzdį. Iš byloje esančios VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2015-05-23 rašto Nr. S-302 (t. 1.15) matyti, kad nukentėjusioji A. K. nuo 2015-12-10 iki 2015-12-14 gydėsi ligoninėje, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų nepatikslintų stimuliatorių žalingo vartojimo (t. 1, b. l. 36). E. K. padarė nusikaltimą prieš artimiausią savo šeimos narį – dukrą, nusikaltimas tęstinio pobūdžio. Darydama nusikaltimą, ji suvokė, kad pratinimas ir lenkimas vartoti narkotines medžiagas daro nepataisomą žalą dukros – A. K. sveikatai. Iš byloje esančių E. D. parodymų nustatyta, kad pati narkotines medžiagas vartojusi Ž. Z. perspėjo nuteistąją nepratinti nepilnametės A. K. prie narkotikų, tačiau ši jos nepaklausė. Teismas padarė išvadą, kad išvardytos aplinkybės rodo, jog E. K. gali būti pataisyta ir perauklėta tik ją izoliavus nuo visuomenės, skiriant jai bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis. Įvertinęs tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimą, gailisi, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino 1/3. Kaip minėta 5 punkte, nuteistoji neginčija nuosprendyje nurodytų faktų ir aplinkybių, tačiau prieštarauja teismo išvadai, kad ji gali būti pataisyta ir perauklėta tik izoliavus nuo visuomenės. E. K. teigimu, ankstesnis teistumas nėra formali kliūtis atidėti paskirtos bausmės vykdymą, be to, liko neįvertinta tai, kad ji teista tik 1 kartą už veikas, kurios savo pobūdžiu skirtingos nei veika, už kurią ji nuteista nagrinėjamoje byloje, veiką padarė prieš 1 metus, po to naujų veikų nepadarė, pripažįsta kaltę, nuoširdžiai galisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pakeitė gyvenimo būdą, nevartoja narkotinių medžiagų, ieško darbo, nori dirbti ir dorai gyventi.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kas bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, net esant visoms formalioms sąlygoms atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi teisę skirti realų bausmės atlikimą, jeigu mano, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus jos vykdymą (kasacinė nutartis 2K-181/2012). Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriuose nuodugniai įvertintas nusikalstamos veikos padarymo būdas, jos pavojingumas, nuteistosios pragaištingas poelgis prieš nepilnametę dukrą ir neigiamos nuteistosios savybės, jos elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, pateisina teismo sprendimą skirti tik realų bausmės atlikimą. Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeistinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios E. K. apeliacinį skundą atmesti.