Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-417-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
1A-143-417-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Valentinas Janonis, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
J. D.
Civilinis ieškovas
UAB „Proteus Balticus“
Advokatai
Dalius Boreika, Evaldas Šorius
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-417/2010

Teisėjas V. Alška Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.,(S)

1.2.29.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Valentino Janonio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajai J. D. ,jos gynėjui advokatui Evaldui Šoriui,civilinio ieškovo UAB „Proteus Balticus“ atstovui advokatui Daliui Boreikai ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 2 d. (įstatymo Nr. VIIT-1968 redakcija, galiojusio nuo 2004-12-22 iki 2005-06-22) bei nubausta:

pagal BK 182 str. 1 d. – 60 (šešiasdešimčia) parų arešto;

pagal BK 300 str. 2 d. (įstatymo Nr. VIIT-1968 redakcija, galiojusio nuo 2004-12-22 iki 2005-06-22) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 5 d. l p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. D. paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 71 str., 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MG (650 Lt) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. D. priteista 23614,02 Lt (dvidešimt trys tūkstančiai šeši šimtai keturiolika litų du centai) žalos atlyginimo ir 3056,50 Lt (trys tūkstančiai penkiasdešimt šeši litai penkiasdešimt centų) advokato pagalbai apmokėti UAB „Proteus Balticus“ naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis palikta nenagrinėta.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustat ė:

nuteistoji J. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. (įstatymo Nr. VIIT-1968 redakcija, galiojusio nuo 2004-12-22 iki 2005-06-22) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, padarydama didelę žalą:

J. D. , dirbdama UAB „Proteus Balticus“ finansininke, 2005 metų balandžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2003 metų sausio 20 d. darbo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Proteus Balticus“, atstovaujamos direktoriaus S. S. , ir priimamo į darbą asmens J. D. , sutartyje nurodytas darbo laikas – nepilna darbo diena – 0,25 etato ir mėnesinis darbo užmokestis – 200 litų, tai yra neturėdama tam įgaliojimų pakeitė šios sutarties turinį ir į šią sutartį savo ranka įrašydama ir taip įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją: „(...2005-04-01 nustatytas mėnesinis atlyginimas 1100 Lt ir darbo laikas 1 val. per dieną)“ ir šią suklastotą sutartį nuo 2005 metų balandžio mėnesio iki 2006 metų lapkričio mėnesio panaudojo kaip apgaulės priemonę sutartyje numatyto ir gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio padidinimui nuo 200 litų iki 1100 litų, tuo padarydama UAB „Proteus Balticus“ didelę 23614,02 litų turtinę žalą.

J. D. , dirbdama UAB „Proteus Balticus“ finansininke, 2005 m. balandžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje suklastojusi tikrą dokumentą – 2003 m. sausio 20 d. darbo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp jos ir UAB „Proteus Balticus“, tai yra neturėdama tam įgaliojimų, pakeitusi šios sutarties turinį, įrašydama į šią sutartį savo ranka ir taip įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją „(...2005-04-01 nustatytas mėnesinis atlyginimas 1100 Lt ir darbo laikas 1 val. per dieną)“ ir šią suklastotą sutartį nuo 2005 metų balandžio mėnesio iki 2006 metų lapkričio mėnesio panaudojo kaip apgaulės priemonę sutartyje numatyto ir gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio padidinimui nuo 200 litų iki 1100 litų, savo naudai apgaule įgijo 11790 litų.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. D. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir jai bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai teigiama, jog ji atsisakė duoti parodymus teisme, kadangi per pirmąjį teismo posėdį 2009-07-29 paprašė teismo leisti jai duoti parodymus po liudytojų apklausos. Pažymi, kad teismas per visą bylos nagrinėjimą nesuteikė galimybės duoti paaiškinimus dėl kaltinimo esmės, anot apeliantės dėl įrašo neatitikimo nuosprendyje ir teismo posėdžio protokole buvo pateiktos pastabos. Tačiau apylinkės teismas 2010-01-08 nutartimi atsisakė daryti pakeitimus teismo posėdžio protokole, teigdamas, kad pastabos turėjo būti pateiktos po 2009-07-29 teismo posėdžio. J. D. mano, kad taip buvo šiurkščiai pažeisti BPK 261 str. reikalavimai. Akcentuoja, jog šioje byloje teismo posėdžio protokolas baigtas rašyti 2009-12-28, todėl pastabos dėl protokolo pareikštos laiku. Juolab, kad 2009-12-29 iš teismo buvo gauti teismo posėdžio protokolai, iš kurių 2009-07-29 ir net 2009-12-29 buvo teisėjo nepasirašyti.

Nuteistoji J. D. pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad ji suklastojo savo darbo sutartį. Tačiau mano, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Anot apeliantės, byloje esančios 2003-01-20 darbo sutarties Nr. 1 pakeitimo grafoje įrašas, jog nuo 2005 04 01 nustatytas mėnesinis atlyginimas 1100 Lt ir darbo laikas 1 val. per dieną, padarytas jos ranka, tačiau šis įrašas padarytas po buvusio bendrovės direktorius S. S. bei dabartinio direktoriaus S. M. žodinių nurodymų. Iš šią aplinkybę, anot J. D. , minėtieji asmenys patvirtino teisme. J. D. pažymi, jog neneigia, kad darė įrašus darbuotojų darbo sutartyse. Tačiau akcentuoja, jog teismo prašė išreikalauti visas darbo sutartis, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Nurodo, kad vykdydama darbdavio nurodymą ji ir padarė įrašą savo darbo sutartyje.

J. D. nurodo, kad ant minėtos sutarties pakeitimo yra tik jos parašas, tačiau nėra darbdavio parašo. Tačiau pažymi, jog Darbo kodekso 99 str. numato, kad darbo sutartis sudaroma raštu. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Kadangi darbo sutartis yra išimtinai dvišalis sandoris, todėl bet kokie pakeitimai darbo sutartyje gali sukelti teisines pasekmes, kai su jais sutinka ir tai patvirtina parašais abi sutarties šalys (LR DK 93 str.; 94 str.; 95 str.; 99 str.). Todėl, anot apeliantės, nesant ant darbo sutarties pakeitimo darbdavio parašo, pakeitimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir toks įrašas negali būti traktuojamas kaip dokumento klastojimas, nes jis nėra ir oficialus dokumentas.

J. D. pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino, kad toks darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo padarytas su direktoriaus S. S. žinia ir šią aplinkybę jis patvirtino apklaustas kaip liudytojas civilinėje byloje Nr. 2-154-206/200. Todėl, J. D. įsitikinimu, direktoriaus S. M. aiškinimas, kad jos darbo sutartį pamatė tik po jos atleidimo iš darbo, yra nelogiškas.

J. D. atkreipia dėmesį, jog teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje teigia, kad surinkti byloje įrodymai duoda pagrindo teigti, kad ji pagrįstai kaltinama pagal BK 182 str. 2d., tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ji pripažinta kalta pagal BK 182 str. l d.

Taip pat, J. D. įsitikinimu, visiškai nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog ji panaudodama suklastotą darbo sutartį nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio apgaule užvaldė 11790 Lt, nes 2005 m. padidino savo darbo užmokestį nuo 200 Lt iki 1100 Lt. J. D. pažymi, kad byloje yra pateikti bendrovės darbo užmokesčio žiniaraščiai, iš kurių matyti, jog jos darbo užmokestis nuo 2003 iki 2005 metų buvo keliskart didinamas iki 500 Lt. Visi darbo užmokesčio žiniaraščiai pasirašyti direktoriaus S. S. , kuris pagal bendrovės įstatus turėjo įgaliojimą spręsti darbuotojų darbo užmokesčio klausimus. Ir šią aplinkybę, anot J. D. , teisme patvirtino akcininkas C. K. . Todėl, apeliantės įsitikinimu, teismo teiginys nuosprendyje apie neteisėtą jos darbo užmokesčio pasididinimą 2005 m. nuo 200 Lt iki 1100 Lt prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams.

Nuteistoji J. D. nurodo, kad 1100 Lt darbo užmokestį ji gavo nuo 2005m. balandžio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio, nes bendrovės direktorius S. M. per visą laikotarpį nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio jai tokio dydžio darbo užmokestį mokėjo. Tai akivaizdžiai patvirtina pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurias VSDF pateikdavo S. M. . J. D. pažymi, kad ji teismo prašė išreikalauti šiuos pranešimus už visą S. M. darbo laikotarpį, tačiau teismas prašymą atmetė. O šiuose pranešimuose, anot apeliantės, su direktoriaus parašais yra nurodyti visų bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiai. Todėl, J. D. manymu, akivaizdu, kad ir direktorius S. M. savo parašais, piniginių lėšų išmokėjimais jai pripažino 1 100 Lt darbo užmokestį ir pritarė tam. Todėl daro išvadą, kad ji niekaip negalėjo pasinaudodama suklastotu dokumentu apgaule neteisėtai įgyti bendrovės pinigų sumą, nes darbo užmokestį jai nustatė ir mokėjo darbdavys, o ne pati sau.

Šalies argumentai

Taip pat J. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad kalinamajame akte nurodyta, kad ji padidindama savo darbo užmokestį nuo 200 Lt iki 1100 Lt padarė bendrovei 23 614,02 Lt turtinę žalą, be to, kaltinime taip pat teigiama, kad apgaule įgijo 31 790 Lt. Tačiau pažymi, kad Teismas be jokių motyvų pasisakė tik dėl 23614,02 Lt, o nuosprendyje nurodo trečią sumą, kad apgaule įgijo 11790 Lt. Todėl, apeliantės manymu, visiškai nebuvo aiškinamasis dėl esamų prieštaravimų, nors toks klausimas ir buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo gautas UAB „Preteus Balticus“ atstovo advokato atsikirtimas į J. D. apeliacinį skundą. Atsikirtime advokatas prašo atmesti J. D. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-12-28 nuosprendį palikti galioti.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė bei civilinio ieškovo atstovas prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių mano, kad J. D. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., įrodyta, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms: liudytojų S. S. , S. M. parodymams, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir faktiniai bylos duomenys: pačios nuteistosios J. D. parodymai bei kiti byloje surinkti duomenys.

Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas– tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama pasinaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik, jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba/ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.

Lietuvos Respublikos DK 99 str. numatyta, kad darbo sutartis yra sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių žurnale. DK 95 str. 3 d. numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje sulygstama dėl darbo apmokėjimo sąlygų. DK 120 str. 4d. numatyta, kad keičiant darbo sutarties sąlygas pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, UAB „Proteus Balticus“ direktoriaus pareigas iki 2005 m. balandžio 18 d. ėjo S. S. (t. 2, b. l. 23), nuo 2005-04-19 – S. M. (t. 2, b. l. 24).

Kaip liudytojas apklaustas S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad darbo sutartį su J. D. sudarė jis, bet jos sąlygas buvo suderintos su akcininku S. K. . Buvo sutarta, kad buhalterei bus mokamas 200 Lt ar 300 Lt darbo užmokestis kas mėnesį ir dirbs ji 0,25 etato, vėliau, gal po pusmečio ar pusantrų metų darbo sutartis buvo pakeista, mano, kad buvo keičiamas darbo užmokestis ir priimtas įsakymas. Taip pat S. S. parodė, kad jam vadovaujant buhalterei J. D. du kartus buvo padidintas atlyginimas. Kad jis girdėjo pokalbį dėl atlyginimo pakėlimo tarp R. K. ir J. D. , tačiau nuo kada jis turėjo būti padidintas, nežino. Apie tai jie kalbėjosi jau po šv. Velykų. Paskutinį kartą J. D. darbo užmokestis buvo padidintas prieš S. S. išeinant iš darbo – 2005- 04-18. Darbo sutarties tekstas buvo pildomas remiantis žodiniu susitarimu. Anot liudytojo, jis atsimena, jog du kartus rašė įsakymą dėl atlyginimo padidinimo. O jei darbo sutartyje buvo daromas prierašas, taip pat turėjo būti priimtas ir įsakymas. Su buhaltere dėl jai mokamo atlyginimo problemų nebuvo. Taip pat liudytojas parodė, jog jei ant algalapių yra jo parašai, vadinasi, išmokėtos sumos teisingos. Patvirtinti įrašą darbo sutartyje galėjo, bet to nepadarė, gal nemanė, kad reikalinga tai atlikti.

2009 m. gruodžio 11 d. teisiamajame posėdyje S. S. parodė, kad darbo sutarčių registracijos žurnalą pildė buhalterė J. D. . Ji taip pat ruošė įsakymus, pildė darbo sutartis, o jis tik pasirašydavo šiuos dokumentus. Taip pat liudytojas parodė, kad dėl J. D. didinamo darbo užmokesčio buvo rašomas įsakymas, nes negalėjo atlyginimas didėti nepriėmus tokio įsakymo. Tačiau, anot liudytojo, jei jo nėra įsakymų knygoje, tai gali būti ir jo klaida. Taip pat, liudytojo teigimu, jis negali pasakyti, kur turi atsispindėti pakeitimai dėl darbo užmokesčio, mano, kad jei nėra įsakymo, tai turi būti nurodyta darbo sutartyje (t. 2, b. l. 37).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme S. S. parodė, jog darbo pradžioje J. D. buvo mokamas mažesnis atlyginimas apie 200–300 litų. Pusmetį ji gaudavo tokį atlyginimą. Kai jis dirbo direktoriumi, 2 ar 3 kartus dėl finansininkės algos padidinimo turėjo būti įsakymai, jie turėjo būti registruojami knygoje. Buhalterė atspausdindavo dokumentus, o jis, S. S. , tik pasirašydavo. Tvirtina, kad tokie įsakymai buvo. Anot liudytojo, prieš jam išeinant iš darbo vyko derybos dėl J. D. darbo užmokesčio padidinimo. J. D. jam sakė, kad jai padaugės darbo, nes reikės važiuoti į Vydmantus, todėl bus sumokėta už benziną, bei ji prašė padidinti jai atlyginimą. Liudytojo teigimu, J. D. atlyginimas tuo metu turėjo didėti 200–300 litų, bet tikslios sumos jis nežino ir negali pasakyti. Ši suma turėjo atsispindėti dokumentuose. Per kelis kartus (jam dirbant, 2–3 kartus) J. D. atlyginimas buvo padidintas nuo 300 litų iki 700 litų. Dėl J. D. darbo užmokesčio padidėjimo buvo paruošti ir įforminti įsakymai, ant kurių jis pasirašė. Ir algos padidinimas atsispindėjo visuose žiniaraščiuose.

Liudytojas taip pat parodė, kad dirbdamas direktoriumi nežinojo, kad darbo užmokesčio pasikeitimas turėjo būti užfiksuotas darbo sutartyje. Pakeitimus, darbo sutarčių įrašus darė buhalterė J. D. . O jam išeinant iš darbo, akcininkui įgaliojus, jis visus bendrovės dokumentus perdavė akcininko žmonai R. K. , tačiau jokio dokumentų sąrašo nesurašė (t. 2, b. l. 78-81).

Kaip liudytojas apklaustas S. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam nuo 2005-04-19 pradėjus eiti direktoriaus pareigas, bendrovės dokumentų perėmimas iš buvusio direktoriaus S. S. buvo atliktas, tačiau ne taip, kaip reikėjo. Anot liudytojo, perimdamas vadovavimą iš S. S. perėmė tai, kas jam buvo perduota, ir iš J. D. perėmęs finansinius dokumentus nežiūrėjo, kokie dokumentai turi būti perduoti, pasitikėjo J. D. . Tačiau žino, jog 2003–2005 metų įsakymų įmonėje nėra.

Peržiūrėti sutartis privalėjo jis. Anot liudytojo, jis matė tik naujai priimto vadybininko darbo sutartį, tačiau buhalterės J. D. darbo sutartį pamatė tik, kai ji buvo atleista iš darbo. Darbuotojų darbo užmokestis buvo pildomas žiniaraščiuose. Pasitikėjo buhaltere ir pavedimus darė remdamasis jos skaičiavimais. Pranešimus „Sodrai“ pasirašydavo ir tada jokių abejonių dėl atlyginimų nekilo. Su buhaltere bendraudavo žodžiu arba elektroniniu paštu, jis įsakymų nerašė, nes įmonėje dirba trys žmonės, tik vizuodavo prašymą.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas S. M. parodė, kad dėl išmokamo darbo užmokesčio iš J. D. gaudavo nurodymus ir skaičiavimus elektroniniu būdu, būtent kam ir kiek yra priskaičiuota ir būtent pagal pateiktus skaičiavimus išmokėdavo atlyginimą. Jis tik tvirtindavo galutinius skaičius. Būdavo įvairios sumos – ir 1100 Lt, ir 1700 Lt. J. D. atlyginimo klausimo nesvarstė, nes toks atlyginimas jai buvo mokamas. Tuo metu pagrindo abejoti dėl J. D. darbo užmokesčio nebuvo, o kai pradėjo netenkinti buhalterės darbas, ji buvo atleista. Viskas įvyko tada, kai J. D. kreipėsi į teismą dėl „darbo bylos“. Be to, liudytojas parodė, kad jam nėra žinoma, kaip gali būti didinamas atlyginimas.

Anot liudytojo, kai J. D. ruošėsi savo noru išeiti iš darbo, ji perdavė jam dokumentus. Tai buvo prieš jos atleidimą. J. D. perdavė krūvą dokumentų, įsakymus, darbo žurnalą. Tačiau, kaip tai buvo įforminta, ar buvo perdavimo aktas, nepamena, atsakyti į šį klausimą negali. Be to, liudytojas S. M. parodė, jog šiuo metu su dokumentais yra „bordakelis“, iš tų dokumentų jis mažai ką ir turi, nes vieni dokumentai yra prokuratūroje, kiti yra teisme (t. 2, b.l. 81-84).

Kaip nustatyta iš liudytojų S. S. , S. M. (2003–2006 ėjusių direktoriaus pareigas) parodymų, pagal tuo metu UAB „Proteus Balticus“ susiformavusią praktiką daugelį klausimų bendrovėje, tarp jų ir darbo užmokesčio, darbo valandų skaičiaus pakeitimo J. D. , buvo sprendžiami žodinio susitarimo būdu. Už šių duomenų turinio pakeitimą darbo sutartyse ir įsakymų projektų paruošimą buvo atsakinga nuteistoji J. D. . Tačiau taip pat iš liudytojų S. S. ir S. M. parodymų matyti, kad pagal jau bendrovėje įsivyravusią tvarką su akcininku suderinus poziciją, kaip šiuo atveju, darbo užmokesčio ir darbo valandų sumažinimo, ir J. D. paruošus įsakymą, šį privalėjo pasirašyti direktorius. Ir tik direktoriui pasirašius J. D. paruoštas dokumento projektas tapdavo teisiškai reikšmingu dokumentu, galinčiu sukelti teisines pasekmes, kaip šiuo nagrinėjamu atveju – J. D. darbo užmokesčio padidėjimą bei darbo valandų sumažėjimą. Iš to darytina išvada, kad J. D. veiksmai iš esmės buvo pradiniai, paruošiamieji. Nuteistosios sudaryti dokumentai – darbo sutartys, įsakymai buvo tik projektas, o ar pastarasis taps teisiškai reikšmingu dokumentu, sukeliančiu teisines pasekmes, priklausė ne nuo J. D. valios, nes ji tiesiog buvo nekompetentinga spręsti minėtąjį klausimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš byloje esančios 2003-01-20 tarp J. D. ir UAB „Proteus Balticus“, atstovaujamos direktoriaus S. S. , sudarytos darbo sutarties, įrašius 2005-04-01 pakeitimus dėl J. D. darbo užmokesčio padidėjimo ir darbo valandų skaičiaus sumažėjimo, yra tik pačios buhalterės J. D. parašas, tuo tarpu šio pakeitimo darbdavys nepatvirtino nei parašu, nei bendrovės antspaudu, kurie yra privalomi šio teisinio dokumento rekvizitai, nes tik pasirašyta ir spaudu patvirtinta sutartis laikoma sudaryta tinkamai, t. y. įgauna teisinę galią. Tačiau iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad pagal UAB „Proteus Balticus“ praktikuojamą tvarką J. D. darbdaviui vis dėlto aukštesnę teisinę galią turėjo jo paties priimti vidaus teisės aktai – įsakymai, ir būtent vadovaujantis įsakymu, šiuo konkrečiu atveju J. D. ir buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, nei numatytas darbo sutartyje.

Aplinkybę, kad toks įsakymas buvo priimtas, iš esmės neginčija nei iki 2005 m. balandžio 18 d. UAB „Proteus Balticus“ direktoriaus pareigas ėjęs S. S. , nei nuo 2005-04-19 – S. M. (t. 2, b. l. 24). Minėtieji asmenys buvo atsakingi už šių vidaus teisės aktų sudarymą, jų saugojimą, todėl teisėjų kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo abejoti, kad vis dėlto toks dokumentas nebuvo priimtas. Juolab, kad liudytojas S. S. parodė, kad jam išeinant iš darbo visus bendrovės dokumentus jis perdavė akcininko C. K. žmonai, savo seseriai R. K. , nesurašydamas jokio dokumentų priėmimo–perdavimo akto. Tuo tarpu liudytojas S. M. nurodė, kad pradėdamas eiti direktoriaus pareigas, netikrino nei jam perduodamų dokumentų, nei su darbuotojais sudarytų darbo sutarčių. O apeliacinės instancijos teisme S. M. , be to, parodė, kad J. D. perdavė krūvą dokumentų – įsakymus, darbo žurnalą, tačiau, kaip tai buvo įforminta, ar buvo perdavimo aktas, nepamena, atsakyti į šį klausimą negali. Todėl toks akivaizdus bendrovės vadovų aplaidumas ir nepareigingumas negali būti pagrindas teigti, kad J. D. savo valia, suklastodama oficialius dokumentus, nepagrįstai iš UAB „Proteus Balticus“ gavo didesnį darbo užmokestį. Ir šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tokio įsakymo nebuvo, nors, kaip minėta, abu bendrovės direktoriai neneigia įsakymo buvimo fakto, tenka būtent UAB „Proteus Balticus“ atstovams.

Be to, teisėjų kolegija vertindama J. D. veiksmus, atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad visą J. D. darbo UAB „Proteus Balticus“ laiką abejonių dėl jai mokamo darbo užmokesčių dydžio nesukėlė nė vienam iš bendrovėje dirbančių direktorių, o J. D. nusikalstamais veiksmais pradėta įtarti tik šiai iniciavus civilinę bylą dėl, jos manymu, neteisėto atleidimo iš UAB „Proteus Balticus“. Būtent šios aplinkybės – padidinto darbo užmokesčio mokėjimas J. D. gana ilgą laiką, teisėjų kolegijos nuomone, darkart įrodo, kad padidintas darbo užmokestis J. D. buvo mokamas ne tik jos valia, be bendrovės vadovybės žinios, o priešingai, su jų sutikimu. Tiek S. S. , tiek S. M. pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jiems buvo žinoma, kad J. D. , akcininko C. K. sutikimu, keliskart buvo didinamas darbo užmokestis, o tai, kiek valandų jai dirbti per dieną, buvo numatyta darbo sutartyje, vadovai nevertino, iš J. D. buvo reikalaujama, kad J. D. tinkamai atliktų savo pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir preziumuojant, jog J. D. savo valia pakeitė savo darbo sutarties sąlygas – darbo užmokestį ir laiką – tai vienareikšmiškai paneigia liudytojų S. S. , S. M. parodymai, tuo atveju lieka visiškai nepaaiškinami bendrovės vadovybės – direktorių – veiksmai kiekvieną mėnesį gavus darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriame aiškiai nurodoma, kad J. D. mokamas kur kas didesnis darbo užmokestis, nei numatytas darbo sutarties sudarymo dieną – 2003-01-20. Todėl vėl šiuo atveju pažymėtina aplinkybė, kad žiniaraštis nepatvirtintas bendrovės vadovo parašu negali būti vykdomas, t. y. jis nesukelia teisinių padarinių. Ir būtent vadovų pasirašymu darbo užmokesčių žiniaraštyje buvo išreikštas jų pritarimas ir sutikimas J. D. mokėti kitokio dydžio darbo užmokestį, nei numatyta jos darbo sutartyje.

Taigi konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad J. D. sąmoningai, t. y. veikdama tiesiogine tyčia, suklastojo kaltinime įvardytą dokumentą – darbo sutartį – bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Proteus Balticus“ priklausantį, turtą. Išanalizavus nuteistosios J. D. veiką, apygardos teismas mano, kad jos veikoje nėra jai inkriminuotų nusikaltimų objektyviosios pusės požymio – priežastinio ryšio tarp apeliantės veikos ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tai, kad J. D. , pažymėtina, su darbdavio žinia, savo darbo sutartyje įrašė darbo užmokesčio ir laiko pakeitimus, teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo, kad būtent nuteistosios veiksmai lėmė šių sąlygų įgyvendinimą. Nes, kaip minėta, be darbdavio pritarimo šie pakeitimai negalėjo sukelti teisinių padarinių. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad tarp nuteistosios J. D. veikos ir kilusių padarinių nebuvo priežastinio ryšio, todėl nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. D. kaltumą, pastaroji išteisintina nenustačius, jog ji padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. Taigi Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis ir J. D. pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. išteisintina, nenustačius, kad ji padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, civilinio ieškovo UAB „Proteus Balticus“ pareikštas civilinis ieškinys J. D. dėl žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nukentėjusiajai paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., kolegija

nuspren džia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. J. D. pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad ji padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių.

Civilinio ieškovo UAB „Proteus Balticus“ pareikštą civilinį ieškinį J. D. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Violeta MiliuvienėValentinas Janonis