- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- ATP-946-149/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02868-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo G. P. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nubausta už tai, kad ji 2014-01-27 apie 20.30 val. ties namu Nr. 111, esančiu Architektų g., Vilniuje, atbuline eiga vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, savo automobilio galinio bamperio dešiniuoju kampu kliudė stovėjusio automobilio „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairįjį kampą ir taip jį apgadino. Iš šio eismo įvykio vietos ji savavališkai, pažeisdama (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus, pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Savo skunde apeliantė teigia, jog skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neišnagrinėjus bylos, t. y. neapklausus visų teismo nuspręstų kviesti apklausai liudytojų, yra grindžiamas bylos duomenims prieštaraujančiomis prielaidomis bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės teigimu, teismas nevertino objektyvių duomenų bylos duomenų, o būtent, apžiūros aktų, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b.1. 15-20), bei susijusių fotolentelių matyti, kad atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto „Audi A3“ galinis bamperis apgadintas 57-59 cm aukštyje ir apgadinimo dydis (plotis) yra tik 2 cm. Tuo tarpu įvykio vietoje stovėjusio automobilio „Opel Vectra“ priekinis bamperis apgadintas 41-52 cm aukštyje, kas rodo ir tai, kad pastarojo apgadinimo dydis (plotis) – net 11 cm (52-41=11). teismas nevertino ir to, kad objektyvūs duomenys patvirtina, jog „AUDI“ galiniu bamperiu negalėjo būti apgadintas automobilio „Opel Vectra‘ priekinis bamperis, nes „Audi A3“ galinis bamperis yra 5 cm aukščiau, kas reiškia, jog „Audi A3“ galiniu bamperiu atsirėmus į „Opel Vectra“ būtų išdaužtas ar kitaip pažeistas „Opel Vectra“ priekinis žibintas, esantis virš bamperio, bet ne pats bamperis. Apeliantės teigimu, pagrįstų abejonių kelia ir automobilių sugadinimų pobūdis. Net neturint specialių žinių, akivaizdu jog tik 2-jų cm pločio „Audi A3“ bamperio nežymus nubraukimas negalėjo padaryti net 11 cm pločio OPEL bamperio apgadinimo, net jeigu jų aukščiai sutaptų, kaip šiuo atveju nėra, kas akivaizdžiai patvirtina, jog automobilis „Opel Vectra“ apgadintas ne byloje aptariamu „Audi A3“ automobiliu. Teigia, jog teismas nesivadovavo šiais objektyviais duomenimis jų netyrė ir nevertino, o savo sprendimą grindė spėlionėmis, darydamas prielaidą, jog dėl spyruoklinės pakabos atliekamų manevrų ir kelio nelygumų „Audi A3“ automobilis galėjo siūbuoti, todėl byloje užfiksuoti automobilių apgadinimai galėjo būti padaryti. Apeliantė nurodo, jog šių skundžiamame nutarime išdėstytų prielaidų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nurodo, jog automobilio „Audi A3“ pakaba nėra spyruoklinė, o dėl esamų amortizatorių jo prošvaistė net ir važiuojant nelygiu keliu, kurio įvykio vietoje taip pat nėra, kinta labai nežymiai – 1-2 cm. Be to, tam, kad automobilis siūbuotų, apeliantės manymu, reikalinga važiuoti atitinkamu greičiu ir toks siūbuojantis automobilis būtų nestabilus ir juo nebūtų įmanoma važiuoti, nes jis apvirstų net menkiausiame kelio vingyje. Taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio vietoje kelio danga – nelygi ir dėl to galėtų atsirasti net 5 cm automobilių apgadinimų aukščių skirtumas. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, išdėstus tiek rašytiniame prašyme, tiek žodžiu duotuose paaiškinimuose, kur ji paaiškino, jog, automobiliui labai lėtai judant atbuline eiga, pajuto lyg jis būtų į kažką atsirėmęs, jokio atsitrenkimo nebuvo, ji taip pat nejautė ir jokio automobilio kontakto su kitu objektu, manė, jog ratas yra atsirėmęs į duobės kraštą, bordiūrą ar kitokią kliūtį. Siekdama apžiūrėti apsisukimo galimybes bei įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, t. y. yra pakankamai vietos manevrui ir panašiai, ji išlipo iš automobilio ir tuo pačiu mėgino suprasti į ką jos vairuotas automobilis atsirėmė. Kadangi jos vairuotas automobilis tuo metu nebuvo susilietęs su jokiu kitu automobiliu, ji nepastebėjo ir jokios kliūties, kuri trukdytų automobiliui judėti, įtarė, kad apsisukinėdama galėjo kliudyti šalia stovėjusį kaimynų automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) Atidžiai apžiūrėjusi minėtą kaimynų automobilį bei savąjį, jokių šioje byloje aptariamų automobilių tarpusavio kontakto žymių nepastebėjo. Nors ant „Opel Vectra“ automobilio priekinio bamperio matėsi nežymūs apgadinimai, tačiau suprato, kad pastarieji padaryti ne jos automobiliu, nes buvo gerokai žemiau už jos vairuoto automobilio bamperį, be to, jos vertinimu, padaryti žymiai ankščiau.
Apeliantė taip pat nurodo, kad jos veika nepagrįstai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 str., kadangi, apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra aptariamame straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, nes ji nežinojo, kad įvyko eismo įvykis, todėl negalėjo ir tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju neįmanoma pateikti papildomų įrodymų, kad ji, apžiūrėdama automobilius, nepastebėjo jokių jų tarpusavio kontakto pasekmių – sugadinimų, kurie būtų padaryti jos vairuotu automobiliu. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos parodymus, kuriuos patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – automobilių sugadinimai, kurių aukštis aiškiai ir ženkliai skiriasi (automobilio „Opel Vectra“ sugadinimų aukštis nuo žemės – 41-52 cm, o automobilio „Audi A3“ – 57-59 cm nuo žemės. Teigia, jog administracinėje teisėje kaltė nėra preziumuojama, todėl teismas turėjo vadovautis įrodymais, nekeliantys abejonių, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, žinodama jog padarė eismo įvykį ir suprasdama, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nurodo, jog apie tai, kad, vairuodama automobilį, galimai apgadino „Opel Vectra“, v/n „(duomenys neskelbtini) ji sužinojo tik 2014 m. sausio 31 d., pabendravusi su kaimynu M. F. (automobilio „Opel Vectra“ savininko sūnumi), kuris teismo posėdyje net nebuvo apklaustas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 302⁸ str., Vilniaus apygardos teisme negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 248 str. nustatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas“ (Praktika Nr. 7, b.l. 259).
Be to, pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Taip pat pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Taigi, remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Iš apylinkės teismo padarytų išvadų matyti, kad apylinkės teismas arba išvis netyrė ir nevertino byloje esančios fotolentelės nuotraukų (b.l. 16-20), arba jas tyrė ir vertino nepakankamai atidžiai ir objektyviai, nes iš pateiktų nuotraukų, akivaizdu, kad automobiliui Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini) 11 cm įlenkimas kairiajame sparne padarytas aštriu, kampuotu daiktu, kiaurai pramušusiu metalinį sparną, kai tuo trapu Audi A3 v/n (duomenys neskelbtini) galinis bamperis yra iš plastiko, užapvalintas, neturintis jokių aštriabriaunių detalių, galinčių padaryti tokio pobūdžio apgadinimą. Be to, ant galinio Audi A3 bamperio vos matomas apie 2 cm nubraukimas yra 5-7 cm aukščiau už Opel Vectra kairiajame sparne padarytą apgadinimą, todėl neaišku, kokiu pagrindu apylinkės teismas nustatė, kad šį apgadinimą padarė būtent G. P., vairuodama Audi A3 v/n (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas nevertino, kad G. P. nuo pat pradžių buvo sąžininga ir neslėpė, kad ji, vairuodama automobilį Audi A3 v/n (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, galėjo atsiremti į automobilį Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini). Tai, kad G. P. buvo sąžininga patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji, žinodama, kad automobilis priklauso kaimynams, neradusi jų namuose, už automobilio Opel Vectra stiklo valytuvo paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis (b.l. 13). Be to, 2014-01-31 pastebėjusi prie automobilio Opel Vectrą v/n (duomenys neskelbtini) stovintį kaimyną M. F., pasiteiravo, ar seniai atsirado jo automobilio dešinio sparno apgadinimas, bei paaiškino, kad šį apgadinimą galėjo padaryti ji, vairuodama automobilį Audi A3 v/n (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė atlyginti padarytą žalą (b.l. 13, 21). Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad G. P., būdama jauna ir nepatyrusi vairuotoja, dėl sutrikimo ir situacijos nesuvokimo galėjo sąžiningai klysti ir prisiimti atsakomybę dėl eismo įvykio, kurio nepadarė. Tai, kad G.P. už neva jos padarytą automobilio Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini) kairiojo sparno apgadinimą sumokėjo automobilio savininkui V. F. ir jo sūnui M. F. 2200 Lt (b.l. 7-8), tik patvirtina G. P. pasimetimą bei nesugebėjimą susiorientuoti esamojoje situacijoje, kuo galimai buvo pasinaudota, siekiant pasipelnyti, nes susitarime dėl žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir jo įgalioto asmens nurodytas žalos dydis (2200 Lt) akivaizdžiai neproporcingas realiai padarytai žalai. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad automobilį Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini) vairavo tiek V. F., tiek jos uošvis V. F., tiek jo sūnus M. F.. Nukentėjusiosios V. F. paaiškinime nurodyta, kad ji automobilį Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį jos uošviui V. F. , 2014-01-26 maždaug 17.00 val. priparkavo šalia namo, esančio Architektų g Nr. 111, Vilniuje. Kad automobilis apdaužytas, pamatė kitą dieną 2014-01-30 apie 12.00 val., už valytuvo užkištame raštelyje buvo nurodyti įvažiavusio automobilio duomenys. Liudytojo, mačiusio įvykį, duomenų nežino, raštelio neišsaugojo (b.l. 12). Tuo tarpu apklausta teismo posėdžio metu ji parodė, kad automobiliu buvo nevažinėta kelias dienas, kartais automobiliu naudojasi jos uošvis, kaip buvo apgadintas automobilis, nežino, kas ir kaip įvažiavo į jų automobilį, nematė. Gi, savo paaiškinime M. F. nurodė, jog jo vairuojamo Opel Vectra kairiojo sparno apgadinimas galėjo atsirasti galimai savaitės laikotarpyje. Tiek 2014-02-18 savo paaiškinime M. F., tiek teismo posėdyje V. F. nurodė, jog jie jokių pretenzijų G. P. neturi.
Teismo posėdžio metu G. P. patvirtino savo anksčiau duotus paaiškinimus, kad dėl padaryto apgadinimo ji nebuvo tikra, automobilį pristačius policijos apžiūrai, pareigūnas jai sakęs, jog dėl akivaizdžių neatitikimų galima daryti prielaidą, kad ant automobilio Opel Vectra kairiojo sparno esantys apgadinimai padaryti ne jos automobilio. Pažymėtina, jog nei M. F., nei V. F., nei surašę administracinį teisės pažeidimo protokolą bei atlikę automobilių apžiūrą policijos pareigūnai teismo posėdyje apklausti nebuvo. Pati nukentėjusioji V. F. vengė atvykti į teismo posėdį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutartimi buvo priimtas sprendimas V. F. į sekantį posėdį atvesdinti (b.l. 33). Nesant byloje raštelio, nėra galimybės patvirtinti V. F. 2014-01-30 paaiškinime (b.l. 12) nurodytus teiginius, kad, raštelį palikęs asmuo, nenurodė savo kontaktinių duomenų, taip pat nėra galimybės paneigti ir G. P. pasiaiškinime nurodytus teiginius, kad ji paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis (b.l. 13).
Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. P. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo, G. P. išteisinama pagal ATPK 127 str. 2 d. neįrodžius, kad ji padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, tai yra neįrodžius, kad G. P. padarė pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Išteisinus G. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nėra pagrindo tvirtinti, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo taisykles, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla G. P. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.