Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Uldukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje, K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2002-12-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 125 str. 1 d, bet buvo išteisintas, vadovaujantis LR BPK 5 str. 2 p., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. 2003-02-25 nuosprendis panaikintas. Vilniaus apygardos nuosprendžiu panaikintas 2002- 12-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis pagal LR BK 125 str. 1 d. - nuteistas 3 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 47 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlikti 500 val. nemokamų darbų. 2005-04-07 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. turėdamas pareigą pagal 2002-12-10 Vilniaus miesto l apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) m. išlaikyti vaiką – V. V., gim. 1992-10-15, mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 lt nuo 2002-10-29 iki vaiko pilnametystės, nuo 2006-06-08 iki 2011-06-27 nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, tokiu būdu vengė pareigos jį išlaikyti, dėl ko iki 2012-02-27 susidarė įsiskolinimas 9205,81 lt., t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. V. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 1991 metais susituokė su A. J., gim. 1971 m. Santuokoje gyveno apie 5 metus. 1992-10-12 gimė sūnus V. V.. Santuokoje jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) ", vairuotojo pareigose. Santuokoje jis išlaikė šeimą, Ala taip pat dirbo slaugytoja. 1996 metais tarp jų prasidėjo skyrybų procesas. Išsiskyrė dėl to, kad nesutapo charakteriai, žmonos iniciatyva. Teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, vėliau dėl alimentų priteisimo jis dalyvavo. Teismo sprendimą suprato. Įsigaliojus teismo sprendimui privalėjo pervedinėti į buvusios žmonos sąskaitą 150 litų kiekvieną mėnesį sūnaus V. V. išlaikymui. Po teismo sprendimo pinigus pervedinėjo, nors niekur nedirbo. Pinigus pervedinėjo pagal galimybes. Maždaug po kelerių metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo susidarė įsiskolinimas už alimentų nemokėjimą. Alimentų išieškojimą vykdė antstolis Irmantas Gaidelis. Alimentų nemokėjo dėl to, kad maždaug apie 6 metus niekur nedirbo. Negalėjo surasti sau tinkančio darbo. Tuo metu, kai niekur nedirbo jį išlaikė jo motina V. V.. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaikus, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apie tai, kad 2008 metais Ala kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą nieko nežinojo. Niekas jo apie tai neinformavo. Neįsivaizduoja koks yra jo įsiskolinimo dydis Vaikų išlaikymo fondui. Šiuo metu negali atlyginti fondui savo įsiskolinimo, kadangi pragyvenimui jam lieka 316, 30 Lt. Po teismo sprendimo jis skambino į Alos namus ir pakviesdavo sūnų pas save į svečius. Sūnus pats ateidavo į jo namus. Į Alos butą neatvažiuodavo. Po teismo sprendimo Alos bute nesilankė. Tuo metu, kai nemokėjo alimentų sūnui pirkdavo drabužių, maisto, kitų būtinų daiktų. Su sūnumi susitikdavo retai, apie kartą per mėnesį. Su sūnumi dažniausiai bendravo telefonu. Domėjosi jo gyvenimu, pasiekimais, reikalais mokykloje. Nuo 2011-07-28 gauna nedarbingumo pašalpą. Ją gavo dėl problemų su sveikata. Žino, kad jo įsiskolinimas yra apie 14. 000 litų. Antstolis raštiškai jį informavo, kad nuo 2011-02-14 kiekvieną mėnesį antstolis išskaičiuoja iš jo pensijos apie 316,30 Lt, t. y., pusę jo pensijos alimentų mokėjimui. Alimentų mokėti niekada nevengė. Jų nemokėjo dėl to, kad tam neturėjo jokios finansinės galimybės. Visada norėjo padėti savo sūnui, kadangi sūnus jam yra labai svarbus. Su sūnumi nebendrauja dėl to, kad jis pasakė, kad neturi tėvo. Jokios nuosavybės neturi, todėl neturi jokios galimybės padengti savo įsiskolinimo. Sūnui V. V. piniginių lėšų išlaikymui nemokėjo, nes iki 2011-06-27 buvo nedarbingas, bet jokių dokumentų dėl nedarbingumo pateikti negali, nes neturi, užsiregistravęs darbo biržoje 2011-04-18 buvo supažindintas su laisvų darbo vietų sąrašu, jam davė telefono numerius darboviečių, tačiau darbdaviai pasakydavo, kad laisva darbo vieta jau užimta, todėl jis neįsidarbindavo (t. 1, b.l. 166, 173).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad 1991 metais susituokė su K. V.. Santuokoje gyveno maždaug apie 3 metus. 1992-10-15 santuokoje jiems gimė V. V.. Išsiskyrė su K. V. dėl to, kad vyras dažnai vartojo alkoholį, pradėjo nebedirbti, nesirūpinti vaiku. Skyrybos įvyko maždaug 1995 metais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad K. V. sūnaus išlaikymui privalės mokėti po 50 litų iki jo pilnametystės, jos naudai. Teismo posėdyje K. V. dalyvavo, teismo sprendimą suprato. Nustatyto išlaikymo dydžio K. V. nemokėjo. Tuo metu pas antstolį nesikreipė. Išieškojimas buvo vykdomas antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje. Jos duomenimis po santuokos nutraukimo K. V. niekur nedirbo iki 2003 metų. Drabužių sūnui, maisto bei kitų daiktų nepirkdavo. Vaiko gyvenimu nesidomėjo, sveikata taip pat nesirūpino. Šiuo metu jos sūnus nežino kaip atrodo jo tėvas. Jos buvusiam vyrui dėl alimentų nemokėjimo buvo iškelta baudžiamoji byla. Dėl to, kad K. V. padengė pusę įsiskolinimo dydžio, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. 2002 metais kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad K. V. turės mokėti po 150 lt. kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Po minėto teismo sprendimo buvęs sutuoktinis ir toliau nemokėjo alimentų, nesirūpino vaiku. Pats savo noru alimentų vaikui niekada nemokėjo. Mokėjo tik tuo metu, kai iš jo, jam dirbant, iš darbo užmokesčio išlaikymą išieškodavo antstoliai. Nuo 1995 metų antstoliai išieškojo iš K. V. apie 4 000 litų. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas yra apie 10 000 litų. 2008 metų sausio 10 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos sūnui skyrimo. Nuo to laiko buvo priimtas sprendimas mokėti jai po 150 litų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nežino ar K. V. žino apie tai, kad ji gauna pinigus iš fondo. Jos žiniomis paskutinį kartą K. V. dirbo nuo 2003 iki 2004 metų (duomenys neskelbtini). Mano, kad K. V. neturi jokių problemų su sveikata, dėl kurių negali įsidarbinti. Buvęs vyras nuo 2012-02-14 jai pradėjo į sąskaitą pervedinėti pinigus, t.y., skolą dėl alimentų. Jokio civilinio ieškinio nereiškia, kadangi jai šiuo metu moka, jam jokių pretenzijų neturi (t.l, b.l. 14-16, 24).

Iš 2012-01-12 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. J. pateikė 2012-01- 02 antstolio I. Gaidelio patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo kopiją, V. V. gimimo liudijimą, ištuokos liudijimą (t. 1, b. l. 20-23).

Iš 2012-02-20 Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus m. skyriaus pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. V. registravimo darbo biržoje ir neįgalumo nustatymo matyti, kad K. V. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2011-04-18 iki 2011-06-27, nedarbo draudimo išmoka nepriklausė, 2011-06-27 darbo paieška nutraukta asmeniui pripažintam nedarbingu (t. 1, b.l. 27).

VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma patvirtina apie K. V. valstybinį socialinį draudimą, gautas išmokas (t. 1, b. l. 37-44).

Iš Antstolio I. Gaidelio pranešimo matyti, jog 2012-02-27 dienai įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudaro 9205,81 lt (t. 1, b.l. 159).

2002-12-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis padidintas, priteisiant iš K. V. išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį nuo 2002-10-29 iki sūnaus V. V. pilnametystės (t. 1. b.l. 47).

Antstolio I. Gaidelio vykdomosios bylos Nr (duomenys neskelbtini) dokumentais nustatyta, jog K. V. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas (t. 1. b. l. 49-157).

2012-04-04 Daiktų dokumentų pateikimo protokolu K. V. pateikė du kvitus dėl alimentų išmokėjimo ir neįgaliojo pažymėjimo kopijas (t. 1, b.l. 167-169).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad K. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios A. J. parodymai, antstolio I. Gaidelio pateikta vykdomosios bylos medžiaga ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiaga. K. V. nevykdo jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytos pareigos teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, jo nusikalstama veika baigta, nusikaltimas trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia, kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Paskelbus įtariamajam K. V. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo ir sutiko su prokuroro siūloma bausme (t.2, b.l. 24).

Nukentėjusioji A. J. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b.l. 13).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: padarytas nesunkus nusikaltimas, trunkamasis, baigtas, vengta išlaikyti vaiką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į esantį įsiskolinimą (žalą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis K. V. administracine tvarka baustas, ankščiau teistas, teistumas išnykęs, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, į psichikos sveikatos centro įskaitas neįrašytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta K. V. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę.

K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.