- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-408-350/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. V. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. V. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi A. V. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje padarymą, buvo taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. ir skundžiama 2015 m. liepos 9 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimus, A. V. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas.
Savo skunde apygardos teismui dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties A. V. nurodo, kad yra pasveikęs, todėl mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas ir ambulatorinis gydymas S. pensionate. Savo kaltę padarius visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas pripažįsta, gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, daugiau klaidų nedarys.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015 m. liepos 9 d. nutartimi pagrįstai A. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti A. V. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2015 m. birželio 11 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 277 matyti, jog A. V. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad A. V. psichikos būklė stebėjimo laikotarpiu gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili, nes buvo dirglumo epizodai, nepastovi nuotaika, ligonio socialinė adaptacija sutrikusi, iki gydymo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje jis gyveno soc. globos namuose, kur piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo nevaldomo elgesio, A. V. mąstymas stokoja logikos ir nuoseklumo, kliedesius ir haliucinacijas jis neigia, abejingas aplinkai, nekritiškas savo būsenai, elgesiui, alkoholizacijai. Gydytojų komisija rekomendavo A. V. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.
Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad A. V. sveikatos būsena gerėja, tačiau nepakankamai stabili, teikimą palaikė ir siūlė A. V. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.
BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad A. V. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jam paskirti A. V., šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Stoka kritikos savo būsenai ir elgesiui rodo, kad A. V. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad A. V. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę. Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia A. V. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.