Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai A. Š. ir V. Š. (toliau – ir ieškovai) galutinai suformulavo reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovo A. Š. su atsakovu R. S. (toliau – ir atsakovas) sudarytas: 2018 m. liepos 9 d. Preliminarią išperkamąja nuoma sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį bei 2018 m. liepos 12 d. Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 15‘000 Eur bei visas bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai.

2. Nurodė, kad visos sutartys buvo sudarytos dėl to paties objekto – žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodyba). Kadangi šiuo metu gyvena socialiniame būste, ketino įsigyti savo nekilnojamąjį turtą. Tuo tikslu buvo įdėję skelbimą į portalą www.rinka.lt, kuriame skelbė, kad pirktų nekilnojamąjį turtą išperkamosios nuomos būdu. Dėl sodybos pardavimo ieškovams paskambino pats atsakovas, pasiūlė susitikti ir aptarti sodybos pirkimo – pardavimo sąlygas. Nuvykus pas atsakovą, žodžiu aptarė, kad bendra sodybos kaina sudarys 35‘000 Eur, ieškovai sumokės atsakovui avansą ir kas mėnesį mokės po 200 Eur iki 2023 m., o likusią 8‘000 Eur sumą sumokės pasirašant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovai nekilnojamojo turto ieškojo su tikslu iš karto jame apsigyventi, atsidaryti autoservisą ir vykdyti automobilių remonto veiklą. Kad kas mėnesį būtų mokama po 200 Eur pageidavo atsakovas, nes ieškovai išreiškė norą iki pagrindinės sutarties sudarymo sodyboje apsigyventi. Už perkamą sodybą ketino atsiskaityti greičiau nei iki 2023 m., t. y. iš karto, kai susitvarkys visus reikalingus dokumentus paskolai gauti. Pagrindinis sutarčių sudarymo tikslas buvo kuo greičiau gauti pinigus, atsiskaityti su atsakovu ir įsigyti perkamą nekilnojamąjį turtą.

3. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 9 d. buvo nuvykę apžiūrėti sodybos, tuo metu atsakovas ieškovams neminėjo apie jokias kliūtis parduoti sodybą su joje esančiais pastatais. Sodyba ieškovams patiko, todėl 2018 m. liepos 9 d. jie nuvyko pas atsakovą pasirašyti sutarties dėl sodybos pirkimo. Atsakovas jau buvo paruošęs 2018 m. liepos 9 d. Preliminarią išperkamąja nuoma sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ieškovai jos nepasirašė, nes buvo neaiškios sutarties sąlygos. Siūlė atsakovui sutartį dėl sodybos pirkimo pasirašyti pas notarą, tačiau atsakovas nesutiko, kadangi nenorėjo, jog ieškovai susipažintų su visais nuosavybės dokumentais. Toks atsakovo elgesys įtarimų ieškovams nesukėlė, kadangi jis yra garbingo amžiaus žmogus, tikino, kad tikrai neapgaus. Tačiau susipažinę su atsakovo 2018 m. liepos 9 d. Preliminaria išperkamąja nuoma sodybos pirkimo – pardavimo sutartimi, patys nuvažiavo pas notarą ir pasiėmė preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties blanką.

4. Taip pat nurodė, kad visos trys sutartys buvo pasirašytos 2018 m. liepos 12 d. pas atsakovą namuose. Pirmiausia pasirašė 2018 m. liepos 12 d. Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurią užpildė atsakovas pagal jo turimus nekilnojamojo turto išrašus. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 12 d., ieškovai, dalyvaujant atsakovui ir jo žmonai B. S., sumokėjo 15‘000 Eur avansą grynais pinigais, siekdami garantuoti ir užtikrinti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei jos patvirtinimą pas notarą, be to, avansas kartu reiškė ir dalies kainos sumokėjimą. Šią sumą gavo pasiskolinę iš draugo, pasiėmę paskolą ir panaudoję turimas santaupas. Po 2018 m. liepos 12 d. Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo, atsakovo pageidavimu, ieškovai pasirašė kitas dvi sutartis – 2018 m. liepos 9 d. Preliminarią išperkamąja nuoma sodybos pirkimo – pardavimo sutartį ir 2018 m. liepos 10 d. avansinio mokėjimo sutartį. Kodėl buvo reikalinga pasirašyti šias sutartis nežino, manė, kad jos pasirašomos užtikrinti pagrindinio sandorio sudarymą, kad būtų garantuoti, jog atsakovas išsikraustys iš sodybos.

5. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovui A. Š. 2018 m. rugpjūčio 2 d. perdavė po vieną raktą nuo sodyboje esančių pastatų ir įrenginių. Naktį iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. į 4 d., sodyboje esantis gyvenamasis namas sudegė. Atsižvelgiant į tai, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas iš esmės sunaikintas iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo notarine tvarka bei priėmimo – perdavimo akto pasirašymo tarp šalių, ieškovai nurodo, jog turi teisę reikalauti nutraukti preliminariąsias pirkimo – pardavimo bei avansinio mokėjimo sutartis ir grąžinti jiems 15‘000 Eur avansinę įmoką. Po gaisro su atsakovu susitikę nebuvo, kadangi jis vengė bendrauti. Kalbant telefonu jis žadėjo, kad sumokėtą avansą grąžins, kai gaus draudimo išmoką. Kadangi nekilnojamasis turtas yra sunaikintas nepataisomai, tokia objekto būklė yra esminė sutarties aplinkybė ir sąlyga dėl ko numatytas pirkimo – pardavimo sandorio tvirtinimas notarine tvarka ieškovams yra nepriimtinas ir nebegalimas įvykdyti.

6. Akcentavo ir tai, kad sudarydamas sandorius atsakovas nutylėjo svarbias ir esmines sandorio sudarymui aplinkybes, t. y. nepasakė ieškovams apie Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriuo, negavus statybą leidžiančių dokumentų, atsakovas įpareigotas nugriauti perkamoje sodyboje esančius pastatus, nenurodė, kad dėl žemės sklypo, ant kurio stovi sandorių statiniai, vyksta teisminiai ginčai, nepasakė, kad už elektrą yra apie 9‘000 Eur skola.

7. Pripažino, kad pasirašant sutartis nuosavybės dokumentų nežiūrėjo, tiesiog pasitikėjo atsakovu. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, pirmą kartą sudarinėjo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, mano, kad nagrinėjamu atveju tiesiog buvo apgauti. Jeigu ieškovams būtų buvę žinomos nurodytos aplinkybės, jie nebūtų su atsakovu sudarę ginčijamų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti negaliojančiomis su atsakovu sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu ir grąžinti sumokėtą 15‘000 Eur avansą.