Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui,

S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), teistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato (Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas L. M. 2014 m. balandžio 15 d. surašė S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad S. V. 2014 m. kovo 18 d. 15.30 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų I. V., gim. (duomenys neskelbtini), (13 metų amžiaus). 2014-03-18 apie 15.30 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savo namuose, po konflikto su patėviu V. M., nepilnametis I. V. savo motinai S. V. melagingai pranešė, kad patėvis jam sukėlė fizinį skausmą. S. V., suklaidinta savo sūnaus, pranešė policijai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Atkreiptinas policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui („Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Netgi vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei visos bylos medžiagos matyti, kad S. V. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, numatantis administracinę atsakomybę tėvams, kurie nepanaudoja tėvų valdžios ar ją panaudoja priešingai vaiko interesams. Pareigūnas protokole nurodė, kad S. V. būtent netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų I. V., dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalį, kas sudarytų prielaidą, jog ji nepanaudojo tėvų valdžios sūnaus I. atžvilgiu – padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Tačiau įvertinus kitas protokole (kaltinime) nurodytas aplinkybes (t.y. pareigūno, jo manymu, šio teisės pažeidimo sudėties požymius), neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu (požymių visuma) buvo padarytas inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, nes iš kaltinimo akivaizdu, kad S. V. sąžiningai klysdama pateikė policijai pareiškimą apie nebūtą nusikaltimą - sūnui I. jai pamelavus apie neva patėvio sukeltą jam fizinį skausmą. Esant tokiai administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotai pažeidimo esmei (kaltinimui) darytina priešinga išvada - nepilnamečio I. V. įstatyminė atstovė ėmėsi visų jai - nepilnamečio vaiko mamai (įstatyminei atstovei) įstatymo numatytų prievolių atstovauti ir ginti savo nepilnamečio vaiko teises ir interesus (CK 3.157 str., BPK 53-54 str.) – nors pati būdama suklaidinta ir taip sąžiningai klysdama, pateikė policijai pranešimą apie galimai jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau iš visos bylos medžiagos: nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (2 b. l.), nepilnamečio liudytojo I. V. papildomos apklausos protokolo (5-6 b. l.) bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos pačios S. V. apklausos protokolo (9-10 b. l.), matyti, kad būtent pats nepilnametis I. V. 2014 m. kovo 18 d. apie 15.30 val. paskambino į policiją ir melagingai išsikvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie neva padarytą (nebūtą) nusikalstamą veiką jo atžvilgiu, ir būtent dėl nepilnamečio I. V. veiksmų prokurorė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, nurodė spręsti klausimą dėl S. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų ar Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ir/ar prižiūri savo vaikus (žr. pvz. administracines bylas Nr. N575-499/2009, Nr. N1-1379/2007, Nr. N556- 651/2008 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, jog tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką, nes galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, pavyzdžiui, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią ir pan. Šiuo nagrinėjamu atveju, remiantis visais bylos duomenimis bei paminėta teismų praktika, konstatuotina, jog vertinant S. V. veiksmus ir jų atitikimą ATPK 181 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėčiai (dėl tėvų valdžios nepanaudojimo/netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo)), vertintini būtent jos, kaip motinos veikimas/neveikimas (nepanaudojimas tėvų valdžios) auklėjant sūnų I., t.y. laiku, tinkamai ir pan. išaiškinant sūnui deramo ir teisėto elgesio taisykles, netinkamo ir priešingo teisei elgesio pasekmes ir t.t., tuo pačiu neužtikrinant jo priežiūros ir kt. Būtent pastarosios aplinkybės sudaro ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, kurie nurodytini kvalifikuojant ir įrodinėjant šį pažeidimą. Todėl šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizavus, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė S. V. netinkamas pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų I. V. vykdymas, toks protokole nurodytas bendras pažeidimo apibūdinimas – „netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų I. V., gim. (duomenys neskelbtini) (13 metų amžiaus)“, ar prielaidos dėl galimai netinkamos pareigos vykdymo, skiepijant nuostatas ir išaiškinant sūnui teisėto elgesio taisykles, tame tarpe atsakomybę už priešingą teisei elgesį, tame tarpe už žinomai melagingų specialiųjų tarnybų iškvietimą ir/ar pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką ir t.t., negali būti pagrindu administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti ir asmenį pripažinti kaltu, padarius menamą pažeidimą, o taip pat tokia situacija pagal aukščiau minėtą suformuotą teismų praktiką, laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu. Be to, kaip minėta, keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, išplėsti (papildyti) kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis negalima.

Kartu atkreiptinas policijos pareigūno dėmesys į tai, kad byloje esanti 2014-04-01 pažyma apie S. V. baustumą (17-20 b. l.) patvirtina, jog ji Pakruojo rajono apylinkės tesimo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu bausta už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą (netgi to paties sūnaus atžvilgiu) – pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu S. V., būdama bausta už tėvų valdžios galimai vėl nepanaudojo motinos valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kas, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 36 ir 181 straipsniais, bei bylos medžiaga patvirtina, kad galimai S. V. padaryta veika atitinka ne administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūno nurodytą kvalifikaciją - Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, bet ATPK 181 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę tėvams už pakartotinį tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, institucija, surašiusi S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigotina laikantis imperatyvių įstatymo normų tinkamai suformuluoti kaltinimą dėl galimai jos padaryto teisės pažeidimo ir tiksliai bei teisingai kvalifikuoti veiką.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti byloje S. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai, protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - teisingam protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 284 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui teisingam protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.