- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- eI-7214-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros, Raseinių rajono savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjai E. K. ir jos atstovei (advokatei) Neringai Pašukinskaitei, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams I. B. ir T. Č., trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovui R. D., trečiojo suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui (advokatui) Tadui Elzbergui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Žirgo startas“, viešajai įstaigai Raseinių hipodromui, Viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai ir Raseinių rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija, VTEK) 2016 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo pripažinta, kad buvusi viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Raseinių hipodromo direktorė E. K. Raseinių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) organizuoto Raseinių hipodromo valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo konkurso komisijos posėdžiuose, atstovaudama uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Žirgo startas“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pareiškėja paaiškina, jog nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. kovo 4 d. ji ėjo VšĮ Raseinių hipodromo direktorės pareigas. Pareiškėjai einant šias pareigas, Savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 2 d. paskelbė konkursą dėl Raseinių hipodromo valdymo ir naudojimo koncesijos suteikimo (toliau – ir Konkursas). Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į VšĮ Raseinių hipodromo valdybos narius, informuodama, kad ji yra vienintelė UAB „Žirgo startas“ akcininkė, o UAB „Žirgo startas“ direktorius yra pareiškėjos tėvas, prašė leisti jai atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse ir sušaukė VšĮ Raseinių hipodromo valdybos susirinkimą. VšĮ Raseinių hipodromo valdyba 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu leido pareiškėjai atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse ir įpareigojo ją viešai paskelbti šią informaciją VšĮ Raseinių hipodromo interneto tinklalapyje. Valdybos posėdyje pareiškėja nusišalino nuo jos prašymo svarstymo ir sprendimo priėmimo. Pareiškėja, veikdama pagal UAB „Žirgo startas“ 2015 m. spalio 26 d. įgaliojimą, atstovavo UAB „Žirgo startas“ Konkurso komisijos 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. posėdžiuose.
Pareiškėja paaiškina, jog atsakovė Skundžiame sprendime nurodė, kad pareiškėja dėl leidimo atstovauti UAB „Žirgo startas“ kreipėsi į netinkamą subjektą – pareiškėja turėjo kreiptis į VšĮ Raseinių hipodromo visuotinį dalininkų susirinkimą arba Savivaldybės administracijos direktorių, prašydama suteikti leidimą atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse, tačiau su tokia išvada pareiškėja nesutinka. Savo nesutikimą grindžia Įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir teigia, jog ji tinkamai įgyvendino Įstatyme nustatytas pareigas, sprendimas dėl išimties taikymo yra priimtas tinkamo subjekto ir paskelbtas viešai. Atsakovė klaidingai aiškino steigimo dokumentų (įstatų) nuostatas ir visiškai neatsižvelgė į pareiginiuose nuostatuose nustatytą direktoriaus sudaromų sandorių kontrolės tvarką ir sprendimų priėmimą. Atsakovės teiginiai, jog pagal valdybos sudarymo tvarką, valdyba negali kontroliuoti įstaigos direktoriaus, nes įstaigos direktorius yra valdybos narys, neatitinka VšĮ Raseinių hipodromo įstatų turinio (įstatų 63 punkto), nes juose yra nustatyta valdybos nario (įstaigos direktoriaus) pareiga nusišalinti, kai svarstomi su valdybos nario (įstaigos direktoriaus) veikla susiję klausimai. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 4 d. valdybos posėdyje nusišalino nuo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo, svarstomu klausimu dėl leidimo išdavimo nebalsavo, todėl ji niekaip negalėjo įtakoti ir neįtakojo valdybos sprendimo dėl leidimo pareiškėjai atstovauti UAB „Žirgo startas“. Valdybos sprendimas leisti pareiškėjai atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurso procedūrose yra teisėtas ir priimtas įstatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu taip pat nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, jog pareiškėja turėjo kreiptis į VšĮ Raseinių hipodromo visuotinį dalininkų susirinkimą arba Savivaldybės administracijos direktorių, prašydama suteikti leidimą atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse, nes tokia išvada prieštarauja VšĮ Raseinių hipodromo įstatų 40.4, 40.5, 58, 59, 63, 64 punktams. Pagal įstatuose nustatytą tvarką, visuotinis dalininkų susirinkimas paskiria įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, išrenka valdybos narius, o valdyba atlieka paskirto įstaigos vadovo sudaromų sandorių kontrolę. Pareiškėja taip pat neprivalėjo kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių nes jam nei įstatymai, nei VšĮ Raseinių hipodromo dalininkai nesuteikė įgaliojimų vienasmeniškai priimti sprendimus VšĮ Raseinių hipodromo direktoriaus atžvilgiu. VšĮ Raseinių hipodromas yra Savivaldybės ir privačių dalininkų įsteigta viešoji įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, įstaigos steigimo dokumentus ir įstaigos lokalinius aktus. Pareiškėjos įsitikimu, Savivaldybės direktoriaus vienasmeniški sprendimai dėl įstaigos vadovo pažeistų įstaigos steigimo dokumentus ir privačių įstaigos dalininkų interesus. Pareiškėja taip pat pažymi, kad ji raštu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių su paklausimu, ar jis buvo įgaliotas priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų suteiktas leidimas atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurso komisijos posėdžiuose. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad Savivaldybės administracijos direktorius nėra VšĮ Raseinių hipodromo direktoriaus vadovas ir nėra įgaliotas priimti sprendimų dėl Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties taikymo VšĮ Raseinių hipodromo direktoriaus atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius paaiškino, kad jo įgaliojimai buvo nustatyti 2014 m. lapkričio 14 d. VšĮ Raseinių hipodromo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime. VšĮ Raseinių hipodromo dalininkai įgaliojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių atlikti baigtinį sąrašą veiksmų, susijusių su VšĮ Raseinių hipodromo direktoriaus darbo santykiais, t. y. darbo sutarties pasirašymas ir nutraukimas, darbo sutarties pakeitimas, siuntimas į komandiruotes, stažuotes, atostogų suteikimas.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėja nagrinėjamu atveju instituciją galėjo atstovauti tik gavusi sutikimą ir tokį sutikimą paskelbus viešai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad abi sąlygos buvo įgyvendintos, nei vienas asmuo neišreiškė prieštaravimo dėl tokio sutikimo. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-185/2011 pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei asmuo nesiėmė jokių konkrečių veiksmų viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti, o šiuo atveju pareiškėja ėmėsi visų veiksmų, kurie priklausė nuo jos, todėl Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė nurodo, jog VšĮ Raseinių hipodromo valdyba, kurios narė pagal einamas pareigas buvo pareiškėja, nelaikytina subjektu, galėjusiu pareiškėjai suteikti individualią, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto draudimo, išimtį, nes Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis kalba ne apie leidimus atstovauti bendrąja prasme, bet apie visuotinai taikomo draudimo atstovauti individualias išimtis, taikytinas konkrečiais atvejais. Būtent išimtinis (išskirtinis) tokių leidimų pobūdis apsprendžia specialią (ypatingą) jų išdavimo ir įforminimo tvarką. Tam, kad konkretus leidimas, išduotas kaip išimtis iš bendros taisyklės, atitiktų Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jis privalo būti ne tik viešai paskelbtas, bet ir išduotas tinkamo subjekto. Priešingu atveju konstatuotina, kad tokio išimties tvarka valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui išduoto leidimo atstovauti apskritai nėra. Šiuo atveju subjektas, kuris turėjo atitinkamais teisės aktais jam suteiktą juridinę galią (teisę) pareiškėjai išduoti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtinį leidimą atstovauti UAB „Žirgo startui“ buvo VšĮ Raseinių hipodromo visuotinis dalininkų susirinkimas ir jam pagal išduotą pavedimą atstovaujantis Savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, VšĮ Raseinių hipodromo valdyba, svarstydama pareiškėjos prašymą leisti atstovauti UAB „Žirgo startui“, darė viršydama savo kompetencijos ribas, nes tokios teisės jai nesuteikia VšĮ Raseinių hipodromo įstatai. Įgaliojimo VšĮ Raseinių hipodromo valdybai atlikti tokius veiksmus neišdavė ir viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas. Taigi, VTEK pagrįstai pripažino, kad pareiškėja, Konkurso komisijos posėdžiuose UAB „Žirgo startui“ atstovavo neturėdama Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka savo vadovo ar jo įgalioto asmens išduoto išimtinio leidimo, todėl pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją, jog pareiškėja dėl leidimo kreipėsi į netinkamą subjektą, kuris nėra objektyvus ir pareiškėjos prašymą išnagrinėjo formaliai. Remiantis byloje esančiu Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu matyti, jog 15 klausimu buvo išspręstas pareiškėjos atskaitomybės klausimas ir pareiškėjai buvo pavesta atsiskaityti būtent Administracijos direktoriui.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Žirgo startas“, VšĮ Raseinių hipodromas bei Savivaldybės administracija prašo pareiškėjos skundą tenkinti ir sutinka su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais.
Nurodo, jog pareiškėja veikė viešai ir skaidriai, paskelbus Konkursą, ji nedelsiant valdybos nariams pateikė informaciją apie UAB „Žirgo startas“ bei prašymą leisti atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse. VšĮ Raseinių hipodromo valdyba, priimdama sprendimą dėl leidimo pareiškėjai atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse, įstatuose nustatytos valdybos kompetencijos ir valdybos sprendimo priėmimo procedūros nepažeidė, o valdybos 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas yra galiojantis. Pareiškėja buvo VšĮ Raseinių hipodromo direktorė (vienasmenis valdymo organas), todėl pagrįstai kreipėsi į valdybą (kolegialų valdymo organą) bei nusišalino nuo sprendimo svarstymo ir priėmimo valdybos posėdyje. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kas turi priimti sprendimą dėl išimties taikymo tuo atveju, kai sprendžiamas išimties taikymas viešosios įstaigos vadovo atžvilgiu, todėl valdyba, kuriai pavesta analizuoti ir vertinti įstaigos vadovo pateiktą medžiagą apie įstaigos veiklos organizavimo (įstatų 58.2 punktas), įstaigos sandorius (58.4 punktas), laikytina kompetentinga priimti sprendimą dėl išimties taikymo įstaigos vadovo atžvilgiu. Pareiškėja Konkurso komisijos posėdžiuose atstovavo UAB „Žirgo startas“ gavusi ir viešai paskelbusi VšĮ Raseinių hipodromo valdybos sprendimą. Informacija apie leidimą atstovauti UAB „Žirgo startas“ buvo publikuota VšĮ Raseinių hipodromo interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nenustatyta, kaip turi būti išviešintas sprendimas dėl išimties taikymo, o VšĮ Raseinių hipodromo valdyba nusprendė informaciją paskelbti VšĮ Raseinių hipodromo tinklalapyje toks sprendimo paskelbimas yra laikytinas tinkamu.
Savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog VTEK šiuo atveju priėmė nepagrįstą sprendimą, nes jokie teisės aktai Administracijos direktoriui nesuteikia kompetencijos spręsti dėl išimties taikymo pareiškėjos atžvilgiu. Visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu Administracijos direktoriui suteikti konkretūs įgaliojimai, kurių viršyti jis negali. Tarp šių įgaliojimų nebuvo nustatyta Administracijos direktoriaus teisė taikyti išimtis. Taip pat, pakartojo esminius atsiliepimo argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra ir iš esmės išnagrinėti klausimą – ar UAB „Žirgo startas“ akcininkės, VšĮ Raseinių hipodromo direktorės E. K., dalyvavimas Konkurso procedūrose, įskaitant ir interesų tiesioginį atstovavimą pačioje derybų procedūroje, bei kitos atsiliepime ir bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės, įrodo Konkurso metu buvusį suinteresuotumą jį laimėti ir pažeidė sutarties specialiųjų sąlygų 10.11 punkte nustatyto skaidrumo principo įgyvendinimą.
LVPA nurodo, jog vertindama Raseinių rajono savivaldybės administracijos pateiktą 2016 m. kovo 29 d. koncesijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Koncesijos sutartis) su UAB „Žirgo startas“ gavo informaciją apie VTEK sprendimą, kuriame konstatuota, kad UAB „Žirgo startas“ akcininkė, VšĮ Raseinių hipodromo direktorė E. K., atstovaudama UAB „Žirgo startas“ Konkurso komisijos posėdžiuose pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą. Jos dalyvavimas Konkurso procedūrose, įskaitant ir interesų tiesioginį atstovavimą pačioje derybų procedūroje, lemia konkurso metu buvusį suinteresuotumą jį laimėti ir kelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo principo įgyvendinimo. LVPA, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, nepritarė Konkurso rezultatams ir pasirašytai Koncesijos sutarčiai bei pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl aplinkybių, turinčių Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo požymių. Nors VTEK sprendime nurodė, jog neturi pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, kad tarnybinių pareigų metu pasiūlymą būtų rengusi pareiškėja ar UAB „Žirgo startas“ pasiūlyme būtų pasinaudota išimtinai tik VšĮ Raseinių hipodromo direktorės pareiškėjos disponuota informacija apie įstaigos veiklą, tačiau LVPA vertinimu, geresnę padėtį, lyginant su kitais dalyviais, galėjo lemti UAB „Žirgo startas“ direktoriaus S. B. artimi giminystės ryšiai (pareiškėjos tėvas) su šios įmonės vienintele akcininke ir VšĮ Raseinių hipodromo direktore. Vien tokių ryšių buvimas bei tolesni minėtų asmenų suderinti veiksmai kartu atstovaujant derybose UAB „Žirgo startas“, įrodo Konkurso metu buvusį suinteresuotumą jį laimėti ir kelia pagrįstų abejonių dėl skaidrumo principo įgyvendinimo.
LVPA atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina galimą pareiškėjos suinteresuotumą Konkurso baigtimi. Nors VTEK nenustatė, kad tokiu suinteresuotumu buvo pasinaudota, tačiau LVPA dėl to kyla abejonių, todėl prašė šį klausimą išnagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja Konkurso komisijos posėdžiuose atstovaudama UAB „Žirgo startas“ pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako. Pareiškėja iš esmės teigia, jog atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VšĮ Raseinių hipodromo įstatus.
Visų pirma teismas pažymi, jog šioje byloje taikoma Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Įstatymo 1 straipsnis nustato, jog Įstatymo tikslas – suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų teisės atstovauti apribojimai – asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims (12 straipsnio 2 dalis). Minėto draudimo atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose išimtys yra dvi: jei jie veikia kaip įstatyminiai atstovai arba yra atitinkamos institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo viešai paskelbtas leidimas (išimties iš draudimo taikymas). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą šios nuostatos aiškinimo praktiką asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatyti teisės atstovauti apribojimai neišskiria kokios nors asmenų grupės, kuriems šis ribojimas netaikomas ir tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiomis pasekmėmis – interesų konfliktu ar sprendimų priėmimu, turtiniu suinteresuotumu ir kt; Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis ne prieštarauja, o papildo Įstatyme įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos, nesusijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, ribojimo atvejus; Įstatymas savo esme yra prevencinis, todėl jo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad valstybės tarnautojas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr. pvz. 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/2007; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-185/2011). Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbta.
Pareiškėja skunde visų pirma teigia, jog VTEK nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja leidimą atstovauti UAB „Žirgo startas“ gavo iš netinkamo subjekto – valdybos. Atsakovė teigia, jog pareiškėja turėjo kreiptis į VšĮ Raseinių hipodromo visuotinį dalininkų susirinkimą arba Savivaldybės administracijos direktorių. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas turi nustatyti, koks subjektas pagal VšĮ Raseinių hipodromo įstatus turi teisę suteikti įgaliojimą atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse.
Įstatų 33 punktas nustato, jog aukščiausias įstaigos valdymo organas yra – visuotinis dalininkų susirinkimas, o kolegialus įstaigos valdymo organas – valdyba. Įstatų 57.3 punkte nustatyta, kad valdyba svarsto ir tvirtina įstaigos vadovo pareiginius nuostatus. Iš teismui pateiktų pareiškėjos pareiginių nuostatų turinio matyti, jog direktoriui draudžiama sudaryti sandorius su savimi, artimaisiais giminaičiais ir juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja direktorius arba jo artimieji giminaičiai be valdybos pritarimo. Sprendimą dėl leidimo sudaryti tokį sandorį priima valdyba.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja sužinojusi apie Savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 2 d. paskelbtą Konkursą, tą pačią dieną, vadovaudamasi savo pareiginiais nuostatais ir VšĮ Raseinių hipodromo įstatais kreipėsi į valdybą dėl leidimo atstovauti UAB „Žirgo startas“ ir nurodė, jog ji yra vienintelė šios įmonės savininkė, o įmonės direktoriumi paskirtas jos tėvas. Taigi, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama nepažeisti Įstatymo nuostatų, nedelsdama kreipėsi į valdybą, kuri, teismo vertinimu, pagal minėtas įstatų nuostatas ir pareiškėjos pareiginius nuostatus yra įgaliota priimti tokį sprendimą. Pažymėtina, jog net konstatavus, kad valdyba tokios kompetencijos neturi, negalima būtų perkelti visos atsakomybės pareiškėjai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į jos elgesį, t. y. kad nedelsiant kreipėsi dėl leidimo, nurodė visas aplinkybes, kurios gali kelti įtarimų dėl jos suinteresuotumo. Be to, iš teismui pateiktų UAB „Žirgo startas“, VšĮ Raseinių hipodromas bei Savivaldybės administracijos atsiliepimų matyti, jog taip pat ir jų manymu pareiškėja elgėsi tinkamai. Be kita ko, Savivaldybės administracijos direktorius yra vienas iš VšĮ Raseinių hipodromo dalininkų susirinkimo narių, jam yra išduotas leidimas atstovauti visuotinį dalininkų susirinkimą. Iš VšĮ Raseinių hipodromo įstatų 40 punkto matyti, jog visuotinis dalininkų susirinkimas keičia įstaigos įstatus (40.1 papunktis), skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas (40.4 papunktis). Darytina išvada, kad Savivaldybės administracijos direktorius žino ko visuotinis dalininkų susirinkimas siekia konkrečia įstatų nuostata, todėl jo sutikimas su pareiškėjos skundu patvirtina faktą, kad pareiškėja pagal VšĮ Raseinių hipodromo įstatus kreipėsi į tinkamą subjektą dėl leidimo atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse. Be kita ko, teismas pažymi, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pats nurodė, jog jis nėra įgaliotas spręsti dėl Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties taikymo pareiškėjos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą atstovauti UAB „Žirgo startas“ Konkurse elgėsi tinkamai ir rūpestingai bei leidimą gavo iš įgalioto tokį sprendimą priimti subjekto.
Įstatų 63 punktas nustato, kad valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdis sprendžia jo materialinės atsakomybės ar personalinius jo darbo įstaigoje klausimus. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nėra, jog sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo atstovauti UAB „Žirgo startas“ pareiškėja, kaip valdybos narė, nusišalino nuo šio klausimo sprendimo. Taigi, valdybos sprendimas priimtas laikantis įstatuose nustatytų reikalavimų ir yra galiojantis. Ginčo, jog pareiškėja įvykdė antrąją Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies sąlygą, t. y. sprendimą leisti atstovauti UAB „Žirgo startas“ paskelbė viešai, byloje nėra, todėl šiuo aspektu teismas nepasisako.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VTEK priimtas 2016 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl jis yra naikintinas, o pareiškėjos skundas tenkinamas visa apimtimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA prašo teismo išnagrinėti, ar E. K., dalyvavimas Konkurso procedūrose, įskaitant ir interesų tiesioginį atstovavimą pačioje derybų procedūroje, bei kitos atsiliepime ir bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės, įrodo Konkurso metu buvusį suinteresuotumą jį laimėti ir pažeidė sutarties specialiųjų sąlygų 10.11 punkte nustatyto skaidrumo principo įgyvendinimą.
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog VTEK sprendime visapusiškai išnagrinėti dokumentai, kurių pagrindu nustatyta, kad pareiškėja nepanaudojo informacijos, sužinotos einant tarnybines pareigas, ne tarnybos tikslais. Jokie papildomi dokumentai teismui nėra pateikti, pagrindo abejoti VTEK padaryta išvada nėra. Pažymėtina, jog LVPA yra nutraukusi tyrimą dėl galimo Konkurso skaidrumo principo pažeidimo, todėl, neatlikus išsamaus tyrimo, teismas neturi teisės iš esmės vertinti, ar buvo pažeistas Konkurso sutarties 10.11 punkte nustatytas skaidrumo principas. Be to, toks vertinimas peržengtų šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas.
Rezoliucinė dalis
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos E. K. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.