- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 1-2170-271/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Ž. A.
- Nukentėjusysis
- J. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorams L.Ambrulevičienei, V.Strokinienei, kaltinamajam Ž. A., jo gynėjui advokatui V.Onačko (2014-07-18 teismo posėdis), nukentėjusiajai J. F., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž, gim. 1990-05-06 Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis Ž. A. laikotarpiu nuo 2014-04-25 13.00 val. iki 2014-05-05 13.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas pažįstamos K. F. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per kelis kartus paėmė ir slaptai pagrobė nukentėjusiosios J. F. didelės vertės turtą: trijų spalvų aukso auskarus „Cartie“ 14 g svorio 12000 Lt vertės, auksinį žiedą su geltonos spalvos akmeniu 2000 Lt vertės, auksinį žiedą su tamsiai mėlynu akmeniu 2000 Lt vertės, auksinį žiedą su 2,5 cm skersmens krištolu ir deimantais 8000 Lt vertės, auksinį žiedą su rusvos spalvos akmeniu 5764,88 Lt vertės, balto aukso apyrankę su trimis akmenukais įvairių spalvų 4000 Lt vertės, auksinę apyrankę 30 g svorio su deimantais virš 1 karato 19508,32 Lt vertės, auksinę apyrankę 11 g svorio su deimantais 1-2 karato 4996,23 Lt vertės, 750 prabos trijų spalvų aukso grandinėlę 17 g svorio 6000 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą 1 g svorio 400 Lt vertės, geltono aukso žiedą su sintetiniu rubinu 980 Lt vertės, pakabuką kryželį 100 Lt vertės, dvi suplyšusias ir su sulaužytu užsegimu geltono aukso grandinėles 2 g svorio bendros 600 Lt vertės, geltono aukso grandinėlę 3 g svorio 450 Lt vertės, geltono aukso apyrankę 1 g svorio 150 Lt vertės, grynuosius pinigus 13000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 79949, 43 Lt turtinę žalą.
Ž. A. teismo proceso metu parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jam suprantama, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo jis pilnai pripažįsta. Draugavo su K. F.. 2014-04-25 jos mama J. išvyko į užsienį ir jis apsigyveno pas K.. Lošė kazino, dažniausiai „Tornado“ Antakalnio mikrorajone. Faktiškai yra priklausomas nuo lošimų, gydėsi nuo šios priklausomybės ir po to įvykio vėl pradėjo gydymą. Gyvendamas pas K. tęsė lošimus. Kai pralošė visus savo turėtus pinigus, K. nebūnant namuose, iš rankinuko pavogė 2000 Lt. Nuvažiavo, dalį pralošė, šiek tiek išlošė, bet visumoje pralošė ir galiausiai liko be pinigų. Po to iš stalčiuko K. motinos bute paėmė dar 1000 Lt. Šiuos pinigus taip pat pralošė. Nežinojo, ką ir daryti -pradėjo vogti auksinius dirbinius, papuošalus: K. nematant iš buto nešti auksinius papuošalus: apyrankes, auskarus, grandinėlę, žiedus. Visiškai sutinka su kaltinimu ir nurodytų pavogtų daiktų ir pinigų kiekiu. Dalį papuošalų (storą apyrankę, už kurią gavo apie 2000 Lt paskolos, balto aukso apyrankę, apie 3 žiedus, auskarus, grandinėlę, už kuriuos taip pat gavo apie 8000 Lt paskolos) užstatė lombarde PC „Akropolis“, o kitus auksinius papuošalus užstatė lombarduose „Lombas“ ir „Aurora“ Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. Jis turėjo kvitus iš tų lombardų, nes planavo viską išpirkti, tačiau nesuspėjo. Paskutinę dieną, prieš atvykstant K. mamai, jis paėmė iš vaistų dėžutėje rasto vokelio 10000 Lt (kupiūromis po 100, 200 ir 500 Lt). Šiuos pinigus taip pat pralošė. Gailisi dėl savo veikos, atsiprašo draugės ir jos mamos. Supranta, kad turi tęsti gydymą nuo priklausomybės nuo lošimų, pradėti dirbti, įstojo mokytis į VGTU. Atlygins žalą lombardams.
Nukentėjusioji J. F. parodė, kad dukra K. su Ž. draugavo nuo mokyklos laikų. Kartu praleisdavo daug laiko, jie buvo geri draugai, todėl nebijojo leisti į butą, nebijojo dėl to, kad gali kas nors dingti iš buto. Išvyko į užsienį, o grįžusi nerado pinigų - 13.000 Lt, auksinių dirbinių. Iš K. sužinojo, kad keletą dienų bute nakvojo Ž.. Pradžioje jis neigė padaręs vagystę. Ji kreipėsi į policiją su pareiškimu, apie tai informavo ir Ž.. Iš viso buvo pagrobta turto už 79949,43 Lt sumą. Tuomet kaltinamasis paskambino, atsiprašė dėl įvykdytos vagystės, aiškino, kad daiktai užstatyti lombarduose. Papuošalai jai grąžinti. Žala visiškai atlyginta.
Liudytoja K. F. parodė, kad Ž. buvo jos draugas, kuriuo visiškai iki pastarojo įvykio (vagystės) pasitikėjo. Jos mama 2014 metų pavasarį buvo išvykusi į užsienį. Leido Ž. apsigyventi jų bute. Tai buvo pirmas kartas, kai jis buvo pas ją apsistojęs. Kai mama sugrįžo namo, ji pastebėjo, kad dingo jos pinigai - 13000 Lt, brangūs auksiniai papuošalai. Kadangi žinojo, kad Ž. gyveno bute, jokių įsilaužimo į butą požymių nebuvo, tad niekas svetimas pavogti negalėjo. Viską išanalizavusi, suprato, kad tai padarė Ž.. Aptarinėjo situaciją su draugais, tame aptarime dalyvavo ir Ž., tačiau jis neigė padaręs vagystę. Įtarė, kad tai būtent jo darbas. Mama buvo davusi jam laiko, kad jis sugrąžintų papuošalus ir pinigus, tada ji būtų nerašiusi pareiškimo. Jų pirmo susitikimo metu jis dar atsikalbinėjo, sakė, kad tai ne jis, bet po to prisipažino. Ji kasdien ėjo į darbą, jis likdavo bute vienas, todėl negali pasakyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis vykdė vagystę.
Liudytojas V. D. J. parodė, kad dirba juvelyru jo žmonai priklausančioje įmonėje „Valma“, kurios juvelyrinė dirbtuvė yra prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Įmonė teikia taip pat ir lombardo paslaugas (tai yra tiesiog viena iš įmonės teikiamų paslaugų). 2014 m. balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, tiksliai neatsimena - datos turi būti nurodytos paskolos bilietuose, per keletą kartų Ž. A. užstatė už paskolą auksinius papuošalus. Atsimena, kad auksiniai dirbiniai buvo brangūs (jis kaip specialistas tai galėjo įvertinti). Ž. A. buvo suteiktos vidutiniškai apie 2000 Lt paskolos (tikslių paskolų sumų nepamena, jos nurodytos bilietuose). Šį vaikiną jau yra matęs prieš porą metų, kuomet jis atnešė ir pridavė už paskolą taip pat brangius auksinius dirbinius. Tada jis laiku viską išpirko. Paskutinį kartą jis buvo dar atėjęs su auksiniu papuošalu, tačiau jie nesuderėjo dėl kainos. Atpažįsta kaltinamąjį, jaunuolis dar nėra grąžinęs nei vienos iš jam suteiktų paskolų, įmonei padaryta žala. Apie tai, kad jo atnešti juvelyriniai dirbiniai yra vogti, jis nežinojo.
Liudytojas I. M. parodė, kad pagal verslo liudijimą dirba MB „Aurora Gold“ lombarde Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. 2014 m. pavasarį į lombardą atėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris parodė kelias auksines apyrankes, pageidavo jas užstatyti. Kadangi tuo metu lombarde nebuvo daug grynųjų, jis sutiko priimti tik vieną geltono aukso apyrankę su baltais akmenukais. Už ją suteikė 700 Lt ar 400 Lt paskolą. Paskolos terminas buvo iki 2014-05-04. Tačiau vaikinas nustatytu laiku pinigų negrąžino. Policija išėmė apyrankę, lombardui padarytą žalą Ž. A. atlygino.
Liudytojas L. Š. parodė, kad jis dirba UAB „DND LT“ Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. 2014-04-27 į bendrovės lombardą „Lombas“ atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas Ž., kuris yra nuolatinis klientas. Atpažįsta kaltinamąjį. Jis užstatė auksinius dirbinius (kokius tiksliai, nepamena). Pagal jo asmens dokumentą išrašė paskolos kvitą ir išmokėjo 1250 Lt.
Įvykio vieta apžiūrėta (nukentėjusiosios butas), prie protokolo pridėtos nuotraukos (b.l. 5-39).
Pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolus 2014-05-07, 2014-05-08 UAB „DND LT“ , M. J. IĮ „Valma“, MB „Aurora Gold“ pateikė lombardų žurnalus, lombardo paskolos bilietus ir pagal šiuos bilietus Ž. A. įkeistus auksinius dirbinius. ( b. l. 50-68).
Lombardų dokumentų ir juvelyrinių dirbinių apžiūros protokoluose aprašyti visi iš nukentėjusiosios J. F. buto pagrobti ir vėliau lombardų atstovų pateikti juvelyriniai dirbiniai (b.l. 77-82).
Apžiūrėti tyrimui reikšminti lombardų žurnalų įrašai apie Ž. A. priduotus juvelyrinius dirbinius (b. l. 53-54, 63-65, 69-70).
2014-05-08 nukentėjusioji J. F. pateikė pagrobtų juvelyrinių dirbinių sertifikatus, dėžutes, kurie apžiūrėti ir užfiksuoti protokole (b.l. 72-76, 83-85).
Pagal UAB „VSGA“ atsakymą į paklausimą kaltinamasis Ž. A. lankėsi bendrovės lošimo namuose „Casino Tornado“ Antakalnio g. 37, Vilniuje, 2014-04-01, 2014-04-27, 2014-04-28, 2014-05-30, 2014-05-05 (b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados, veiksmų kvalifikavimas
Vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad vagystė baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, taip įgydamas galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama, kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia.
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai reiškiasi didelės vertės svetimo turto pagrobimu. Lietuvos Respublikos BK 190 str. yra pateiktas turto vertės išaiškinimas, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaltinime nurodytų pagrobtų papuošalų kaina patvirtinta nukentėjusiosios parodymais ir dokumentais.
Šioje byloje teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis Ž. A. veikė tiesiogine tyčia tikslu pagrobti svetimą turtą - nukentėjusiosios J. F. pinigus ir auksinius papuošalus. Jis vykdė šiuos veiksmus slaptai, jo draugei K. nebūnant bute, pinigus išleido kazino, papuošalus terminuotai užstatė gaudamas paskolas lombarduose. Nustatyta, kad kaltinamasis pilnai disponavo pagrobtu turtu, tai buvo jo apsisprendimas, kur ir kaip išleisti pinigus, kur ir kaip užstatyti papuošalus. Pažymėtina, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip laikino svetimo turto panaudojimo be jo savininko žinios, kadangi nukentėjusioji neteko savo pinigų bei papuošalų, o kaltininkas disponavo jais savo valia. Papuošalus užstatė lombarde, gaudamas paskolas suvokė, kad gali visiškai prarasti šiuos daiktus. Taip pagal apyrankės pridavimo MB „Aurora gold“ lombardui jis gavo paskolą ir privalėjo ją grąžinti iki 2014-05-04, ko kaltinamasis nepadarė. Ir jeigu ne policijos įsikišimas, nukentėjusioji galėjo prarasti šį papuošalą, kaip ir kitus dirbinius, priduotus už paskolas lombardams. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš karto po to, kai nukentėjusioji aptiko vagystę, kaltinamasis Ž. A. kartu su K. ir kitais draugais aptarinėjo, kur gi galėjo dingti daiktai ir pinigai, jis neigė savo dalyvavimą vagystėje. Tik po pokalbio su nukentėjusiąja, kuri informavo, kad kreipsis į policiją, jis prisipažino įvykdęs vagystę.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis Ž. A. padarė sunkų savanaudišką nusikaltimą.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcija už šį nusikaltimą numato iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.
Ž. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, surasti lombarduose užstatytus nukentėjusiai priklausančius papuošalus (LR BK 59 str. 1d. 2 p.). Kaltininkas savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, kas taip pat lengvina jo atsakomybę (LR BK 59 str.1d.3 p.). Sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Pagal baudžiamosios teisės doktriną, teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Būtent todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, t.y. gali kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (šiuo atveju - laisvės atėmimo) paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nėra išvardinta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės, norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas – apie tai sprendžia teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr.2K-594/2005, 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). Pabrėžtina ir tai, kad ši įstatyminė norma taikytina, jei nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų.
BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. BK 62 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (2007 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-77/2007, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-508/2007). Nagrinėjamu atveju, nėra sąlygų taikyti Ž. A. atžvilgiu nei LR BK 62 str. 1 d., nei 2 d. nuostatų, nesant juose nurodytų sąlygų visumos.
Kaltinamojo atžvilgiu taikant LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarias aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-348/2013).
Kaltinamasis Ž. A. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, įstojo mokytis į VGTU. Yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sunkinančių aplinkybių nėra. Ž. A. gydosi nuo priklausomybės nuo azartinių lošimų. Kaip yra nustatyta, būtent ši priklausomybė, kurios jis nori atsikratyti gydymosi būdu, ir sąlygojo jo nusikalstamus veiksmus. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai yra visiškai atlyginta žala, kaltininkas atsiprašė jos bei savo draugės K..
Todėl teismas daro išvadą, kad šios išvardintos aplinkybės nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų per griežtas, būtų pasiektas tik vienas BK 41 str. numatytas tikslas - nubaudimas ir nerealizuoti kiti šios normos tikslai (sulaikymas asmens nuo tokių veikų darymo ateityje, teisingumo principo užtikrinimas ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes kaltinamajam Ž. A. už veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatomas šios bausmės rūšies numatytas maksimalus terminas. Ž. A. skirtini įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.str. teismas
NUSPRENDĖ:
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteisti 2 metams laisvės apribojimo.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
1) laisvės apribojimo metu (2 metus) nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
2) tęsti gydymą nuo azartinių lošimų priklausomybės.
Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) nuteistajam palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.