Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo advokato Z. J. skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010-12-14 nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del prokuroro nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Advokato manymu, objektyvumui užtikrinti, teiseja R. N. turejo nusišalinti nuo tolimesnio mano skundo nagrinejimo, nes jos ankstesne priimta nutarti, kaip nepagrista ir neatitinkancia faktinems bylos aplinkybems, panaikino aukštesnes instancijos teismas. Ginco objektas iš esmes yra tas pats, prokuroro nutarimo panaikinimas ir jau ankstesneje nutartyje teiseja savo nuomone šiuo klausimu išreiške, bet ta nuomone nesutapo su aukštesniojo teismo sprendimu.

Advokato teigimu, nepagristas yra Ukmerges rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos teiginys, jog baudžiamojo persekiojimo instituciju ir operatyviniu tarnybu pareigunams leidžiama, esant butinybei, stebeti gynejo ir suimto ginamojo susitikimus, bet draudžiamas juos trukdyti. Z. J. manymu, naujajame BPK atsisakyta anksciau egzistavusios tvarkos, kai teisesaugos pareigunams buvo leidžiama klausytis gynejo pokalbiu su sulaikytu ar suimtu, stebeti tokius pokalbius. Šiuo metu, visais atvejais, nepriklausomai nuo itarimo sunkumo, turi buti garantuojamas gynejo ir ginamojo pokalbiu konfidencialumas ir jokie „ stebejimai“, kaip tai nepagristai nurodyta teismo nutartyje, negalimi.

Advokatas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkricio 19 d. nutartyje konstatavo, kad „šiuo atveju buvo ne tik trukdymas kaip S. T. gynejui, atlikti advokato pareigas, bet tuo paciu buvo pažeidžiamos ir advokato ginamosios S. T. teises i gynyba.“

Skunde taip pat teigiama, kad teismo išvados, jog advokatas savo teise pasikalbeti su ginamaja be pašalieciu pasinaudojo, jam buvo užtikrinta BPK 48 str. numatyta teise, kai jis su prokuroru susitiko su ginamaja 2010 m. rugsejo 1 d., apie 12 val., ir todel nebuvo trukdoma advokatui atlikti savo pareigas, nepagristos, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Pirma, prokuroras nutarime neteisingai nurode, kad po jo skambucio ir žodinio nurodymo tyrejai V. D. ir Z. C. 2010 m. rugsejo 16 d. antra karta leido advokatui susitikti su itariamaja S. T. be pašalieciu. Realiai nuvykus antra karta susitikti su itariamaja po prokuroro skambucio, bylos tyrejai V. D. ir Z. C. advokatui Z. J. vel neleido susitikti su klientu. Jie pasake, kad prokuroras jiems ne viršininkas, jie vykdo nusikaltimo atskleidima, nera pašalieciai ir t. t.. Po tokiu tyreju žodžiu, advokatas vel atvyko i prokuratura, paraše pareiškima ir apie tai dar karta informavo prokurora Š. Š.. Tada prokuroras kartu su advokatu Z. J. vel nuvyko i PK areštine, tai buvo apie 12 val., asmeniškai pakviete sulaikytaja S. T. i kabineta ir kelias minutes (del jo paties laiko stokos) leido advokatui su ja pabendrauti. Advokato Z. J. teigimu, tai, kad jis kartu su prokuroru tik apie 12 val. susitiko su savo klientu, nepaneigia tos aplinkybes, kad jam buvo trukdoma du kartus tai daryti anksciau, ir trukde tai atlikti konkretus tyrejai.

Advokato teigimu, tyrejai veike tiesiogine tycia – jie suprato, kad atlieka neteisetus, pavojingus veiksmus, tokiais veiksmais siekia sutrukdyti advokatui atlikti savo pareiga. Advokato veiksmai šio atveju buvo teiseti, tyrejai savo veiksmais (atsisakymu išeiti, palikti advokata ir klienta bendrauti be pašalieciu, ignoruoti BPK reglamentuotas advokato teises) realiai sutrukde advokato teisetai ir normaliai veiklai. Tyrejai žinojo, kad samoningai ir tycia trukdo butent advokatui, nes jiems buvo pateiktas ir advokato pažymejimas ir išrašas iš advokato sutarties ginti S. T. ir advokato orderis i ikiteisminio tyrimo byla ir nurodytos konkrecios BPK normos, kurias jie tokiais veiksmai pažeidžia.

Taip pat advokato Z. J. teigimu, teismas nutartyje nepagristai nurode, kad „...2010 m. rugsejo 16 d. apie 9 val. 30 min. atvyko advokatas Z. J., kuris prisistate kaip S. T. gynejas, nepateikes nei susitarimo atstovauti, nei advokato orderio, reikalavo pasimatyti su ginamaja“, atsisake dalyvauti apklausoje, grasino tyrejams ir t.t. Z. J. nurodo, jog jis tyrejai Z. C. U. PK patalpose jos kabinete 2010 m. rugsejo 16 d. dar prieš 9 val. parode advokato pažymejima, iteike savo vizitine kortele, pateike advokato orderi (duomenys neskelbtini) ir ja informavo, kad sudaryta sutartis ginti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. ir kad nori susitikti su savo ginamaja PK areštineje. Policijos patalpos, judejimas jose yra nuolat filmuojamas ir nesunkiai galima nustatyti, kada advokatas atvyko i PK, kur ir pas ka jis nuejo ir ka dare, kokius veiksmus atliko. Jokios apklausos su jo kliente realiai nebuvo atliekamos. Ji buvo apklausta anksciau dalyvaujant kitam gynejui. Jokie apklausos protokolai, ar kiti dokumentai, kad Z. J. atsisako dalyvauti apklausoje nei ta diena, nei veliau surašyti nebuvo. Jokie dokumentai apie teises išaiškinima itariamajam, kad jis turi teise tureti gyneja prieš atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat surašyti nebuvo. BPK numato, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus surašomas protokolas. Orderyje LAT (duomenys neskelbtini), kuris buvo iteiktas tyrejai Z. C. buvo nurodyta „G. S. T. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Po to, Z. J. nuvyko i PK areštine, areštines budetojui parode advokato pažymejima, pateike išraša iš teisiniu paslaugu sutarties ir iteike 2010 m. rugsejo 16 d. kita advokato orderi 9duomenys neskelbtini), kuriame nurode, kad reikia „susitikti su S. T. Ukmerges PK areštineje“. Nurodyti duomenis yra Z. J. advokato orderio knyguteje bei turi buti saugomi suimtojo asmens byloje. Advokato teigimu, teismo nutartyje nurodyti bylos tyreju cituoti paaiškinimai, tai tik nieko nepagristi tyreju prasimanymai, kurie neatitinka realiu aplinkybiu ir ju noras išvengti atsakomybes.

Teismo posedyje pareiškejas – Z. J. praše patenkinti jo skunda.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo advokato Z. J. skundas tenkintinas.

Teise i gynyba yra visuotinai pripažistama ir garantuojama tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teises aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje itvirtinta, jog asmeniui, kuris itariamas padares nusikaltima, ir kaltinamajam nuo ju sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teise i gynyba, taip pat ir teise tureti advokata. Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. b ir c punktuose nurodyta, jog kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi tureti pakankamai laiko ir galimybiu pasirengti savo gynybai bei turi teise gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynejo arba, jei neturi pakankamai lešu gynejui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalba. Tarptautiniu pilietiniu ir politiniu teisiu pakto 14 straipsnio 3 dalis numato, jog kiekvienas asmuo, nagrinejant bet kuri jam pareikšta kaltinima, visiškos lygybes salygomis turi teise i tai, kad jis turetu pakankamai laiko ir galimybiu pasirengti savo gynybai ir bendrauti su savo pasirinktu gyneju.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso normose realizuojama Konstitucijos garantuojama teise nusikalstamos veikos padarymu itariamam ar kaltinamam asmeniui tureti advokata. Advokato teises ir pareigas baudžiamajame procese reglamentuoja LR BPK 48 str. Šio straipsnio 1 d. 3 p. nurodyta, jog gynejas turi teise matytis su sulaikytu ar suimtu itariamuoju be pašalieciu. Lietuvos advokaturos istatymo 45 str. 1 d. taip pat itvirtintas draudimas kliudyti advokatui be pašaliniu susitikti su klientu. Šia išimtimi yra ne tik realizuojama itariamojo ar kaltinamojo teise i gynyba, bet ir užtikrinamas tinkamas LR BPK 48 str. 2 d. numatytu gynejo pareigu vykdymas tiriant bei nagrinejant baudžiamasias bylas.

Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas bet kokiu budu trukde teisejui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigunui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautines teismines institucijos pareigunui atlikti su baudžiamosios, civilines administracines arba tarptautines teismines institucijos bylos tyrimu ar nagrinejimu susijusias pareigas arba trukde antstoliui vykdyti teismo sprendima. Kaip mineta, advokato pareigas baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 48 straipsnis. Trukdyma, BK 231 straipsnio prasme, kaip nusikalstama veika, gali sudaryti tiek aktyvus, tiek pasyvus veiksmai, trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais. Kaltininko tycia šiuo atveju apima suvokima, kad jis trukdo straipsnyje nurodytiems subjektams atlikti istatymo apibrežtas ju pareigas.

Kaip matyti iš pareiškejo advokato Z. J. skundo jis 2010 m. rugsejo 16 Ukmerges rajono PK ikiteismini tyrima atliekanciai tyrejai Z. C. pateike advokato orderi (duomenys neskelbtini). T.. Po to, ta pacia diena ketino susitikti su ginamaja S. T. Vilniaus apskrities VPK Ukmerges r. PK esancioje areštineje. I susitikimu kabineta ginamaja atlydejo tyrejas V. D. ir pareiške, kad jis dalyvaus susitikime. Advokatas praše tyreja pasišalinti iš kabineto, taciau jis tai daryti kategoriškai atsisake. Tyrejas, i advokato nuorodas, kad jis tokiais veiksmai pažeidžia BKP reikalavimus ir trukdo advokatui atlikti savo pareigas, tik numojo ranka, pareiške, kad jis gali skustis, jei nepatinka, ir savo teises aiškinti jam Vilniuje, o ne Ukmergeje. Po to, advokatas Z. J. nuvyko pas Ukmerges rajono apylinkes prokuraturos prokurora S. Š. ir informavo ji apie trukdyma bendrauti su itariamaja. Prokuroras paskambino byla tirianciai policijos pareigunei Z. C., nurodydamas jai užtikrinti BPK 48 str. reikalavimu laikymasi. Kai vel Z. J. atvyko i policijos komisariata ir norejo susitikti su S. T. be pašalieciu, tyrejai Z. C. ir V. D. ir vel atsisake leisti jam susitikti be pašalieciu su ginamaja S. T.. Jie advokatui nurode, kad tokie prokuroro skambuciai ir nurodymai jiems neprivalomi, jie vykdo tik komisariato viršininko isakymus.

Apygardos teismo nuomone, nagrinedamas pareiškejo advokato Z. J. skunda del 2010-09-17 Ukmerges rajono apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 231 str. 1 d., del aukšciau nurodytu ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu, Ukmerges rajono apylinkes teismas padare nepagristas išvadas, todel prieme neteiseta ir nepagrista nutarti. 2010-12-14 nutartyje teismas nurode, kad pagal šiuo metu galiojancias BPK nuostatas gynejo teise susitikti su itariamuoju be pašalieciu reiškia ne tiek gynejo ar suimto ginamojo teise niekieno netrukdomiems kalbetis, kiek baudžiamojo persekiojimo instituciju ir operatyviniu tarnybu (pareigunu) pareiga nedrausti, netrukdyti ir neriboti tokiu susitikimu. Šios savo išvados teismas nepagrinde, motyvuose nenurode, kokiu teises aktu ir kokios nuostatos, kokioms išskirtinems aplinkybems esant suteikia teise ikiteisminio tyrimo pareigunams dalyvauti advokato susitikime su jo ginamu asmeniu.

Aukšciau nurodytos nacionaliniu bei tarptautiniu teises aktu normos, kaip mineta, garantuoja suimto itariamojo ar kaltinamojo bei jo gynejo susitikimu bei pokalbiu konfidencialuma. Atkreiptinas demesys, jog Europos Žmogaus Teisiu Teismas 1991 m. lapkricio 28 dienos byloje prieš Šveicarija nustate, kad Šveicarija pažeide žmogaus teises, neleisdama kaltinamajam, kuriam pritaikyta kardomoji priemone kardomasis kalinimas, tartis su savo gyneju, negirdint pašaliniams asmenims. Teismas savo sprendima motyvavo tuo, kad nors Europos žmogaus teisiu konvencijoje, skirtingai nuo Amerikos žmogaus teisiu konvencijos, kurios 8 straipsnio 2 dalies a) punkte itvirtinta teise kiekvienam asmeniui konfidencialiai bendrauti su savo gyneju, ir nedraudžia tiesiogiai kliudyti kaltinamajam kalbetis su gyneju negirdint pašaliniams asmenims, visgi ši nuostata išdestyta Europos Tarybos akte „Tipines minimalaus elgesio su kaliniais taisykles” (priedas prie Ministru T. R. (73)5), kuriu 93 straipsnyje numatyta, kad „Suimtojo pokalbiai su advokatu gali buti policijos ar kalejimo tarnautojo stebimi, bet negali buti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai klausomi“. Nors ši rezoliucija ir neturi privalomosios galios, taciau valstybes – Europos Tarybos nares, kaip rodo pastaruju metu praktika, atsižvelgia i Europos Tarybos remuose priimtu dokumentu principus. Europos žmogaus teisiu teismo nuomone, gynejo pagalba kaltinamajam negali buti pakankamai efektyvi, jeigu nera sudaromos salygos konfidencialiems pasimatymams, tuo tarpu Konvencijos 6 straipsnio tikslas, butent, yra užtikrinti konkrecias teises bei sažininga procesa.

Tai, jog kaip nurodo apylinkes teismas, advokatas realizavo savo teise ir 2009-09-16 apie 12 val. be pašalieciu susitiko su ginamaja, nepaneigia aplinkybes, jog prieš tai du kartus jam šia teise pasinaudoti buvo trukdoma del nenustatytu aplinkybiu. Apylinkes teismo argumentas, jog 2009-09-16 ryte kilusio konflikto tarp advokato Z. J. ir tyreju V. D. bei Z. C., vertinti kaip trukdyma advokatui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, butu neteisinga, yra teisiškai nekorektiškas. Konfliktas tarp advokato ir tyreju kilo del trukdymo advokatui pasinaudoti jam istatymo garantuojamomis teisemis bei atlikti savo, kaip advokato, pareigas bylos ikiteisminio tyrimo metu, todel toks tyreju elgesys turetu buti teisiškai ivertintas.

Apygardos teismo nuomone, siekiant pašalinti byloje esancius prieštaravimus tarp pareiškejo nurodytu aplinkybiu bei tyreju nurodytu aplinkybiu, nustatyti, ar tyreju V. D. bei Z. C. veiksmuose galimai yra nusikalstamu veiku požymiai, reikia atlikti butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Remiantis LR BPK 168 str. 1 d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pažymetina, jog mineta istatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio ivykio, apie kuri buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstama veika, arba ivykis, pasireiškes priešingu teisei elgesiu, yra buves, bet to ivykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo ivykis be niekieno kaltes. Akivaizdu, kad pagal advokato Z. J. nurodytas aplinkybes tyreju V. D. bei Z. C. veiksmai laikytini priešingu teisei elgesiu, o ar tokiuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudeties požymiai – butina nustatyti ikiteisminio tyrimo metu.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, pareiškejo advokato Z. J. skundas tenkintinas ir Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010-12-14 nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Panaikinti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2010-12-14 nutarti ir 2010-09-17 Ukmerges rajono apylinkes prokuraturos prokuroro Š. Š. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir gražinti byla Ukmerges rajono prokuraturai.

Nutartis galutine ir neskundžiama.