- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-980-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02438-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- D. P., E. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2858-215/2015 pagal pareiškėjų E. P. ir D. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2015-07-15 pareiškėjams buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, pateikiant abiejų šalių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo, duomenis apie sutuoktinių kreditorius, VĮ „Regitra“ pažymą apie pareiškėjams priklausančias transporto priemones, VĮ „Registrų centras“ pažymą apie E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, patikslinti nepilnamečio vaiko S. P. gimimo datą, patikslinti transporto priemonės „ (duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, nurodyti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę bei dalintino nekilnojamojo turto vertę; pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje būtų išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, nes pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitiko tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Pareiškėjai, šalindami prašymo trūkumus, pateikė teismui pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkėsteismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjų E. P. ir D. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu laikė nepaduotu ir nurodė grąžinti jį padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pašalino ne visus 2015-07-15 nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, t.y. nepateikė VĮ „Registrų centras“ pažymos apie E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nepatikslino transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, nenurodė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės bei dalintino nekilnojamojo turto vertės; liko neišspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjai D. P. ir E. P. prašo peržiūrėti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti pareiškėjams palankų sprendimą – nutraukti pareiškėjų santuoką, bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantai teigia, kad jų pateiktoje pažymoje iš VĮ „Registrų centras“, išduotai pareiškėjui D. P., nurodyta, kad turtas priklausantis pareiškėjui priklauso ir pareiškėjai. Dėl transporto priemonių vertės, apeliantai nurodo, kad pažymoje iš VĮ „Regitra“ matyti, jog abi mašinos yra senos, o kokia jų vertė, patys pareiškėjai nežino. Tačiau apeliantų nuomone, kiekvienos mašinos kaina galėtų būti apie 1500 Eur. Apeliantai nurodo, kad jie patys nežino, kokia yra dalintino turto vertė, tačiau jie yra abipusiu sutarimu turtą pasidaliję. Teigia, kad vaikų išlaikymą pareiškėjai pasidalijo po lygiai, kadangi susitarė, kad vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, kito – su motina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis, 338 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintinas
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų E. P. ir D. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jų teises bei teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Kadangi procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai priskiriami prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, jau sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą ir nustačius jo trūkumus, teismas turi teisę nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.Kaip jau buvo nurodyta, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atskirais atvejais procesiniams dokumentams gali būti nustatyti papildomi, specialūs turiniui ar formai keliami reikalavimai. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 539 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys. Minėtas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.). Nurodytas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinio reikalavimas glaudžiai susijęs su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią kartu su prašymu sutuoktiniai turi pateikti teismui. Minėtoje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti ne tik šie kreditoriai, bet ir aptartas tolimesnis sutuoktinių prievolių šiems kreditoriams vykdymas nutraukus santuoką. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, kadangi prašymas nutraukti santuoką yra nepasirašytas šalių, pateiktas tik pirmas prašymo puslapis; prašyme nėra pateikta duomenų apie sutuoktinių kreditorius; nėra pateikta VĮ „Regitra“ pažyma apie pareiškėjams priklausančias transporto priemones; nepateikta VĮ „Registrų centras“ pažyma apie E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą; prašyme ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje netiksliai nurodyta nepilnamečio vaiko S. P. gimimo data; nėra išspręstas vaikų išlaikymo klausimas; neįmanoma nustatyti ir įvertinti sutuoktinių turimo bendro turto vertės: nekilnojamojo turto ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nėra pateiktos visiškai, o transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta vertė neatitinka rinkos vertės ir protingumo kriterijų. Pareiškėjai trūkumus ištaisė iš dalies – nepateikė VĮ „Registrų centras“ pažymos apie E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nepatikslino transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, nenurodė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės bei dalintino nekilnojamojo turto vertės; liko neišspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas.
Apeliantai mano, kad likę nepateikti ir nepatikslinti teismo reikalauti duomenys nėra būtini. Su tokiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
Apeliantai teigia, kad jų pateiktoje pažymoje iš VĮ „Registrų centras“, išduotai pareiškėjui D. P., nurodyta, kad turtas, priklausantis pareiškėjui, priklauso ir pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad 2015-05-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, jog nekilnojamojo turto savininkai yra sutuoktiniai, be to, pažymėtina, jog pareiškėjai nurodo, kad daugiau jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Todėl įpareigojimas pareiškėjai pateikti pažymą apie jos turimą nekilnojamąjį turtą būtų perteklinis. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas yra aktyvus tokios kategorijos bylose ir, kilus abejonei, turi galimybę pats gauti duomenis apie pareiškėjų nekilnojamąjį turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai privalėjo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti tiek nekilnojamojo turto, tirk automobilių rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ir pareiškėjų nepašalinti minėti trūkumai yra svarbūs nagrinėjant bylą dėl santuokos nuraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sprendžiant klausimą, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų teisėtų interesų, sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visi 2015-07-15 nutartyje nurodyti trūkumai yra pašalinti.
Pažymėtina, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtinai turi būti aptarti savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai. Nagrinėjamu atveju iš 2015-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus ir susitarė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjų dukra V. P. lieka gyventi su tėvu – pareiškėju D. P., o dukra S. P.– su motina – pareiškėja E. P.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra ištaisytas trūkumas, nes nėra aptartas klausimas dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtina sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti, kokį išlaikymą savo vaikams skiria tėvai. Apeliantai teigia, kad vaikų išlaikymą pareiškėjai pasidalijo po lygiai, kadangi susitarė, jog vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, kito – su motina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai šį savo susitarimą turėjo aiškiai nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti, kad kiekvienas tėvas įsipareigoja visiškai išlaikyti vaiką, kuris lieka gyventi su juo. Negali būti neaptartas klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nes nors dabar pareiškėjai ir susitarė, kad kiekvienas visiškai išlaikys vaiką, kuris lieka gyventi su juo, tačiau ateityje gali kilti nesutarimų dėl vaiko išlaikymo.
Iš 2015-07-22 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad pareiškėjai taip pat nėra aptarę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Tokia tvarka turi būti numatyta ir aptrata sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, siekiant išvengti, kad ateityje nekiltų ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra tinkamai pašalinti prašymo trūkumai, todėl pagrįstai pareiškėjų E. P. ir D. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu laikė nepaduotu.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. liepos 28 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas,o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.