Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ atstovui – advokatui L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 28 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2019 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-183 (toliau – ir 2019 m. kovo 24 d. sprendimas) priedo dalį dėl Vilniaus miesto (Nr. 57) savivaldybės tarybos narių rinkimų rezultatų ir Tarybos sudėties sąrašo; 2) įpareigoti VRK iš naujo perskaičiuoti mandatų skirstymo kvotą netaikant 4 nuošimčių barjero ir skaičiuojant mandatų paskirstymą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje įtraukti pareiškėjo iškeltų kandidatų sąrašą.

2. Pareiškėjas savo skunde atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir STRĮ) 83 straipsnio 2 dalį, be kita ko, numatančią, kad mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Pareiškėjas, pateikdamas skundą ir ginčydamas VRK 2019 m. kovo 24 d. sprendimą, siekia, kad VRK perskaičiuotų mandatų skirstymo kvotą pareiškėjo nurodytu būdu.

II.

7. VRK pastebi, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja rinkimų rezultatų nustatymo metodo. Tai reglamentuoja STRĮ, kurio 83 straipsnis aiškiai nustato mandatų paskirstymo tvarką – skirstant mandatus dalyvauja tik tie kandidatų sąrašai, kurie yra praėję 4 proc. rinkimų barjerą, koalicijos – 6 proc. rinkimų barjerą. VRK nesutinka su pareiškėju, kad šie barjerai prieštarauja Konstitucijai.

8. VRK paaiškina, kad skirstant mandatus pareiškėjo iškeltas kandidatų sąrašas nedalyvavo, nes surinko tik 2,39 proc. galiojančių rinkėjų balsų. Pareiškėjui negali būti skirtas mandatas, nes pagal STRĮ 83 straipsnio 2 ir 3 dalis, pareiškėjo iškeltas kandidatų sąrašas nesurinko įstatyme nustatyto 4 proc. rinkimų barjero, kuris yra būtina sąlyga dalyvauti mandatų skirstyme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

10. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl mandatų kandidatų sąrašams paskirstymo taikant kvotų ir liekanų metodą, nustatytą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnyje.

11. STRĮ 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Pagal STRĮ 83 straipsnio 3 dalį, mandatų skirstymo kvota yra lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

12. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo keltas kandidatų sąrašas nepasiekė STRĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyto 4 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų barjero. Atsižvelgdama į tai, VRK patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių rinkimų rezultatus, pagal kuriuos pareiškėjo keltas kandidatų sąrašas savivaldybės tarybos narių mandatų negavo (nedalyvavo skirstant mandatus). Pareiškėjas su tokiu mandatų paskirstymo būdu nesutinka, keldamas STRĮ 83 straipsnio 2 dalies konstitucingumo klausimą ir prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas atitinka Konstituciją. Taigi, pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012 ir kt.).

14. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. R556-29/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar STRĮ 83 straipsnis neprieštarauja konstituciniams demokratinės ir teisinės valstybės principams, teisingumo, proporcingumo ir demokratinių rinkimų principams, Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 2 daliai.

15. Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino, kad STRĮ 83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali iškelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu ginčas nekeliamas. Pareiškėjas, kaip minėta, pateiktu skundu siekia, kad VRK būtų įpareigota perskaičiuoti mandatų skirstymo kvotą netaikant 4 nuošimčių barjero, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su STRĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatytu barjeru. Be to, pareiškėjo nuomone, mandatų skirstymo kvota turėtų būti skaičiuojama ne nuo rinkėjų, kurie balsavo už sąrašus, gavusius daugiau kaip 4 nuošimčius balsų, o nuo visų galiojančių balsų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Konstitucinis Teismas minėtame 2011 m. gegužės 11 d. nutarime pažymėjo, jog nėra teisinių argumentų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad įstatymų leidėjo pasirinkti minėto dydžio, t. y. 4 ir 6 procentų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, rinkimų slenksčiai partijų ir jų jungtiniams kandidatų sąrašams yra per dideli ir sudaro prielaidas savivaldybių tarybų rinkimuose, vykstančiuose pagal proporcinę rinkimų sistemą, neatspindėti įvairių rinkėjų interesų, pažeisti jų teisę dalyvauti sprendžiant savivaldos klausimus per demokratiškai išrinktus atstovus.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. teisėjų kolegijai nekilo teisiškai pagrįstų abejonių dėl STRĮ 83 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai šioje byloje pareiškėjo keliamais aspektais.

18. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.