- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1350-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00873-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Flixauto“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Honeka“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Flixauto“, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Honeka“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė), prašydama pripažinti 2020 m. birželio 5 d. atsakovės vienašališką 2019 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1082 ir Nr. S-1083 nutraukimą dėl esminių pažeidimų neteisėtu ir uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Flixauto“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Flixauto“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė 2020 m. birželio 5 d. pranešime, kuriame informavo ieškovę ir jos verslo partnerę UAB „Flixauto“ apie vienašalį minėtų viešojo pirkimo sutarčių nutraukimą, taip pat nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Flixauto“ bus įtrauktos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės manymu, jai palankaus sprendimo atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei bus padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, sugriauta dalykinė reputacija, prarastos pajamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
4. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, sprendė nesant pagrindo teigti, kad ieškinys yra aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog nesiėmus ieškovės prašomų priemonių galimo palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šią išvadą teismas grindė argumentu, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atsakovė jau būtų inicijavusi ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Flixauto“ įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, t. y. ėmėsi realių veiksmų 2020 m. birželio 5 d. pranešime dėl vienašalio sutarčių nutraukimo nurodytų ketinimų realizavimui.
6. Teismo manymu, ieškovė neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bylos nagrinėjimo metu jai galimai kilsiantys neigiami padariniai bus neatitaisomi, kadangi ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju dėl galimai neteisėto sprendimo įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir tokio sprendimo teisinių padarinių kilusi žala galės būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovė yra viešas juridinis asmuo, todėl nebūtų pagrįsta abejoti, kad tokios žalos atlyginimas ieškovei (įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas) būtų ženkliai apsunkintas ar neįmanomas. Be to, ieškovė nenurodė ir nepagrindė, ar ketina dalyvauti / šiuo metu dalyvauja kituose viešuosiuose pirkimuose, dėl ko įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą jai galėtų sukelti neigiamų padarinių.
7. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovei iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Flixauto“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo cituojama praktika, jog teisinis pagrindas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą atsiras tik tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priims tiekėjui palankų sprendimą yra aktuali tada, kai byla nagrinėjama iš esmės. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias pasaugos priemones, neprašo pripažinti, jog atsakovės sprendimas dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašus yra neteisėtas.
8.2. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad ji teikia paslaugas ir pagal kitas viešojo pirkimo sutartis, dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Ieškovė šiuo metu vykdo devynias viešojo pirkimo paslaugų sutartis, planuoja dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės sudarytos sutartys yra galiojančios, vykdomos, todėl atsiradus įrašui Nepatikimų tiekėjų sąraše apie ieškovę, perkančiosios organizacijos privalės nutraukti sutartis. Tuo bus padaryta ieškovei didelė turtinė žala bei pabloginta dalykinė reputacija.
8.3. Dalykinės reputacijos pabloginimas yra esminis – tokio pobūdžio žala negali būti pataisoma, o potencialūs paslaugų pirkėjai (tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys) po tokios informacijos paskelbimo gali nesikreipti dėl paslaugų gavimo, bei ieškovei bus draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:
9.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų akivaizdžiai netikslingas, nes ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dubliuotųsi su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) aiškiai nustatyta tvarka, kaip ir kada atsakovė kaip perkančioji organizacija gali tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės nurodytas motyvas, esą ieškovei, jei ji būtų įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bus draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra klaidingas ir neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi VPĮ 46 straipsnio 8 dalis numato sąlygas, kai tiekėjas, nors ir įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, gali dalyvauti viešajame pirkime ir nėra pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūrų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų – sutartis, kuriomis siekia pagrįsti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentą, jog įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą padarys didelę žalą ieškovės dalykinei reputacijai bei veiklai. Ieškovė nurodė, kad dalį sutarčių ji pateikė su ieškiniu, kitas vykdomas sutartis teikia su atskiruoju skundu.
13. Įvertinus tai, kad šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui juos, kaip pateiktus pavėluotai ir neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, atsisakytina prijungti prie bylos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra glaudžiai susijęs su VPĮ, kadangi ginčijamas sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų procese, nutraukimas, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ieškovė nekelia klausimo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, dėl šios aplinkybės, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir toliau vertina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudą / žalą ir įtaką viešajam interesui.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Flixauto“ jungtinės veiklos pagrindu laimėjus atsakovės vykdytus viešuosius pirkimus, šalys 2019 m. gruodžio 4 d. sudarė dvi viešojo pirkimo sutartis dėl atsakovės automobilių techninės priežiūros (aptarnavimo, serviso) ir remonto paslaugų Vilniaus ir Kauno miestuose. Atsakovė 2020 m. birželio 5 d. raštu informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Flixauto“ apie šių sutarčių vienašalį nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir šių asmenų įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai, be pagrindo, nutraukė viešojo pirkimo sutartis, netinkamai aiškino sutarčių bei viešųjų pirkimų dokumentų nuostatas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už tam tikras suteiktas paslaugas, nepagrįstai atsisakė apmokėti pilnai už suteiktas tam tikrų transporto priemonių aptarnavimo paslaugas ir pan. Todėl ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo teismą pripažinti 2020 m. birželio 5 d. atsakovės vienašališką 2019 m. gruodžio 4 d. viešojo pirkimo sutarčių nutraukimą dėl esminių pažeidimų neteisėtu ir uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Flixauto“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
18. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo spręsti, jog iš karto po sutarties nutraukimo gavusi ieškinį, kuriuo ginčijamas sutarties nutraukimo teisėtumas, perkančioji organizacija, kol nėra byla išnagrinėta ir esmės, imtųsi veiksmų taikyti sutarties nutraukimo teisines pasekmes – tiekėjo įtraukimą į nepateikimų tiekėjų sąrašą – yra paremta prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiam ieškovės atskirajame skunde nurodytam argumentui.
19. Tiekėjų įtraukimą į nepatikimų teikėjų sąrašą reglamentuoja VPĮ 91 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai sutartis yra nutraukiama dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Šio termino pradžios momentas, priklausomai nuo to, ar tiekėjas ginčija sutarties nutraukimą teisme, ar ne, skiriasi. Jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, 10 dienų terminas pradedamas skaičiuoti praėjus 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos (VPĮ 91 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 102 straipsnio 4 dalis).
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Flixauto“ pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir vienašalio sutarčių nutraukimo dėl esminio pažeidimo nurodydama, kad nuo 2020 m. liepos 5 d. ji nutraukia sutartis dėl esminio pažeidimo ir teisės aktų nustatyta tvarka ketina inicijuoti įmonių įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu, ieškinį Vilniaus apygardos teismui padavė 2020 m. liepos 2 d. Ieškovės ieškinys teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2020 m. liepos 7 d. Kaip jau minėta, nuo to, ar sutarties nutraukimas ginčijamas teisme, priklauso nurodyto 10 dienų termino skaičiavimo pradžios momentas. Ginčui dėl sutarties nutraukimo persikėlus į teismą, atsakovė informaciją apie neįvykdžiusią sutarties ieškovę turėtų pateikti tik įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti ieškovės ieškinį. Ankstesnis tokios informacijos paskelbimas prieštarauja VPĮ 91 straipsnio reguliavimui. Ieškovei VPĮ 91 straipsnyje nustatyti neigiami teisiniai padariniai, kol neišspręstas ginčas dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, negali kilti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-790/2019). Sutarčių nutraukimo teisėtumas šiuo metu dar nėra įvertintas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo argumentas dėl duomenų apie atsakovės aktyvius veiksmus įrašant ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą nebuvimo, yra nepagrįstas ar paremtas tik teismo prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad VPĮ 91 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos, įtraukusios ūkio subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pareiga ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoti tiekėją. VPĮ 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrina, kad tiekėjas, įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, būtų tinkamai apie tai informuotas, kadangi dėl to tiekėjui kyla atitinkami padariniai ir sunkumai, dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose. Vadinasi, atsakovei įtraukus ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė turėjo būti apie tai informuota. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų įrašyti ieškovę į minėtą sąrašą, nėra, ieškovė taip pat nenurodė, jog ji būtų gavusi atsakovės pranešimą apie jos įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas suponuotų kategorišką išvadą dėl ieškovės įrašymo į sąrašą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį – ginčijant sutarties nutraukimą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų komplikuotas ar apskritai negalėtų būtų įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas.
22. Papildomai paminėtina ir tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, suformulavo tokį ieškinio dalyką – pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. birželio 5 d. pareiškimą dėl sutarties nutraukimo ir ieškovės, trečiojo asmens UAB „Flixauto“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, uždrausti atsakovei įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Flixauto“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje dienos įtraukti ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Flixauto“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, kurių paskirtis – užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovei, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikšto ieškinio reikalavimais.
23. Tačiau, kaip minėta, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prevenciniu tikslu – užkertant kelią žalos atsiradimui. Sutiktina su ieškove, kad jai esant įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, perkančiosios organizacijos turės spręsti dėl ieškovės pašalinimo iš viešųjų pirkimų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu (išskyrus VPĮ nustatytas išimtis). Ieškovės teigimu, jai šiuo metu vykdant devynias viešojo pirkimo paslaugų sutartis, planuojant dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose, ir atsiradus įrašui Nepatikimų tiekėjų sąraše apie ieškovę, perkančiosios organizacijos privalės nutraukti sutartis, dėl ko ieškovė patirs didelę turtinę žalą bei bus pabloginta jos dalykinė reputacija. Vertinant šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju dėl galimai neteisėto sprendimo įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir tokio sprendimo teisinių padarinių kilusi turtinė žala galės būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė yra viešoji įstaiga, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tokios turtinės žalos atlyginimas ieškovei (įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas) būtų ženkliai apsunkintas ar neįmanomas. Be to, šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnyje įtvirtinta tiekėjų pašalinimo pasekmė gali būti netaikoma atsižvelgiant į paties tiekėjo teigiamą elgesį, nes VPĮ 46 straipsnio 8 dalis tiekėjui sudaro galimybę įrodyti, jog jis ėmėsi šioje įstatymo nuostatoje numatytų priemonių tam, kad būtų atkurtas jo patikimumas.
24. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovė gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje, todėl šiuo atveju spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.