Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą, teikiančios institucijos -VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., I. B. ir išvadą duodančiai institucijai- VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. B., kurios atžvilgiu priimtą sprendimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas peržiūri, teismo posėdyje nedalyvauja. Remiantis 2021-04-26 išvadoje Nr. 19 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus, nurodyta, kad G. B. neįgali nuo vaikystės, dėl psichikos būklės jai būtų labai sunku dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, jos būtų neįmanoma apklausti.

G. B. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius teismo posėdyje neprieštaravo, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas peržiūrėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/15-4657/99 ir G. B. būtų pripažinta neveiksnia srityse, kurios nurodytos pareiškime, išskyrus ūkinę komercinę, nes netikslinga.

Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 str. 1 d.). Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje (CK 2.10 str. 5 d.). Pažymėtina, kad taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos CK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/15-4657/99 G. B. pripažinta neveiksnia (6 b. l.), o Šiaulių miesto mero 1999-12-13 potvarkiu Nr.441paskirta globa ir jos globėja paskirta I. B. (7 b. l.). G. B. yra 20 procentų darbinga (12 b. l.). 2017-01-12 VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašas (14 b. l.) patvirtina, jog G. B. yra diagnozuotas psichikos sutrikimas – protiškai neįgali nuo vaikystės, sunkus protinis atsilikimas. (F027/a.1).

Iš 2021-04-26 išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 19 matyti, kad G. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityje (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniai santykiai) ir asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros) (12-13 b. l.).

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys, kad registre nėra duomenų apie G. B. pateiktus išankstinius nurodymus (26 b. l.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į tai, kad G. B. dėl savo sveikatos būklės (sunkus protinis atsilikimas stebimas nuo vaikystės), buvo bandoma ją lavinti, tačiau neišsivystęs finansinis raštingumas, orientacija laike bei vietoje sutrikusi, kontaktas apsunkintas, savarankiškai negali atlikti jokių veiksmų, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-13 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2/15-4657/99. G. B. pripažintina neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; ir paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 2.10 str. l d., CPK 178, 185 str.).

Teismo posėdyje iš suinteresuoto asmens I. B. paaiškinimų matyti, kad G. B. yra sudėtinga savarankiškai atlikti veiksmus ir savitvarkos įgūdžių srityje, nepasakius, ji nieko nedaro. Todėl teismas pakeičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999-11-13 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2/15-4657/99, ir pripažįsta G. B. neveiksnia sveikatos priežiūros ir savitvarkos įgūdžių srityse (CK 2.10 str. l d., CPK 178, 185 str.).

Šioje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto mero 1999-12-13 potvarkiu paskirta globa ir jos globėja paskirta jos mama I. B. (7 b. l.), ji iki šiol atlieka globėjo ir turto administratoriaus pareigas, globotinė gyvena kartu su mama. Šiaulių miesto 1999-12-13 mro potvarkis Nr. 441, galioja, nėra panaikintas ar pakeistas. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl naujo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad I. B. palikimas G. B. globėja neatitiktų globotinio interesų (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185, 468, 469 str.). Todėl peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, Šiaulių miesto mero 199-12-13 potvarkiu Nr. 441 G. B. globėja paskirta G. B. veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str., 3.240 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2/15-4657/99, ir pripažinti G. B.(a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais;

2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

3. kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo;

4. nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo;

5. paveldėjimo teisiniuose santykiuose;

6. savitvarkos įgūdžių srityje;

7. sveikatos priežiūros srityje;

8. veiksmų, susijusių su asmens dokumentų gavimu.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.