Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas skunde paties nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto neginčija. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu suformuluoto bei teisme patikslinto prašymo dėl baudos neskyrimo ar jos sumažinimo bei išdėstymo dalimis ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl A. Š. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo.

Iš skunde suformuluoto, taip pat teisme Pareiškėjo patikslinto prašymo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos bei formuluojamas prašymas – visai neskirti jam baudos arba ją sumažinti bei išdėstyti dalimis. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisakys.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 489 straipsnio 2 dalis numato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta minimaliam dydžiui artima administracinė nuobauda – bauda. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jam baudos visai neskirti ar ją sumažinti, kadangi jis neturi finansinių galimybių sumokėti jam skirtą baudą, jis yra trečios grupės neįgalumo statusą turintis asmuo, jo pajamos yra ribotos – gauna tik neįgalumo pensiją 450 Eur, turi sveikatos problemų. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, bylos medžiagą su Pareiškėjo nuomone dėl baudos neskyrimo ar jos sumažinimo nesutinka.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas pastebi, kad šioje byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda Pareiškėjui turėtų būti švelninama.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą, ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant artimą minimaliam dydžiui administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis yra trečios grupės neįgalumo statusą turintis asmuo, gauna tik neįgalumo pensiją - 450 Eur, turi sveikatos problemų. Tačiau, teismo vertinimu, šios Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, dėl ko būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą, nes šios aplinkybės egzistavo ir nusižengimo darymo metu. Pareiškėjas žinojo apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus ir gresiančią atsakomybę už orderio sąlygų pažeidimą. Taip pat jis žinojo, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Tai, kad pareiškėjas nesilaikydamas skirtų įpareigojimų pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas. Sutiktina, kad skirtos baudos dydis, A. Š. sukels nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti jam paskirtą baudą ar jos visai neskirti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, administracinė nuobauda – bauda nėra ir negali būti patogi bei priimtina administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamu Institucijos nutarimu buvo tinkamai įvertintas nusižengimo pobūdis bei jo padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybė, jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, todėl už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Š. paskirta bauda – 100 Eur, neperžengia administracinių nusižengimų sankcijos ribų. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino A. Š. padarius jam inkriminuotą ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, nustatė teisingą jos dydį. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį pagrindo nėra.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą, įvertinęs teismui pateiktus Pareiškėjo turtinę padėtį apibūdinančius duomenis (yra pensininkas, nedirba, gaunamos išmokos nedidelės, yra neįgalus (45 proc.) ir turi sveikatos problemų), sprendžia, jog yra pagrindas pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį Pareiškėjui nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį. Todėl skundžiamas institucijos nutarimas keistinas, nustatant ilgesnį baudos mokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. Š. institucijos nutarimu paskirtą 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.