- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- e2-794-1008/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00600-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“
- Advokatai
- Aidas Venckus, Algimantas Pileckis
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.1Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Algimantui Pileckiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ atstovui advokatui Aidui Venckui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akmeresta“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2016 m. kovo 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akmeresta“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais, t. y. dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo; valdybos narių rinkimo ir naujos redakcijos bendrovės įstatų priėmimo. Nurodė, jog 2016 m. kovo 30 d. vyko visuotinis UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkimas, kuris buvo šaukiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimais. Skelbimas apie šaukiamą eilinį akcininkų susirinkimą 2016 m. vasario 27 d. buvo patalpintas rajoniniame laikraštyje „Vienybė“, skelbime nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Sprendimą sušaukti susirinkimą priėmė UAB „Akmeresta“ vadovas, kuris neturėjo teisės šaukti eilinio akcininkų susirinkimo, nes ABĮ ir UAB „Akmeresta“ įstatai (toliau – Bendrovės įstatai) šią prievolę numato valdybai, todėl šio susirinkimo priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais. Susirinkimo darbotvarkę taip pat sudarė įmonės vadovas, kuris tam neturėjo teisės, jis negalėjo įtraukti į darbotvarkę audito įmonės išvados pristatymo, nes akcininkų susirinkimas nebuvo parinkęs jokios audito įmonės. Audito įmonės UAB „Rezultatas“ auditas atliktas su klaidomis, todėl akcininkams kilo abejonių dėl šios audito įmonės kompetencijos. Akcininkams pateiktuose metinio pranešimo ir finansinės ataskaitos projektuose nepateikta jokios informacijos apie pastatų ar patalpų nuomą, nėra nurodyta pajamų, gautų už nuomą suma, susirinkime neatsakyta į klausimą, kokiu pagrindu kitos įmonės valdo UAB „Akmeresta“ pastatus ir teritoriją, nepaneigtos abejonės dėl turto naudojimo ir disponavimo teisėtumo. Ieškovo manymu, bendrovėje susidarė sunki finansinė situacija, nes valdybos nariai atstovauja tik vieną akcininką UAB „Vaidva“, priima sprendimus, palankius tik šiam akcininkui, taip pažeisdama kitų akcininkų teises ir teisėtus interesus. Valdybai nepateikus ABĮ ir Bendrovės įstatuose numatytos informacijos, visuotinis akcininkų susirinkimas neturėjo galimybės priimti objektyvių ir teisingų sprendimų darbotvarkės klausimais. Kadangi rengiant susirinkimą buvo pažeistos ABĮ nuostatos 2016 m. kovo 30 d. akcininkų susirinkimo sprendimai priimti darbotvarkės 3, 4, 5 ir 6 klausimais pripažintini negaliojančiais. Pažymėjo, jog neteisėtai sušaukto visuotinio UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai pablogino smulkiųjų akcininkų turėtas teises valdant bendrovės turtą ir gauti informaciją, nesudarė objektyvių sąlygų geresniam bendrovės valdymui ir nepateikė akcininkams objektyvios informacijos apie įmonės ūkinę – finansinę padėtį ir jos veiklos perspektyvas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Akmeresta“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. įvyko eilinis visuotinis UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi susirinkimo darbotvarkėje numatyti klausimai, dėl kurių susirinkime dalyvavę bendrovės akcininkai priėmė ginčijamus sprendimus (nutarimus). Nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką akcininkas, reiškiantis ieškinį, dėl uždarosios akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamus nutarimus, bet ir kaip tokių nutarimų priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo, jeigu toks konstatuojamas, negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamus nutarimus negaliojančiais. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad sprendimą sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą priėmė bendrovės vadovas, o ne valdyba, nedaro susirinkimo priimtų sprendimų negaliojančiais, nes ieškovui iškėlus susirinkimo iniciatoriaus klausimą jau prasidėjus visuotiniam akcininkų susirinkimui, šis klausimas buvo apsvarstytas susirinkime dalyvaujančių akcininkų ir 80,88 proc. visų susirinkime dalyvavusių bendrovės akcininkų nusprendė tęsti susirinkimą, pagal ABĮ nustatyta tvarka paskelbtą ir bendrovės akcininkų pageidavimu papildytą susirinkimo darbotvarkę. Ieškovas pats dalyvavo 2016 m. kovo 30 d. akcininkų susirinkime ir balsavo pagal nuosavybės teise valdomą UAB „Akmeresta“ akcijų skaičių, prašė pateikti ir gavo dokumentus, susijusius su susirinkimo darbotvarke, kas neabejotinai patvirtina, kad tiek sušaukiant, tiek ir pravedant 2016 m. kovo 30 d. UAB „Akmeresta“ visuotinį akcininkų susirinkimą, nebuvo pažeistos jokios imperatyvios ABĮ normos, kurios apribotų ieškovo, kaip UAB „Akmeresta“ akcininko, neturtines teises. Ieškovas taip pat teigia, kad jam neteikiama konfidenciali informacija, sudaranti bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį, tačiau pagal jo turimą akcijų skaičių, jis neturi teisės susipažinti su konfidencialia informacija, sudarančia bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis) ir tai jam ne kartą buvo išaiškinta. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, UAB „Akmeresta“ 2016 m. kovo 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtintas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, tačiau nenurodo, kaip bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas pažeidė ieškovo kaip bendrovės akcininko teises ir kokią įtaką tokio sprendimo priėmimui turėtų ieškovas, jeigu nurodytas klausimas būtų svarstomas iš naujo. Taip pat nenurodo ir to kaip jo, kaip akcininko, teises pažeidžia priimtas ir ginčijamas sprendimas dėl bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo. Kadangi UAB „Akmeresta“ veikla yra nuostolinga, bendrovė neturi sukaupusi rezervų iš kurių būtų galima padengti susidariusi veiklos nuostolį, todėl bendrovės akcininkai, dalyvavę visuotiniame akcininkų susirinkime, nusprendė bendrovės veiklos nuostolį perkelti į kitus finansinius metus, kaip tai numato ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punktas. Ieškovas taip pat ginčija ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą (nutarimą), kuriuo buvo išrinkta nauja bendrovės valdyba, motyvuodamas tuo, kad buvo išrinkta tos pačios sudėties valdyba, kuri buvo anksčiau ir kuri, ieškovo manymu, netinkamai atstovauja bendrovės akcininkų interesus, tačiau jokių imperatyvių ABĮ normų, kurios būtų pažeistos renkant naują UAB „Akmeresta“ valdybą, ieškovas nenurodo, dėl to šis ieškovo reikalavimas laikytinas visiškai deklaratyviu ir nesudaro įstatyminio pagrindo naikinti nutarimą. Nurodė, jog ieškovo ginčijamas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti nauji bendrovės įstatai, buvo priimtas vykdant Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo reikalavimus. Sprendimas pakeisti Bendrovės įstatus kaip ir numato ABĮ buvo priimtas kvalifikuota balsų dauguma, todėl yra visiškai teisėtas. Ieškovo minima, Bendrovės įstatų 45 straipsnio 18 dalis, numačiusi, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, naujoje Bendrovės įstatų redakcijoje pakeista, šis klausimas nebepriskirtas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kadangi to nebereikalauja naujos redakcijos ABĮ. Naujos redakcijos Bendrovės įstatuose numatyta bendrovės pranešimus skelbti nebe vietiniame laikraštyje o respublikiniame dienraštyje, kaip reikalauja naujos redakcijos ABĮ, todėl ši nuostata taip pat yra visiškai teisėta ir ginčijama nepagrįstai. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo argumentai, kuriais vadovaujantis jis prašo pripažinti ginčijamus UAB „Akmeresta“ 2016 m. kovo 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus negaliojančiais yra iš esmės tik deklaratyvūs teiginiai, nenurodant jokių imperatyvių įstatymo normų, kurios būtų pažeistos juos priimant ir logiškai nepagrindžiant, kaip jie gali pažeisti ieškovo kaip UAB „Akmeresta“ akcininko teises, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamų nutarimų naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Reikalavimams pagrįsti išdėstė patikslintame ieškinyje nurodytus motyvus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog susirinkime dalyvavo 98,31 proc. bendrovės akcininkų balsų teisę turintys akcininkai, iš jų atsakovas turi tik 1,86 proc, todėl net jei būtų nuspręsta pripažinti susirinkimą neįvykusiu ar jame priimtus sprendimus negaliojančiais, naujai sušauktas susirinkimas vis tiek priimtų tuos pačius sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad dokumentus, susijusius su susirinkime svarstomais klausimais, gavo prieš susirinkimą registruotu laišku. Prieš susirinkimą gautuose finansinės ataskaitos dokumentuose nurodyti duomenys šiek tiek skiriasi nuo vėliau juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų, konkrečiai finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte 9 puslapyje skiriasi sąnaudos ir 10 puslapyje šiek tiek skiriasi nurodyti bendrovės nuostoliai. Priimtų sprendimų neginčijo, sutinka su akcininkų balsų dauguma priimtais sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001 ir kt.).
Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2000).
Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-383 ir kt.).
Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
ABĮ 23 straipsnio 2 dalyje (2015 m. lapkričio 24 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaryta arba bendrovės valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus, visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, jeigu bendrovės valdyba šio įstatymo numatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo. UAB “Akmeresta” 2014 m. vasario 11 d. įregistruotuose įstatuose numatyta iš esmės analogiška ABĮ nustatytai visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 27 d. Akmenės r. laikraštyje “Vienybė” paskelbtas pranešimas, jog 2016 m. kovo 30 d. UAB “Akmeresta” vadovo sprendimu šaukiamas eilinis UAB “Akmeresta” akcininkų visuotinis susirinkimas. Paskelbta susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės metinis pranešimas; 2. Nepriklausomo auditoriaus išvados pristatymas; 3. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 4. Bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymas; 5. Valdybos narių rinkimai; 6. Naujos bendrovės įstatų redakcijos priėmimas; 7. Einamieji klausimai. Skelbime nurodyta, jog su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, galima susipažinti UAB “Akmeresta” patalpose. 2016 m. kovo 19 d. Akmenės r. laikraštyje “Vienybė” paskelbtas pranešimas, jog 2016 m. kovo 30 d. vyksiančio UAB “Akmeresta” visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė bendrovės akcininko UAB “Vaidva” prašymu papildyta, paskelbta 8 punktu papildyta visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, šiame punkte numatyta svarstyti klausimą dėl bendrovės veiklos nutraukimo, likvidavimo, likvidatoriaus paskyrimo. 2016 m. kovo 30 d. UAB “Akmeresta” visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 1 (toliau – Protokolas Nr. 1) nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 8 bendrovės akcininkai, turintys 517 009 akcijas, kas sudaro 98,31 proc. visų bendrovės akcijų, kadangi UAB “Akmeresta savos įsigytos akcijos laikomos nesuteikiančiomis balsų, laikytina, kad bendras bendrovės akcijų teikiamas balsų skaičius yra 525 516 balsai, atitinkamai nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 8 bendrovės akcininkai, turintys 516 643 balsus, kas sudaro 98,31 proc. bendrovės akcijų teikiamų balsų. Ieškovo V. P. nuosavybės teise valdomos 9800 akcijų suteikia jam 1,86 proc. balsų. Protokole Nr. 1 nurodyta, jog prieš pradedant svarstyti darbotvarkėje numatytus klausimus bendrovės akcininkas V. P. pasiūlė nutraukti susirinkimą ir sušaukti naują susirinkimą, kadangi susirinkimas sušaukštas nesilaikant ABĮ reikalavimų, kadangi susirinkimą šaukia ne bendrovės valdyba, o bendrovės direktorius. Susirinkimo pirmininkas advokatas Aidas Venckus paaiškino, kad susirinkimas šaukiamas bendrovės direktoriaus sprendimu, kadangi baigiasi bendrovės valdybos kadencija ir to nedraudžia ABĮ, pasiūlė susirinkime dalyvaujantiems akcininkams balsuoti dėl V. P. pasiūlymo nutraukti susirinkimą. Už pasiūlymą balsavo 98 779 balsai, prieš 417 864 balsai, susilaikė 0 balsų. Nutarta tęsti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą.
Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. kovo 30 d. UAB “Akmeresta” visuotinį akcininkų susirinkimą inicijavo, sudarė darbotvarkę ir organizavo ne bendrovės valdyba, o bendrovės direktorius G. Č.. Byloje nėra duomenų, kad būtų egzistavusios ABĮ ar Bendrovės įstatuose numatytos aplinkybės, kurioms esant visuotinį akcininkų susirinkimą turi teisę ir pareigą šaukti bendrovės vadovas, o ne bendrovės valdyba, todėl atsižvelgiant į ABĮ ir Bendrovės įstatų nuostatas, reglamentuojančias visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, konstatuotina, jog sušaukiant 2016 m. kovo 30 d. UAB “Akmeresta” visuotinį akcininkų susirinkimą, buvo pažeista nustatyta šio susirinkimo sušaukimo tvarka. Tačiau teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad šis pažeidimas yra esminis ir vien dėl šio pažeidimo 2016 m. kovo 30 d. UAB “Akmeresta” visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai (nutarimai) turėtų būti panaikinti. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. P. nepriklausomai nuo susirinkimo iniciatoriaus apie susirinkimo organizavimą, jo laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Tai patvirtina ir tai, kad ieškovas 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. 8 kreipėsi į UAB „Akmeresta“ direktorių ir valdybą, kuriuo prašė pateikti jam su šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susijusių dokumentų ir sprendimų projektų kopijas. Šiame rašte pastabų dėl to, kad visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia netinkamas subjektas nėra, nors 2016 m. vasario 27 d. pranešime spaudoje buvo nurodyta, jog susirinkimas šaukiamas bendrovės direktoriaus sprendimu. Ieškovo paaiškinimai, Protokole Nr. 1 nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovas ne tik buvo tinkamai informuotas apie visuotinį akcininkų susirinkimą, bet jame ir dalyvavo. Ieškovui iškėlus klausimą dėl susirinkimo nutraukimo dėl netinkamo susirinkimo iniciatoriaus ir organizatoriaus, šis klausimas susirinkime dalyvaujantiems akcininkams balsavus buvo išspręstas nutariant susirinkimą tęsti.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovas nepriklausomai nuo visuotinio ackininkų susirinkimo iniciatoriaus ir organizatoriaus apie 2016 m. kovo 30 d. visuotinį akcininkų susirinkimą buvo tinkamai informuotas, jame dalyvavo ir pasinaudojo teise pasisakyti dėl susirinkimo teisėtumo ir visų darbotvarkėje numatytų klausimų, bei tai, kad nepriklausomai nuo susirinkimo iniciatoriaus ir organizatoriaus į susirinkinimą susirinko akcininkai, turintys 98,31 proc. bendrovės akcijų teikiamų balsų, kurie apsvarstę susirinkimo teisėtumo klausimą balsų dauguma nusprendė, jog susirinkimas yra teisėtas ir gali būti tęsiamas, teismas sprendžia, jog nors formaliai ir buvo pažeista ABĮ bei Bendrovės įstatuose nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, šis pažeidimas neturėjo jokios įtakos susirinkime priimtiems sprendimams, o taip pat ir ieškovo, kaip UAB “Akmeresta” akcininko teisėms ir teisėtiems interesams.
Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės sudarymo
Kaip pagrindą pripažinti 2016 m. kovo 30 d. visuotinio UAB “Akmeresta” akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus (nutarimus) darbotvarkės klausimais Nr. 3, 4, 5 ir 6, ieškovas nurodo ir tai, kad buvo pažeista ABĮ 25 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę sudaro bendrovės valdyba, o ne direktorius. Nurodė, jog bendrovės direktorius neturėjo teisės įtraukti į darbotvarkę klausimų Nr. 6 dėl naujos bendrovės įstatų redakcijos priėmimo ir Nr. 2 dėl nepriklausomo auditoriaus išvados pristatymo.
ABĮ 25 straipsnio 1 dalis (2015 m. lapkričio 24 d. įstatymo redakcija) numato, jog visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę sudaro bendrovės valdyba, o tais atvejais, kai susirinkimą šaukia bendrovės vadovas – darbotvarkę sudaro bendrovės vadovas. Bendrovės įstatų 79 punkte numatyta, jog visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę sudaro bendrovės valdyba.
Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė bendrovės vadovas, o ne bendrovės valdyba ir tokiu būdu buvo pažeista nustatyta susirinkimo šaukimo tvarka, tačiau taip pat buvo konstatuota, jog šis pažeidimas nėra esminis. Sprendžiant dėl darbotvarkės sudarymo teisėtumo taip pat galima konstatuoti, jog formaliai buvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarka, t. y. susirinkimo darbotvarkę sudarė ne tas subjektas. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovo nurodyti darbotvarkės klausimai priklauso visuotinio akcinininkų susirinkimo kompetencijai, ieškovas pastabų dėl darbotvarkės sudarytojo nei iki susirinkimo, nei pačiame susirinkime nereiškė, dalyvaudamas susirinkime pasinaudojo teise reikšti pastabas ir pasisakyti visais darbotvarkėje numatytais ir susirinkime svarstytais klausimais, teismas sprendžia, jog šis pažeidimas taip pat neturėjo jokios įtakos priimtų sprendimų (nutarimų) teisėtumui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo pozicija šiuo klausimu nenuosekli, t. y. manydamas, kad bendrovės vadovas neturi teisės sudaryti susirinkimo darbotvarkės ir tai iš esmės pažeidė jo kaip akcininko teises, ieškovas neprašo pripažinti, jog visa darbotvarkė sudaryta neteisėtai, o nurodo tik du darbotvarkės klausimus.
Dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo
2016 m. kovo 30 d. visuotiniame UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Ieškovas prašo pripažinti šiuo klausimu priimtą sprendimą (nutarimą) negaliojančiu dėl to, kad ruošiantis visuotiniam akcininkų susirinkimui atsakovė nepateikė visos ieškovo prašytos informacijos, todėl ieškovas negalėjo tinkamai pasiruošti susirinkimui ir tinkamai balsuoti už priimamą sprendimą. Teismo posėdyje nurodė, kad susirinkime patvirtinto ataskaitų rinkinio informacija skiriasi nuo juridinių asmenų registre įregistruotos atsakovės finansinės ataskaitos. Taip pat nurodė, kad buvo pažeistos ABĮ nuostatos, reglamentuojančios, jog parinkti audito įmonę turi teisę būtent visuotinis akcininkų susirinkimas, o šiuo atveju auditas buvo užsakytas bendrovės vadovo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
ABĮ 58 straipsnio 1 dalis (2015 m. lapkričio 24 d. įstatymo redakcija) numato, jog bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, šio straipsnio 2 dalis numato, jog bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. 8 ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti su šaukiamo susirinkimo darbotvarke susijusių klausimų sprendimų projektus ir dokumentus, tarp jų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį. 2016 m. kovo 24 d. raštu ieškovui buvo atsakytą į jo prašymą ir pateikta dalis jo prašytų dokumentų, tarp jų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys. 2016 m. kovo 25 d. raštu Nr. 9 ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti papildomos informacijos apie bendrovės įsigytą ir statomą turtą, koks to ekonominis būtinumas, pateikti paaiškinimus koks bendrovės turtas buvo perleistas, perkeltas ar nurašytas ir kt. Atsakymo į šį raštą iki 2016 m. kovo 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo negavo. Į minėtą raštą buvo atsakyta 2016 m. kovo 31 d., rašte pažymėta, jog iki susirinkimo į raštą atsakyta nebuvo, kadangi raštas gautas likus mažiau kaip trims dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 16¹ straipsnio 1 dalis). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad prieš susirinkimą pateiktame finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte padaryta techninė klaida, apie tai V. P. buvo paaiškinta susirinkimo metu. Protokole Nr. 1 nurodyta, jog svarstant darbotvarkės klausimą Nr. 3 susirinkimo pirmininkui paklausus ar susirinkime dalyvaujantys akcininkai yra susipažinę su pateiktu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, dalyvavę akcininkai neprašė, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų perskaitytas, kadangi visi akcininkai su juo susipažinę, klausimų nepateikta, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys balsų dauguma patvirtintas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad informacijos teikimo bendrovės akcininkui tinkamumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Sprendžiant ar yra pagrindas pripažinti susirinkimo patvirtintą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį negaliojančiu, pažymėtina, jog bendrovės finansinė ataskaita yra svarbus šaltinis, parodantis įmonės veiklos rezultatus ir jos finansinę būklę, ji suteikia galimybę palyginti įmonės finansinės būklės pokyčius per tam tikrą laikotarpį, finansinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus ir t.t., todėl svarbu užtikrinti, kad finansinėje ataskaitoje nurodyti duomenys būtų teisingi ir atspindėtų tikrąją bendrovės padėtį. Ieškovo teigimu, susirinkime svarstytos bendrovės finansinės ataskaitos duomenys nesutampa su juridinių asmenių registre įregistuotais duomenimis, tačiau jokių įrodymų, kad susirinkime svarstytoje ir juridinių asmenų registre įregistruotoje bendrovės finansinėje ataskaitoje būtų nurodyti neteisingi, tikrosios bendrovės būklės, jos veiklos rodiklių neatspindintys duomenys nepateikė. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad susirinkime svarstytas bendrovės balansas ir juridinių asmenų registre įregistruotas bendrovės balansas nesiskiria, sutiko, jog finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte buvo padaryta klaidų, kurios buvo ištaisytos, tačiau juridinių asmenų registre buvo įregistruoti susirinkime patvirtinti finansinės atsakaitos duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad susirinkimo metu patvirtintas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys yra sudarytas pažeidžiant įstatymo numatytą finansinių ataskaitų sudarymo tvarką, iš teismui pateiktų dokumentų nenustatyta, jog susirinkime patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys skirtųsi nuo įregistruotų juridinių asmenų registre, vieninteliai neatitinkantys duomenys yra aiškinamajame rašte nurodyta sąnaudų suma, kuri kaip nurodyta atsakovės rašte ieškovui, buvo techninė klaida, kuri buvo ištaisyta, todėl pagrindo pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo balsų dauguma priimto sprendimo patvirtinti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį negaliojančiu nėra.
Sutiktina su ieškovo argumentu, jog visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę rinkti ir atšaukti atestuotą auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau sutiktina ir su atsakovės argumentais, jog sistemiškai aiškinant ABĮ nuostatas išimtinę teisę parinkti auditorių turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas tuomet, kai auditas yra privalomas pagal įstatymus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad UAB „Akmeresta“ finansinių ataskaitų rinkinio auditas nėra privalomas, todėl tai, kad buvo atliktas bendrovės vadovo inicijuotas ir jo parinktos įmonės atliktas auditas, jokių imperatyvių įstatymo normų ar akcininkų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
Dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo
2016 m. kovo 30 d.visuotiniame UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu šį susirinkimo metu priimtą sprendimą, patikslintame ieškinyje nurodė tik tiek, kad šis sprendimas buvo greitai priimtas, nes visi akcininkai su šiuo klausimu buvo susipažinę.
Iš Protokolo Nr. 1 matyti, kad susirinkimo pirmininkui pristačius pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, paaiškinus, kad bendrovės veiklos nuostolis 2015 m. sudarė 26965 Eur, susirinkime dalyvaujantiems akcininkams nepateikus jokių klausimų, balsų dauguma buvo nutarta 2015 m. bendrovės veiklos 26965 Eur nuostolį perkelti į kitus finansinius metus.
Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ar imperatyvių įstatymo nuostatų, kurias būtų pažeidęs priimtas sprendimas. Ieškovui nenurodžius jokių argumentų ir nepateikus jokių įrodymų, kodėl priimtas sprendimas bendrovės veiklos nuostolį perkelti į kitus finansinius metus yra neteisėtas, teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, jog toks sprendimas galėjo būti priimtas vadovaujantis ABĮ 59 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog nuostoliai gali būti dengiami iš rezervų ir akcijų priedų, o nepakankant šių lėšų, likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti perkeliami į kitus finansinius metus, todėl pagrindo pripažinti šį sprendimą negaliojančiu nėra.
Dėl valdybos narių rinkimo
2016 m. kovo 30 d. visuotiniame UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo renkami nauji valdybos nariai. Prašydamas pripažinti sprendimą dėl naujos valdybos narių negaliojančiu ieškovas nurodė, jog valdybos narių rinkimai nesudarė objektyvių sąlygų geresniam bendrovės valdymui, nes išrinkta tos pačios sudėties valdyba, kuri neužtikrino įmonės veiklos finansinio stabilumo, nevykdė savo funkcijų.
Protokole Nr. 1 nurodyta, jog iki visuotinio akcininkų susirinkimo raštu buvo gauti pasiūlymai į UAB „Akmeresta“ valdybą rinkti A. P., A. M., V. G. ir V. P.. Kitų pasiūlymų negauta. Dalyvaujantys susirinkime akcininkai informuoti, jog renkami trys valdybos nariai, kiekvienas bedrovės akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus skaičiaus, kurį suteikia akcininkui priklausančios akcijos ir renkamų valdybos narių skaičiaus sandaugai. A. P. surinko 440 699 balsus, A. M. – 412 535 balsus, V. P. – 283 337,V. G. – 413 358 balsus. Nutarta į UAB „Akmeresta“ valdybą išrinkti A. P., V. G. ir A. M..
Ieškovas jokių argumentų dėl sprendimo išrinkti valdybos nariais nurodytus asmenis neteisėtumo nepateikia, nurodo savo subjektyvią nuomonę, jog tos pačios sudėties valdyba galimai netinkamai valdo įmonę, priima sprendimus, palankius tik vienam akcininkui UAB „Vaidva“, taip pažeisdami kitų akcininkų teises ir teisėtus interesus.
Įvertinus byloje esančius i teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus matyti, kad vieninteliai byloje esantys įrodymai, kad anksčiau buvusi ir naujai išrinkta valdyba galimai netinkamai vykdo jai pavestas funkcijas yra tai, kad 2016 m. kovo 30 d. visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė, jo darbotvarkę sudarė ir organizavo ne valdyba, kuriai tokia teisė ir pareiga numatyta įstatyme ir Bendrovės įstatuose, o bendrovės vadovas. Byloje daugiau nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog naujai išrinkta valdyba priima bedrovės veiklai priešingus sprendimus ar kitaip netinkamai atstovauja įmonės interesus, ar kad buvo pažeista valdybos narių rinkimo procedūra, todėl pagrindo pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo išrinkti nauji valdybos nariai, negaliojančiu pagrindo nėra.
Dėl naujos bendrovės įstatų redakcijos priėmimo
2016 m. kovo 30 d. visuotiniame UAB „Akmeresta“ akcininkų susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl naujos bendrovės įstatų redakcijos patvirtinimo. Prašydamas pripažinti sprendimą patvirtinti naujos redakcijos bendrovės įstatus negaliojančiu ieškovas nurodė, jog naujos redakcijos įstatai pablogino smulkiųjų akcininkų turėtas teises valdant bendrovės turtą ir gauti informaciją. Pakeista Bendrovės įstatų 45 straipsnio 18 dalies nuostata, kad ilgalaikio turto, kurio vertė viršija 5 proc. įstatinio kapitalo perleidimas ir nuoma turi būti tvirtinamas akcininkų susirinkime; nutarta visą informaciją skelbti „Šiaulių naujienose”, kurio akcininkai neskaito, atmestas siūlymas pateikti informaciją raštu asmeniškai.
2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymas, kurio 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės įstatai turi būti pakeisti, įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę juose išreiškiant eurais. Pakeisti bendrovių įstatai juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šiame įstatyme taip pat numatyta, jog sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, kai jie keičiami įskaitant, bet neapsiribojant bendrovės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimu į išraišką eurais, priima visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ nustatyta tvarka, t. y. kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aktualios redakcijos ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje valdybos kompetenciją, numatyta, jog valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma.
Aktualios redakcijos ABĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bendrovės įstatuose nurodomas šaltinis, kuriame skelbiami bendrovės vieši pranešimai, turi būti Lietuvos Respublikos dienraštis arba Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamas elektroninis leidinys viešiems pranešimams skelbti.
Iš ieškovo argumentų patikslintame ieškinyje ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovo nuomone, smulkiųjų akcininkų teises pažeidžia pakeista Bendrovės įstatų 45 straipsnio 18 dalies nuostata, numačiusi, jog tik visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo. Vietoj šios nuostatos naujos redakcijos Bendrovės įstatose numatyta, jog bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų, kurių dydis didesnis kaip 1/2 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo. Ieškovo manymu, tokia bendrovės įstatų nuostata, atsižvelgiant į UAB „Akmeresta“ įstatinio kapitalo dydį, visiškai apriboja valdybos teises priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto nuomos, perleidimo ir kitų klausimų. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog tokios nuostatos bendrovės akcininkų manymu supaprastina sprendimų priėmimo tvarką, paaiškino, jog nurodytas dydis ½ įstatinio kapitalo taikomas visiems bendrovės sudaromiems sandoriams per vienerius metus, o ne vienam sandoriui.
Atsižvelgiant į tai, kad ABĮ leidžia bendrovės įstatuose numatyti kitą sandorių su ilgalaikiu turtu vertę, dėl kurių sprendimus priima valdyba, bei atsižvelgiant į atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, dėl kokių aplinkybių buvo numatytas konkretus dydis ir kaip jis skaičiuojamas, teismas sprendžia, jog ginčijama bendrovės įstatų nuostata nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl pagrindo dėl šios nuostatos pripažinti negaliojančiu susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtinti nauji bendrovės įstatai, nėra.
Taip pat ieškovas nesutiko ir su pakeista pranešimų akcininkams pateikimo tvarka, t.y. nuspręsta pranešimus skelbti ne rajoniniame laikraštyje “Vienybė”, o laikraštyje “Šiaulių naujienos”. Prokotole Nr. 1 nurodyta, jog bendrovės akcininkas V. P. pasiūlė pakeisti naujos redakcijos Bendrovės įstatų punktus, kuriuose nurodyta, jog bendrovės pranešimai skelbiami respublikiniame dienraštyje “Šiaulių naujienos”, nurodant, kad bendrovės pranešimai skelbiami rajoniniame laikraštyje “Vienybė” arba įteikiami kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai, arba išsiunčiami kiekvienam akcininkui registruotu laišku. Susirinkimo pirmininkas paaiškino, jog skelbti bendrovės pranešimų rajoniniame laikraštyje negalima, nes ABĮ aktuali redakcija numato, jog tokie pranešimai turi būti skelbiami respublikiniame dienraštyje. Susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo už ieškovo pasiūlymą bendrovės pranešimus skelbti laikraštyje “Vienybė” arba įteikiant juos pasirašytinai kiekvienam akcininkui, arba išsiunčiant juos kiekvienam akcininkui registruotu laišku, tačiau pasiūlymas balsų dauguma buvo atmestas.
Atsižvelgiant į ABĮ nuostatas, numatančias, jog bendrovės pranešimai turi būti skelbiami respublikiniame dienraštyje, o ne rajoniniame laikraštyje, į tai, kad nei iki susirinkimo, nei susirinkimo metu kito respublikinio dienraščio, kuriame galėtų būti skelbiami bendrovės pranešimai pasiūlyta nebuvo, susirinkimo metu buvo apsvarstyti ieškovo siūlymai, tačiau balsų dauguma jie buvo atmesti, teismas sprendžia, jog ši bendrovės įstatų nuostata nepažeidžia jokių imperatyvių įstatymo normų, todėl pagrindo dėl šios nuostatos pripažinti negaliojančiu susirinkimo sprendimą, kuriuo patvirtinti nauji bendrovės įstatai, nėra.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir šalių paaiškinimus teismas sprendžia, jog 2016 m. kovo 30 d. UAB „Akmeresta“ visuotinis akcininkų susirinkimas nors ir sušauktas bei organizuotas pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau šie pažeidimai yra formalūs ir nesudaro pagrindo pripažinti šį susirinkimą neteisėtu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad susirinkime dalyvavo akcininkai, turintys 98,31 proc. balsų, iš kurių ieškovas turi 1,86 proc., visi visuotiniame susirinkime priimti sprendimai priimti balsų dauguma, ieškovas turėjo galimybę pasisakyti visais svarstomais klausimais, byloje nenustatyta, kad priimti sprendimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl darbotvarkės klausimais Nr. 3, 4, 5 ir 6 priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Akmeresta“, j. a. k. 153035266, iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.