Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės ir Jono Algimanto Venckaus,

civilinio ieškovo religinės bendruomenės “(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui K. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Be to, tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas religinės bendruomenės “(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš nuteistosios R. J. religinei bendruomenei “(duomenys neskelbtini)“ priteista 74623 Lt.

Nuteistajai R. J. taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į IĮ “(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius „Mersedes Benz“, kurių v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, dirbdama religinės bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) buhaltere, užimamų pareigų pagrindu pagal 1999-08-02 darbo sutartį Nr. 1 būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti religinės bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke (iki 2008-01-20 – AB SEB Vilniaus banke) dokumentus, bei pasinaudodama religinės bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. P. žodiniu nurodymu jai suteikta teise religinės bendruomenės 2002-07-25 elektroninių paslaugų teikimo sutarties su AB SEB banku Nr. 6174 pagrindu internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-10-27 Klaipėdoje, religinės bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) tyčia, iš religinei bendruomenei priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas, esančias AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) per 19 kartų mokėjimo pavedimais, juose nurodydama „avansinis mokėjimas“ arba „paskola“ neteisėtai persivedė 54000 Lt:

1) 2007-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 377 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB bankas „Hansabankas“ nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

2) 2008-02-15 mokėjimo nurodymu Nr. 399 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

3) 2008-04-11 mokėjimo nurodymu Nr. 420 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

4) 2008-04-23 mokėjimo nurodymu Nr. 424 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

5) 2008-06-30 mokėjimo nurodymu Nr. 442 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

6) 2008-07-15 mokėjimo nurodymu Nr. 449 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

7) 2008-09-22 mokėjimo nurodymu Nr. 465 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

8) 2008-10-16 mokėjimo nurodymu Nr. 474 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 3000 Lt;

9) 2008-10-21 mokėjimo nurodymu Nr. 475 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

10) 2008-11-04 mokėjimo nurodymu Nr. 481 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

11) 2008-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 496 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

12) 2009-03-18 mokėjimo nurodymu Nr. 524 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1200 Lt;

13) 2009-04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 534 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

14) 2009-04-22 mokėjimo nurodymu Nr. 535 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 500 Lt;

15) 2009-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 542 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

16) 2009-06-19 mokėjimo nurodymu Nr. 558 į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 2000 Lt;

17) 2009-07-23 mokėjimo nurodymu Nr. 572 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1000 Lt;

18) 2009-07-29 mokėjimo nurodymu Nr. 573 į AB SEB bankas sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1000 Lt;

19) 2009-10-27 mokėjimo nurodymu Nr. 606 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 3300 Lt;

bei iš religinei bendruomenei priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas, esančias AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) per 13 kartų mokėjimo pavedimais, juose nurodydama „avansinis mokėjimas“ arba „paskola“ neteisėtai persivedė 28 400 Lt:

1) 2007-03-01 mokėjimo nurodymu Nr. 275 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1100 Lt;

2) 2007-10-17 mokėjimo nurodymu Nr. 351 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią bankas „Hansabankas“ nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

3) 2007-10-17 mokėjimo nurodymu Nr. 352 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią bankas „Hansabankas“ nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

4) 2008-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 497 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 3000 Lt;

5) 2009-02-17 mokėjimo nurodymu Nr. 508 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 3000 Lt;

6) 2009-02-19 mokėjimo nurodymu Nr. 512 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 1300 Lt;

7) 2009-03-16 mokėjimo nurodymu Nr. 521 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 3000 Lt;

8) 2009-03-23 mokėjimo nurodymu Nr. 525 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 2000 Lt;

9) 2009-05-20 mokėjimo nurodymu Nr. 543 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1000 Lt;

10) 2009-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 554 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 1000 Lt;

11) 2009-07-14 mokėjimo nurodymu Nr. 569 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

12) 2009-07-20 mokėjimo nurodymu Nr. 571 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1500 Lt;

13) 2009-08-31 mokėjimo nurodymu Nr. 588 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 1500 Lt.

Tokiu būdu R. J., viso per 32 kartus iš religinei bendruomenei priklausančių sąskaitų į savo asmenines sąskaitas neteisėtai persivesdama 82400 litų, pasisavino jai patikėtą didelės 82400 litų vertės svetimą religinės bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisingą teismą (Lietuvos Konstitucijos 31 str. 2 d., 4 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str.) bei nepagrįstai neskyrė jai švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, be to, pažeidžia jos vaikų interesus. Pažymi, jog ji išlaiko ir augina mažametį sūnų (gim. 2008 m.) bei keturis vyresnius vaikus, iš kurių du studijuoja, o vienas nepilnametis moksleivis. Jai atliekant laisvės atėmimo bausmę, jos vaikai neteks motinos, mažametis vaikas neteks nuolatinės motinos globos, o bankui pradėjus skolos išieškojimą jų šeima neteks vienintelio būsto. Apeliantė taip pat pažymi, jog ji yra charakterizuojama teigiamai, kurį laiką nedirbo, nes augino sūnų, tačiau dabar dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ centre bei nuo 2010-07-08 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, be to, šiek tiek pajamų gauna iš taksi paslaugas teikiančios įmonės veiklos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji R. J. ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. J. apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistoji neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apeliantė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo jai paskirta bausme ir prašo laisvės atėmimo bausmę pakeisti bausme nesusijusia su laisvės atėmimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis aplinkybių, kurios pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis, sąrašas. Tačiau teismas gali atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tokią aplinkybę, kurios nėra BK 59 straipsnyje numatytame sąraše (BK 59 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės turi įtakos skiriant bausmę ir bausmės dydžio, ir rūšies požiūriu. Jeigu byloje yra lengvinančių aplinkybių, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais padėjo išsiaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia teismo išvada, tačiau pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardijamos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kita – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti abi minėtoje normoje nustatytas savarankiškas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį kaltininko pavojingumą ir galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė pripažįsta padariusi nusikaltimą, neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir kiek galėdama stengiasi religinei bendruomenei „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nuoširdų apeliantės gailėjimąsi padarius nusikaltimą rodo jos apklausų (t. 2, b. l. 173 ir t. 2, b. l. 188) ir teismo posėdžių metu duoti parodymai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo apeliantė religinei bendruomenei jau buvo grąžinusi 7777 Lt, rugpjūčio mėnesį pervedė dar 250 Lt (t. 3, b. l. 55). Posėdžio metu apeliantė teigė rugsėjo mėnesį pervedusi dar 250 Lt (patvirtinančių dokumentų nepateikė), tačiau šią aplinkybę patvirtino religinės bendrovės įgaliotas atstovas K. P.. Tokiu būdu R. J. religinei bendruomenei jau grąžino 8277 Lt t. y. iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kita apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką. Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką laikomi veiksmai, kai kaltininkas savo valia padeda ištirti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir vienodus parodymus. Tokie R. J. parodymai vertintini kaip padėjimas ištirti nusikaltimą, nes be jos pagalbos teisėsaugos institucijoms būtų prireikę daugiau laiko ištirti nusikaltimą ir priimti sprendimą.

Be paminėtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliantė atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašė pripažinti tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Atmesdama į šį skundo motyvą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad finansinės individualaus verslo problemos, bankinių įsipareigojimų turėjimas ir vaikų auginimas nėra sunki turtinė arba beviltiška kaltininko padėtis BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Be to, iš religinei bendruomenei priklausančių sąskaitų į asmenines sąskaitas neteisėtai persivesti pinigai buvo naudojami ne pirmojo būtinumo poreikiams tenkinti, o individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, todėl pripažinti nurodytą aplinkybę apeliantės atsakomybę lengvinančia, nėra pagrindo.

Apeliantė atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat prašė pripažinti tai, kad ji yra atlyginusi dalį nusikaltimu padarytos materialinės žalos. BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog ji yra atlyginusi dalį nusikaltimu padarytos materialinės žalos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia apygardos teismo išvada. Papildomai pažymėtina, kad po nuosprendžio paskelbimo apeliantė religinei bendruomenei „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dar 500 Lt (po 250 Lt rugpjūčio ir rugsėjo mėn.). Toks apeliantės elgesys rodo, jog ji neigiamai vertina savo veiksmus ir stengiasi (kiek leidžia jos dabartinė finansinė padėtis) grąžinti nusikaltimu padarytą materialinę žalą, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu pripažinti šią aplinkybę savarankiška apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje apeliantės atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, tais atvejais, kai kaltininkas bent iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, teismas, atsižvelgdamas į BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, gali paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Apeliaciniame skunde nuteistoji pažymi, kad išlaiko ir augina mažametį sūnų, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nepilnametį sūnų ir du pilnamečius vaikus, kurių interesai jai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę būtų pažeisti. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertino aplinkybes susijusias su mažamečio priežiūra ir nepakankamai atsižvelgė į apeliantės vaikų interesus, dėl to neteisingai paskyrė R. J. bausmę.

Apygardos teismas padarė išvadą, kad, R. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę, mažamečiu sūnumi galės pasirūpinti pilnamečiai jos vaikai, sutuoktinis ar nuteistosios motina. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant faktą, kad dėl teismo paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti vaikų, svarbu atsižvelgti į faktines kitų asmenų galimybes prižiūrėti vaiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu pilnamečiai apeliantės vaikai yra labai jauno amžiaus, be to, sūnus L. J. šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje (t. 3, b. l. 59), apeliantės duktė taip pat studijuoja, byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš jų dirbtų ar gautų nuolatines pajamas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. J. nurodė, jog mažametis sūnus nėra jos sutuoktinio Z. J. vaikas, vaiko tėvas kartu negyvena, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės sutuoktinis yra užsiregistravęs darbo biržoje (t. 3, b. l. 21), apeliantės motina yra 71 metų, dėl senyvo amžiaus lemiamų savybių ji negalės tinkamai prižiūrėti 2 metų ir 5 mėnesių vaiko. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. J. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebus kam tinkamai auklėti mažametį sūnų, rūpintis jo sveikata, dvasiniu, moraliniu ugdymu ir teikti jo poreikiams bei vystimosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą, tokiu būdu bus pažeisti mažamečio teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino minėtas aplinkybes ir, esant BK 62 sraipsnio 2 dalies 2 punkte įvardytoms sąlygoms, nepagrįstai, skirdamas R. J. bausmę, netaikė BK 62 straipsnio nuostatų.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko teisių ir interesų apsaugos kontekste vaiku laikomas nepilnametis asmuo. Taigi šioje byloje, skiriant apeliantei bausmę, būtina atsižvelgti tiek į mažamečio sūnaus D. J., tiek ir į nepilnamečio sūnaus L. J. interesus. Vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti geras vystimosi sąlygas. Vaikui augant keičiasi ir jo interesai, tačiau pagrindiniai iš jų nekinta, pavyzdžiui: vaiko poreikis turėti geras socialines ir kitokias sąlygas vystytis, galimybę bendrauti su tėvais, broliais, seserimis ir pan. Be bendrų vaiko interesų, yra interesų, kurie kiekvienam vaikui skiriasi, atsižvelgiant į vaiko charakterio savybes, pomėgius, amžių, sveikatą ir t. t. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į mažamečio D. J. amžių (2 metai 5 mėnesiai), jam yra reikalinga motinos globa, o šiame vaiko raidos etape (ankstyvojoje vaikystėje) jo augimas skyrium nuo motinos gali neigiamai įtakoti asmenybės vystimosi procesus.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Atsižvelgus į šiuos kriterijus, kolegijos nuomone, R. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta pernelyg griežta bausmė. Nors nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje yra sunkus, tačiau byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, iki tol teista nebuvo, augina du nepilnamečius vaikus (vienas jų – mažametis), charakterizuojama teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo parodymais padėjo išsiaiškinti nusikaltimą. Nuteistosios asmenybė bei kitos šioje byloje įvertintos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami paskyrus R. J. švelnesnę, t. y. dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant apeliantę atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį pakeisti.

R. J. pripažintai kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti religinei bendruomenei „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą žalą.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.