- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- I-620-422/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01131-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Ž. K., I. K., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Advokatai
- Inga Žemantauskaitė
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai Ingai Žemantauskaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. K., I. K., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. K., I. K., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kuriuo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašo priteisti 999,90 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( b.l.4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2011-05-12 tarp UAB DK „PZU Lietuva" ir I. K. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – ir „Automobilis"). 2012-04-26 Švenčionių g., Kaune apdraustasis Automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais keliu ženklais bei neaptverta, dėl to buvo apgadintas. 2012-04-26 buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, pareiškėjas 2012-05-21 išmokėjo 999,90 Lt draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Pareiškėjas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo iš atsakovo sumokėti 999, 90 Lt žalos atlyginimą. Kadangi atsakovas į pretenziją nereagavo, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Vadovaujantis CK 6.270, CK 6.271, CK 6.266 str. 1d., LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3dalies, LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimo Nr. 155 nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo nustatytus reikalavimus, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė šių pareigos(neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ( b.l. 23-31) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai Švenčionių gatvės važiuojamoje dalyje pažymėjo duobę, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Konkrečiu atveju automobilis buvo apžiūrėtas tik 2012-04-27, t.y. kitą dieną po įvykio Marijampolėje, akivaizdu, jog tą laiką jis buvo eksploatuojamas, todėl teigti, jog automobiliui žala atsirado dėl įvažiavimo į duobę, nėra pagrindo. Nurodė, jog LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 38 punkte numatyta, jog draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Tų pačių taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė padangų įsigijimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos yra neįrodytos. Nuostolis atsirado tik dėl vienos – dešinės pusės priekinės padangos, tačiau draudimo išmoka nepagrįstai buvo išmokėta už dvi padangas. Pareiškėjas savo rizika išmokėjo draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo nuostatas draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Konkrečiu atveju pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką visiškai padengia iki tol gautos įmokos, todėl jo skundas nepagrįstas. Atsakovo nuomone, visiškas žalos atlyginimas draudimo bendrovei prieštarauja LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Automobilių kelių direkcija) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra ( b.l. 57-58).
Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. K., I. K. savo pozicijos dėl skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. K. 2012-04-26 Švenčionių g., Kaune, vairuodamas automobilį „Audi A6", v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, dėl to automobilis buvo apgadintas. Transporto priemonių draudimo liudijimas PZULT Nr. 1289423 (b.l.9) patvirtina, jog minėtas automobilis draudėjos I. K. buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis - 2012-04-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje 2,9 m. ilgio, 0,6m. pločio duobė, 0,2 m. gylio duobė, šalia pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina pareigūno M. G. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei vairuotojo Ž. K. eismo įvykio dieną paaiškinime išdėstytos aplinkybės. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo, byloje paneigti.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos posėdyje 2010-04-30 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau-ir Taisyklių) Nr.049 III skyriaus, reglamentuojančio žalos nustatymo tvarką ir draudimo išmokų mokėjimo sąlygas, 16.1.3.punktą transporto priemonės sugadinimus, remonto darbų apimtis, kainą, likutines vertes nustato draudikas arba šalių susitarimu paskirtas ekspertas.
Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadinti dešinės pusės priekinis ratas ir padanga. Transporto priemonė po įvykio praėjus 1 dienai buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina 2012-04-27 Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas, kuriame nurodyta keistina detalė – dešinės pusės priekinė padanga, taip pat nurodyta, jog reikalingi ratlankio remonto darbai. Ratlankio remonto darbus patvirtina 2012-04-27 UAB „Brūzgos dirbtuvė“ išrašyta sąskaita –faktūra Nr. 0011673 160 Lt sumai už ratlankio virinimą, lyginimą bei šios sumos sumokėjimą patvirtinantis kvitas ( b.l. 13).
Kaip matyti iš Draudimo išmokos mokėjimo pažymos Nr. 2012/1038472 (b.l.15), elektroninės parduotuvės duomenų apie keičiamų padangų kainas ir padangos likutinės vertės paskaičiavimo (b.l.12), draudimo išmoka, kuri sudaro 999,90 Lt (160 Lt +839,90 Lt) buvo paskaičiuota ne už vieną padangą, bet už dvi padangas, atmetus nusidėvėjimą. Taisyklių 17.2.2 punktas numato, jog, jei draudžiamojo įvykio metu neremontuotinai sugadinama viena padanga, yra atlyginama už dvi analogiškas sugadintai būklei padangas. Ši nuostata taikoma tik lengviesiems automobiliams, kai rinkoje neesant analogiškų sugadintai padangai pasiūlos, gaunamas raštiškas draudiko pritarimas. Masinių žalų skyriaus eksperto A. D. įrašas padangos likutinės vertės paskaičiavime (b.l. 12) patvirtina, jog rinkoje analogiškos sugadintai padangai atitikmens nebuvo, minėtas įrašas taip pat įrodo, jog draudiko pritarimas atlyginti už dvi analogiškas sugadintai būklei padangas buvo gautas, todėl atitinkant Taisyklių 17.2.2 punkte nustatytoms sąlygos, pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą į draudimo išmoką įskaičiuoti ir kitos padangos vertę, atmetus nusidėvėjimą.
Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013), todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjas turėjo teisę nustatyti apdraustam turtui padarytos žalos dydį. Byloje nenustatyta, jog žala būtų nustatyta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 straipsniai).
Nors įvykis įvyko Kaune, konkrečiu atveju nėra ginčo, jog automobilis draudiko buvo apžiūrėtas Marijampolėje kitą dieną po įvykio ( b.l. 11). Taigi, akivaizdu, jog jis buvo po įvykio eksploatuojamas, tačiau įvertinus sugadinimų pobūdį, jų lokalizaciją, užfiksuotą policijos nutarime ir draudiko sudarytame Transporto priemonės techninės apžiūros –defektų akte ( b.l. 10, 11) matyti, jog jie sutampa. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad eksploatuojant automobilį nuo Kauno iki Marijampolės jo būklė būtų pablogėjusi, atsiradę naujų pažeidimų. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog automobiliu į Marijampolę buvo vykstama, uždėjus atsarginį ratą, ši aplinkybė byloje kitais įrodymais nepaneigta, todėl, įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog atsakovo argumentai dėl žalos padidėjimo jį eksploatuojant po autoįvykio, priežastinio ryšio nebuvimo su įvykiu yra neįrodyti.
2012-04-26 policijos nutarime nurodyta, jog automobilio vairuotojo Ž. K. veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta. Duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais. Iš karto po įvykio 2012-04-26 surašytame vairuotojo paaiškinime nurodyta, jog įvykio nepavyko išvengti dėl to, kad duobė buvo pilna vandens, ją užstojo priešais važiavęs sunkvežimis. 2012-04-26 vyr. patrulio M. G. tarnybiniame pranešime išdėstytos analogiškos aplinkybės. Įvertinus šiuos duomenis, autoįvykio schemą, vairuotojo kaltės dėl įvykio nenustatyta. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neatsargumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo.
Atmestini atsakovo argumentai, kad už vietinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. atsakovas nurodo, jog kelių būklė ir priežiūra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sąmatas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas nustato pati savivaldybė.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Švenčionių gatvės tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, dėl neteisėto neveikimo buvo apgadinta pareiškėjo apdrausta transporto priemonė. Nustačius visas būtinąsias viešosios atsakomybės sąlygas, pareiškėjo prašymas dėl 999,90 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiškėjo reikalavimą, kylantį iš draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d., 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 999,90 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 90 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013-09-23 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.