- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- 1-550-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02100-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Violeta Bazienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, išsilavinimas – 8 klasės, nedirbantis, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas: 1) 2005 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2005 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 4 (keturių) mėnesių 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausme. 2006 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2006 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę; 3) 2007 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., BK 214 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., BK 65 str. 2 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 2007 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme; 5) 2007 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme; 6) 2008 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., LR BK 180 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė; 7) 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme; 8) 2011 m. spalio 28 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. - 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausme; 9) 2013 m. gruodžio 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 20 (dvidešimties) parų arešto bausme; 10) 2014 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. - 20 (dvidešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė; 11) 2014 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; 12) 2015 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d., 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teistumas neišnykęs, atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2014 m. birželio 29 d. apie 18 val. 30 min., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, paprašė pasinaudoti A. P. mobilaus ryšio telefonu „HUAVEI 4850“, kurio vertė 57,93 eurų (200 litų), o nukentėjusiajam A. P. pareikalavus mobilaus ryšio telefoną „HUAVEI U 4850“ grąžinti, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius A. P. į veido sritį, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, iš įvykio vietos pasišalino ir tokiu būdu pagrobė svetimą mobilaus ryšio telefoną „HUAVEI U 4850“.
Taip M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
M. G., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad nurodytu laiku jis prie Minties g. 46 atėjo prie suoliuko, kur buvo O. B. bei nukentėjusysis. Olegui išėjus ir likus tik nukentėjusiajam, jis paprašė jo duoti telefoną paskambinti, nukentėjusysis davė savo telefoną. Nukentėjusysis kelis kartus prašė grąžinti telefoną, kai pirmą kartą prašė, telefono neatidavė, bet kai antrą kartą jau įkyriau paprašė grąžinti telefoną, jis sudavė smūgius, kiek tiksliai – neatsimena, po ko nukentėjusysis nukrito, įsidėjo telefoną į kišenę ir pasišalino, pasislėpė namo laiptinėje. Telefoną pasiliko, negrąžino jo ir vėliau nukentėjusiajam, o po kelių dienų pardavė, neatsimena, kam. Nurodė, kad gailisi, jei būtų nukentėjusysis teismo posėdžio metu, jis jo atsiprašytų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis 2014 m. birželio 29 d. apie 18 val. 30 min., išėjo į lauką ir atsisėdo ant suoliuko. Buvo truputį išgėręs. Prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyras vardu Olegas. Olegas atsisėdo šalia ir pradėjo gerti alų. Po kiek laiko prie jų priėjo apie 30 (trisdešimties) metų, liekno kūno sudėjimo, trumpų kirptų plaukų vyras. Olegas pasakė, kad tai jo sūnus Miroslavas. Pastarieji vartojo alkoholinius gėrimus. Po to Olegas nuėjo į parduotuvę, o jis liko su Miroslavu. Miroslavas paprašė duoti paskambinti mobilaus ryšio telefonu. Nieko blogo neįtardamas, jis Miroslavui davė savo mobilaus ryšio telefoną „HUAVEI U8500“ su „sim“ kortele Nr. 8 (duomenys neskelbtini). Miroslavas įdėjo savo kortelę į telefono aparatą ir pradėjo kalbėti telefonu. Miroslavas po truputį šalinosi, todėl jis ėjo iš paskos. Miroslavui baigus kalbėti, pastarojo paprašė grąžinti mobilaus ryšio telefoną. Miroslavas nieko nepasakęs jam sudavė 3 (tris) kartus kumščiu į veidą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Miroslavas įbėgo į namo, esančio Minties g. 36, Vilnius, laiptinę. Jis atsistojo ir paprašė praeivio iškviesti policijos pareigūnus. Į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino praeivis. Operatoriui paaiškino, kad jį užpuolė 2 (du) asmenys, kadangi buvo labai susijaudinęs, be to, įvykio metu buvo Olegas ir Miroslavas. Jį užpuolė ir telefoną pagrobė Miroslavas. Atvykusiam policijos ekipažui viską paaiškino. Įvykį matė kažkokia moteriškė, kuri bendravo su policijos pareigūnais, nurodydama, kur nubėgo Miroslavas. Daugiau įvykio liudytojų nebuvo. Jam padaryta 200 litų turtinė žala. Rimtesnių sužalojimų įvykio metu nepatyrė, tik po kaire akimi buvo kraujosruva. Į medikus ir gydymosi įstaigas nesikreipė. Kadangi jam telefonas grąžintas, civilinio ieškinio byloje nereiškia (t. 1, b. l. 23-24, 26). Nukentėjusiojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti vietoje ir tai užfiksuota 2014 m. rugsėjo 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 46-49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. B. parodė, kad 2014 m. birželio mėn., tikslesnės datos neatsimena, jis kartu su M. G. sėdėjo lauke, ant suoliuko, prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, gėrė alų. Prie jų priėjo jų kaimynas Arvydas, po to jis dar keletą akimirkų pabuvo ir išėjo namo. Praėjus kelioms dienoms jis sutiko Arvydą, kuris pasakė, kad Miroslavas iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną, kad jis davė juo pasinaudoti Miroslavui, o jis su juo pabėgo. Jis pats tikrai nematė, ar Miroslavas iš Arvydo paėmė tą telefoną, nes buvo išėjęs namo, o Miroslavas su Arvydu buvo pasilikę toliau gerti prie to suoliuko (t. 1, b. l. 145).
2015 m. sausio 8 d. garso įrašo apie įvykio registraciją iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. P., paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, operatoriui nurodė, kad tik ką iš jo atėmė telefoną, telefoną atėmusieji nubėgo į laiptinę (t. 1, b. l. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 2014 m. birželio 29 d. dirbo kartu su vyresniuoju patruliu A. Š.. Apie 19 val. 10 min. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš pranešėjo buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas. Nuvyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko pranešėjas A. P.. A. P. paaiškino, kad jam 2 (du) nepažįstami vyriškiai trenkė per galvą ir atėmė mobilaus ryšio telefoną „Huavei“. A. P. buvo labai susijaudinęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Galimai A. P. jiems įvykio aplinkybes nupasakojo netiksliai. Būnant prie 46 namo prie jų priėjo moteriškė, kuri paaiškino, kad matė kaip jos kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute, atėmė iš A. P. mobilaus ryšio telefoną ir įbėgo į 46 namo laiptinę. Moteris kategoriškai atsisakė prisistatyti ir liudyti. Moteris kalbėjo tik apie vieną užpuoliką. Nuėjo patikrinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau durų niekas neatidarė (t. 1, b. l. 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad 2014 m. vasarą, tikslesnės datos nežino, eidama link parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini) g., sutiko kaimyną, kuris gyvena kažkuriame iš namų (duomenys neskelbtini) g., jo nei vardo, nei pavardės nežino, ir nupirko iš jo mobiliojo ryšio telefoną už 80 ar 50 litų, nes atsiminė, kad telefono reikia jos bendradarbei O. B.. Paklausė kaimyno, ar telefonas nėra vogtas, jis atsakė, kad ne; pasitikėjo juo, kad telefonas tikrai nėra vogtas. Telefoną už tiek pat pardavė O. B. (t. 1, b. l. 33). Liudytoja apklausta O. B. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesio pradžioje telefoną Huavei, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pirko iš savo draugės S. L. už 80 Lt., ji patikino, kad telefonas tikrai nėra vogtas, kad jis jos kaimyno, kuris paprašė telefoną kam nors parduoti, kaimyno nei vardo, nei pavardės nesakė (t. 1, b. l. 31).
2015 m. kovo 30 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2015 m. kovo 30 d. O. B. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huavei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116), kuris buvo apžiūrėtas, nufotografuotas ir 2015 m. balandžio 1 d. surašytas šio telefono apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 117-118). Telefonas Huavei U 8500, Nr. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 122).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs šiuos baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: M. G. 2014 m. birželio 29 d., apie 18 val. 30 min., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Minties g. 46, Vilnius, paprašė pasinaudoti A. P. mobilaus ryšio telefonu „HUAVEI 4850“, nukentėjusysis jam davė šį telefoną, tačiau nukentėjusiajam A. P. pareikalavus mobilaus ryšio telefoną „HUAVEI U 4850“ grąžinti, M. G. sudavė nukentėjusiajam smūgius į veido sritį, dėl kurių nukentėjusysis nukrito, ir iš įvykio vietos pasišalino su minėtu telefonu.
Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Nagrinėjamoje byloje aktualioje situacijoje teismas pažymi, kad siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, panaudojamos atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas, ir šios prievartos priemonės turi būti panaudotas prieš atimant turtą, jo atėmimo metu arba siekiant šį turtą išlaikyti.
Vertinant minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pažymėtina, jog M. G. iš esmės pripažino, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu pavartojo nenorėdamas grąžinti A. P. pastarajam priklausantį telefoną, kai jis pareikalavo atiduoti jį, laikinai duotą pasinaudoti M. G.. Tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog jis pavartojo fizinį smurtą (sudavė smūgius), norėdamas išlaikyti iš nukentėjusiojo trumpam pasiskolintą telefoną – t. y. jį pasisavinti. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis telefoną M. G. davė savo valia, šiam paprašius, ir telefonas buvo M. G. rankose, visgi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis, M. G. naudojantis minėtu telefonu, buvo šalia jo (tai nurodė pats nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino ir kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu), jis kelis kartus paprašė grąžinti telefoną, taip pat, kaip nurodė M. G. teisiamojo posėdžio metu, jis iš anksto neturėjo tyčios pagrobti telefono, o tik norėjo paskambinti ir iš tikrųjų skambino šiuo telefonu, pripažintina, kad prieš suduodant smūgius M. G. dar nebuvo užvaldęs ir negalėjo visiškai laisvai savo nuožiūra disponuoti svetimu turtu – telefonu. Tokią galimybę jis įgijo, kaip minėta, tik panaudojęs fizinį smurtą (sudavęs smūgius) A. P., dėl ko pastarasis nukrito ir neteko galimybės priešintis, ir tada M. G. pasišalino iš įvykio vietos su pasisavintu (pagrobtu) nukentėjusiojo telefonu. Nurodyti argumentai leidžia teismui daryti išvadą, jog fizinio smurto (ne mažiau kaip trijų smūgių į nukentėjusiojo veido sritį) tikslas buvo pasisavinti (išlaikyti savo rankose turimą) svetimą turtą (nukentėjusiajam priklausantį telefoną), taigi M. G., siekdamas užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną – panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog yra konstatuoti visi M. G. inkriminuoti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos – plėšimo – požymiai, todėl pripažintina, kad kaltinamojo M. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas plėšimas – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kadangi kaltinamasis prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir visiškai prisipažino teisiamojo posėdžio metu, taip pat jis nurodė, jog gailisi dėl savo veikos ir nori atsiprašyti nukentėjusiojo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į M. G. asmenybę: gimęs 1981 metais, išsilavinimas – 8 klasės, nurodė, kad dirba Alytaus pataisos namuose, išsiskyręs, turi 8 metų vaiką, negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 33), į narkologinę įskaitą neįrašytas, 2013 m. lapkričio 30 d. pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada – apsvaigęs nuo narkotikų (t. 2, b. l. 34), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 35), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 27-28), ne kartą teistas, daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 2, b. l. 7-24). Įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, ypač į tai, kad, kaip minėta, M. G. ne kartą teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų – ir už plėšimą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas klausimą dėl bausmės – laisvės atėmimo – dydžio (BK 61 str. 2 d.), ypač akcentuojant nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (nors buvo panaudotas smurtas, tačiau, kaip nurodė nukentėjusysis, rimtesnių sužalojimų nebuvo padaryta, į medikus jis nesikreipė, pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL, tyčia susiformavo staiga), į tai, kad pagrobtas telefonas nukentėjusiajam grąžintas, civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas (t. 1, b. l. 28). Skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi asmuo prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
M. G. nusikaltimą įvykdė 2014 m. birželio 29 d., t. y. iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3075-506/2014, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-555-865/2015, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiais, subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir galutinė bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikas, įskaitytas pagal minėtus nuosprendžius, taip pat pagal minėtus nuosprendžius atliktas bausmės laikas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiais, paskirta galutine subendrinta 2 metų 3 metų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį sudėjimą, ir į bausmę įskaitant pagal nurodytus nuosprendžius įskaitytas bei atliktas bausmės dalis.
M. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam skirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikinta, pagrindo skirti kardomąją priemonę iki bausmės vykdymo pradžios nėra.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. G. skirti 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžius įskaitytą laiką bei atliktą bausmės laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. G. kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.
Daiktą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.