Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4840-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
A15.-4840-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03203-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
M. V.
Nukentėjusysis
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4840-1017/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03203-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 31 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., nukentėjusiajam E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2019 m. birželio 20 d., apie 3.22 val., Vilniuje, Vilniaus g. 39, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į iš galo stovintį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadindamas ir pasišalino. Šiais savo veiksmais M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 101, 220, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. teismo posėdyje pripažino padaręs administracinius nusižengimus. Dėl jų aplinkybių paaiškino, kad byla dėl to, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, nagrinėjama baudžiamuoju procesu. Įvykio dieną jis vairavo automobilį Ford Focus, atvažiavo iki Vilniaus gatvės, pastatė mašiną stovėjimo aikštelėje, apmokėjo stovėjimo aikštelę. Tada nuėjo į barą, jame nelabai patiko, už 10 min. išėjo, įjungė automobilio atbulinę pavarą ir nepastebėjo gale stovinčio taksi automobilio. Smūgio net nebuvo, jis grynai tik palietė taksi automobilį. Jo automobilis įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, jam nieko nebuvo apgadinta. Transporto priemonės nuvežimo akte nurodyti jo automobilio kairės pusės bamperio ir kiti byloje išvardinti apgadinimai yra tik apibrozdinimai, o ne sugadinimai, jie netrukdo naudotis automobiliu. Tie apibrozdinimai jo automobiliui buvo jau prieš įvykį. Įvykio metu gal ir galėjo apgadinti (apibrozdinti) kitą automobilį, kurį prilietė. Į nukentėjusiojo automobilio žibintą (lempą) įvažiuoti negalėjo, nes į šoną prilietė, neprisimena kurį, o automobilis, į kurį atitrenkė - „Volvo“ buvo aukštesnis už jo „Ford Focus“. Jis suprato, kad kliudė kitą automobilį, žinojo, jog turi sustoti ir nepasišalinti. Su pretenzija dėl automobilio apgadinimo į jį asmeniškai niekas nesikreipė. Jis pasimetė, nes neturėjo teisės vairuoti. Jis ramiai nuvažiavo palei eismą, pastatė automobilį kieme, prieš kurį buvo baras, ir nuėjo gerti. Jis įvažiavęs į kiemą pamatė, kad ten aklavietė. Apsisuko, norėjo išvažiuoti, bet taksi automobilis (nežino tas pats ar kitas) jam neleido išvažiuoti. Tada jis įjungė atbulinį, pastatė automobilį kieme ir nuėjo į barą pėsčiomis. Jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Įvykio metu tik mokėsi vairuoti. Automobilis registruotas ne jo vardu. Negali pasakyti, iš ko jį nusipirko, gali būti, kad iš S. P.. O. S. iš viso nepažįsta. Automobilį pirko gegužės mėnesį už savo lėšas, mokėjo 500 eurų. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė, bet po to reikėjo per 10 dienų automobilį įregistruoti, o to jis nepadarė. Neįregistravo automobilio, nes laiko nebuvo, dirbo. Automobilio dokumentų, jo pirkimo – pardavimo sutarties jis neturi. Automobilis šiuo metu stovėjimo aikštelėje. Norėjo jį atsiimti, nes pinigai „kapsi“ už saugojimą. Viena tyrėja norėjo jį atiduoti, bet kita neatidavė. Jis pasakė, kad vėliau automobilio neims, jei jo neatiduos dabar, nes jis vis tiek ne jo (b. l. 47-48). 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį jis pirko iš liudytojo O. S., gali būti, kad už 300 eurų. Sutinka, kad galėjo apgadinti automobilio Volvo bamperį, bet žibinto ne, nes nukentėjusiojo automobilis aukštesnis.

Nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio datos nepamena. Tai buvo prieš 2-3 mėnesius. Buvo apie 3 val. nakties. Jis stovėjo Vilniaus gatvėje Nr. 30 ar 39 priešais barą su taksi automobiliu Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pravažiuodamas sustojo gatvėje, nes žmonės ėjo. Kaltininkas išvažinėjo atbulas ir atsitrenkė į galinį bamperį iš vairuotojo pusės. Smūgis buvo nedidelis, bet tai buvo smūgis. Jei būtų tik prisilietęs, jis tikrai net pastebėjęs nebūtų. Tikriausiai atsitrenkė galiniu bamperiu. Jis, išgirdęs smūgio garsą, išlipo iš automobilio ir priėjo prie kito automobilio durų, tačiau jo vairuotojas, žiūrėdamas į jį (nukentėjusįjį), pradėjo staiga važiuoti. Jam buvo apgadintas bamperis, skilo kairės pusės galinis žibintas, esantis už bamperio. Jis tų apgadinimų netaisė, detalių nekeitė, vėliau įvyko kitas eismo įvykis, tai taip ir liko. Po kokių dviejų savaičių buvo kitas eismo įvykis, dėl kurio automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Nuo smūgio bamperis buvo įlenktas, jis deformavosi, buvo mažiukas įlenkimas – apie 3 mm. Jis būtų tvarkęs bamperį. Nors tai eksploatacijai netruko, bet sugadinimas matėsi. Kietas bamperis prispaudė virš jo esantį žibintą ir jis galėjo trūkti. Iki tol su žibintu viskas buvo tvarkoje. Žibintą būtų tvarkęs, nes dėl jo įtrūkimo nepraeitų technikinės apžiūros. Automobilio apgadinimų nuotraukas turi AB „Lietuvos draudimas“. Bendrovė paskaičiavo 344,24 eurų žalą ir ją sumokėjo. Į šią žalą žibinto apgadinimo neįskaičiavo. Jie paskaičiavo bamperio keitimą ir dažymą. Žibinto įskėlimo į žalos dydį neįskaičiavo, nes dėl jo kilo ginčas,- žibintas buvo iš anksčiau deformuotas kitoje vietoje, draudimas negalėjo dėl to už jį sumokėti, nes žibintas turėjo būti pakeistas iš senesnės draudimo kompensacijos.

Liudytojas O. S. teismo posėdyje paaiškino, kad M. V. lyg ir yra matęs, jie nėra draugai, nieko bendro su juo neturi. M. V. 2019 m. gegužės 7 d. pirko iš jo pilkos spalvos automobilį Ford Focus, atrodo, už 300 eurų. Jis turi ir gali pateikti elektroninę pirkimo – pardavimo sutarties kopiją.

Tyrimo metu M. V. 2019 m. birželio 20 d. paaiškinime nurodė, kad jis važiavo automobiliu Ford Focus neblaivus, kur ir kaip, nepamena. Alkoholį vartojo po eismo įvykio. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 11).

Tyrimo metu E. K. 2019 m. birželio 20 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d., 3.20 val. vairavo lengvąjį automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stovint Vilniaus gatvėje prie baro +++, į jį įvažiavo automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jam išlipus iš automobilio, vairuotojas norėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Vairuotojas nuvažiavo prieš eismą per Vilniaus gatvę. Kadangi išvažiuoti galima tik per Totorių gatvę, jis nuvažiavo link Liejyklos ir Totorių gatvių sankryžos, norėdamas sustabdyti Ford Focus vairuotoją. Vėliu nuvyko su pareigūnais į vietą, kur buvo sulaikytas pilietis, kurį jis atpažino kaip vairavusį Ford Focus automobilį (b. l. 10).

2019 m. rugpjūčio 23 d. papildomame paaiškinime E. K. nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d. per eismo įvykį, kurio metu į jo mašiną atsitrenkė ir pasišalino Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo automobiliui buvo padaryta žala – apibraižytas bamperis, apdailos detalė ir skilo žibintas, žalą vertina apie 500 eurų (b. l. 27).

Tyrimo metu N. V. 2019 m. birželio 20 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d. naktį apie 3.15 – 3.30 val., važiuodamas Islandijos gatve link Vilniaus gatvės sustojo prie ženklo „Stop“. Tuo metu prieš eismą nuo Mokytojų namų Vilniaus gatve pralėkė sidabrinis automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasukęs į kairę pusę, pradėjo sekti minėtą automobilį iš paskos. Tai pastebėjęs vairuotojas važiavo tolyn ir prie namo Vilniaus g. 23, pasuko į bromą. Įsukęs iš paskos jį užblokavo, kad neišvažiuotų, tada priėjęs prie vairuotojo paklausė, ar jis pažįsta kelio ženklus, šis atsakė taip. Tada pajuto sklindantį nuo vairuotojo alkoholio kvapą, paklausė, ar šis vartojo alkoholį. Vairuotojas nieko neatsakė, bandė judėti automobiliu, bet jam išvažiuoti liudytojas neleido. Jis bandė taranuoti liudytoją automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas pasakė, kad iškvietė policiją. Jis bandė visaip automobiliu pralįsti pro liudytoją, tačiau šis užblokavo išvažiavimą iš bromo, tada vėl bandė taranuoti. Pajutęs, kad jam nepavyks, pastatė automobilį kieme, pasiėmė kuprinę ir užrakinęs automobilį išėjo. Jis liko laukti policijos pareigūnų. Sulaukęs policijos pareigūnų, paaiškino jiems visą situaciją, nurodė, kad vairuotojas nuėjo į naktinį barą „La Bira“, kur jis buvo sulaikytas. Vairuotoją atpažino pagal jo apsirengimą: su kuprine, mėlynais šortais, su akiniais, juoda palaidine su baltu užrašu (b. l. 9).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyriausiosios patrulės I. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi pranešėjas E. K., kuris paaiškino, jog šiandien 03.20 val. Vilniaus g. 39, prie Gastro baro į jo stovintį automobilį VolvoS80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio automobilio vairuotojas iš karto pasišalino Vilniaus gatve prieš eismą. Apie 03.30 val. buvo gautas kitas pranešimas, kad pranešėjas kieme sulaikė neblaivų automobilio Ford Focus vairuotoją. Iki atvykstant pas pranešėją N. V., Ford Focus vairuotojas nuo jo pabėgo. Vėliau 04.35 val. Ford Focus vairuotojas buvo rastas ir sulaikytas bare, Vilniaus gatvėje. Minėtą vairuotoją pranešėjai E. K. ir N. V. atpažino. Nustatyta, jog automobilį Ford Focus vairavo M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas vairuotojas niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Po eismo įvykio jam buvo nustatytas pirmą kartą 2,32 promilių girtumas, antrą kartą – 2,17 promilių girtumas. Automobilis, kurį vairavo M. V., yra išregistruotas, priklauso S. P.. Minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21 (b. l. 6).

Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie eismo įvykį Vilniaus g. 30, Vilniuje, 2019 m. birželio 20 d. 03.24 val. pranešė G. K., nurodydama, jog matė, kaip automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį taksi automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos link Islandijos g. prieš eismą, taksi vairuotojas pradėjo vytis kaltininką (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Vilniaus g. 30 schemoje matyti eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymo joje nėra fiksuota, nes jie buvo išvažiavę iš eismo įvykio vietos (b. l. 8).

VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. spalio 8 d. priklauso S. P., savininkas 2019 m. balandžio 8 d. pranešė apie transporto priemonės pardavimą O. S., nuo 2019 m. balandžio 18 d. automobilis automatiškai išregistruotas iš transporto priemonių registro (b. l. 14).

O. S. pateikė 2019 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nuorašą, kurioje konstatuota, kad O. S. už 300 eurų pardavė automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. V..

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0102 duomenimis ir patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu registracijos žurnalo išrašo duomenimis 2019 m. birželio 20 d., 4.56 val. M. V. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, 8.16 val. – 2,17 promilių neblaivumas (b. l. 12-13).

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2019 m. birželio 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto pagrindu automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apgadinti priekinis bamperis iš kairės pusės, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės veidrodėlis, galinis bamperis, dešinės pusės durelės, priekinis bamperis dešinėje pusėje, priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 15).

AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. žalos sąmatoje konstatuota, kad automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2019 m. birželio 20 d. eismo įvykio padaryta 344,24 eurų žala.

Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį, M. V. atžvilgiu 2019 m. birželio 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25903-19 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl protokole nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Pastarosiomis nuostatomis administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma, nepriklausomai nuo to, koks neblaivumo laipsnis, viršijantis 0,4 promilę, nustatytas vairuotojui, vartojusiam alkoholį po eismo įvykio.

Tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už vairavimą motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos arba mokymą praktinio vairavimo esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimą neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

ANK 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kadangi M. V. buvo nustatytas po eismo įvykio 1,5 promiles viršijantis neblaivumas, jo teigimu, jis vartojo alkoholį po eismo įvykio, tokia jo veika atitinka tiek ANK 424 straipsnio 4 dalies, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius.

Dvigubo baudimo draudimo principas (non bis in idem) draudžia bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, 2K-360-976/2018, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018). Esant minėtų teisės normų konkurencijai, vadovaujantis ANK 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. V. dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, turi būti traukiamas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn, kas ir buvo padaryta, jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25903-19.

Siekiant nepažeisti dvigubo baudimo draudimo principo, teismas šalina administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kad M. V. po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 2,17 promilių) girtumas, ir dėl jo atsakomybės už šiuos veiksmus administracine tvarka nesprendžia, nagrinėja bylą tik dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos – transporto priemonės vairavimo, neturint teisės vairuoti transporto priemonių.

Be to, M. V. administracinio nusižengimo protokolu kaltinamas dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo protokolas su medžiaga buvo grąžintas jį surašiusiai institucijai trūkumų šalinimui, kadangi bylos medžiagoje nebuvo duomenų, kokia konkreti žala buvo padaryta automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), koks jos dydis, dėl ko nebuvo galima tiksliai kvalifikuoti M. V. veiksmų pagal atitinkamus ANK straipsnius tiek dėl paties eismo įvykio sukėlimo, tiek dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Po papildomo aplinkybių tyrimo grąžinusi administracinio nusižengimo protokolą institucija, surinko papildomus duomenis (nukentėjusiojo E. K. paaiškinimą), kad jo automobiliui Volvo S80 buvo padaryti apgadinimai (bamperio, apdailos detalės apibraižymai, žibinto skilimas), žalą jis įvertino 500 eurų suma. Teismo posėdyje E. K. pateikė duomenis, jog draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ dėl bamperio apgadinimo 2019 m. birželio 20 d. eismo įvykio metu jam sumokėjo 344,24 eurų draudimo išmoką. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. V. Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimas lėmė svetimo turto sugadinimą, tačiau kaltinimas administracinio nusižengimo protokole nebuvo patikslintas pagal nustatytas aplinkybes, nurodant kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltas pasekmes. Kadangi šias pasekmes patvirtina bylos medžiaga, teismas tikslina kaltinimą, nurodydamas, kad M. V. apgadino automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

M. V., vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į iš galo stovintį automobilį ir jį apgadino, tuo pažeisdamas KET 14, 101 punktų reikalavimus. Minėti jo Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Eismo įvykio aplinkybes patvirtino Bendrajam pagalbos centrui pranešusi G. K., nukentėjusysis E. K., nukentėjusiojo paaiškinimą užfiksavusio policijos pareigūnės I. P. tarnybinis pranešimas. Nukentėjusysis E. K. nurodė, kad jo automobiliui dėl kontakto buvo apgadintas (apibraižytas) bamperis, apdailos detalė ir skilo žibintas. Ant automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota daugybė apgadinimų: priekinio ir galinio bamperių, kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės veidrodėlio, galinio bamperio, dešinės pusės durelių. Abu eismo įvykio dalyviai pripažino, kad automobilio Ford Focus kontaktas su stovinčiu automobiliu Volvo M. V. važiuojant atbulam buvo. M. V. pripažino, kad galėjo apgadinti automobilio Volvo galinį bamperį. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kontakto jo galinis bamperis buvo įlenktas. Šią aplinkybę patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata, kuri sumokėjo draudimo išmoką, skirtą bamperio keitimui, ir dažymui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad jis tiesiogiai kliudė automobilio Volvo galinį žibintą, kad jis buvo sugadintas automobilių kontakto pasekoje. Nukentėjusysis nurodė, kad žibintas galimai buvo apgadintas smūgio metu jį suspaudus kietam bamperiui. Vis dėlto teismas vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų teigti, jog automobilio Volvo žibinto apgadinimas tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu įvykiu. Šios sąsajos nepatvirtino AB „Lietuvos draudimas“ sudarydamas 2019 m. birželio 20 d. eismo įvykiu automobiliui Volvo sukeltos žalos sąmatą, be to pats nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad minėtasis žibintas turėjo deformacijų ir iš anksčiau. Minėtos detalės apgadinimas negali būti inkriminuotas M. V. vadovaujantis tik nukentėjusiojo prielaida dėl jo susidarymo mechanizmo.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, M. V. asmens duomenų (b. l. 16) nustatyta, kad jis niekada nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, nulėmusį svetimo turto (kitos transporto priemonės) apgadinimą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tai yra pažeisdamas ir KET 14 punkto nuostatas, jo veika kvalifikuotina ne kaip ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų sutaptis, o pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kurioje yra sujungti abiejų šių protokole inkriminuotų ANK straipsnių objektyvieji požymiai (Neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)). Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tikslina M. V. veikos kvalifikaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių 220 punktas nustato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Iš nukentėjusiojo E. K. ir liudytojo N. V. paaiškinimų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus po eismo įvykio matyti, jog šis su nukentėjusiuoju asmeniu nebendravo, eismo įvykio aplinkybių nesiaiškino, nesvarstė galimybės atlikinėti KET 220 punkte nustatytus veiksmus (eismo įvykio deklaracijos pildymą), vietoje to išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Esant tokiomis aplinkybėmis, eismo įvykio dalyviai privalėjo kviesti policiją, ką ir padarė nukentėjusysis. Tuo tarpu eismo įvykio kaltininkas pats į policiją nesikreipė, eismo įvykio vietoje neliko, savo elgesiu apsunkino reikšmingų eismo įvykio tyrimui aplinkybių nustatymą. Tokius jo veiksmus teismas vertina kaip KET 220 punkto nuostatų pažeidimą, kuris atsižvelgiant į tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimu padaryta žala (344,24 eurų) svetimam automobiliui neviršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakomybė kyla už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimą.

Kadangi M. V. vairuotas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme keliamų reikalavimų: jis neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka (automatiškai išregistruotas), jį vairuodamas M. V. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje.

Nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas.

ANK 423 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.). Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.).

ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimties iki keturiasdešimties eurų.

M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonių bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikytini itin šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas taip pat atsižvelgia į M. V. asmenybę apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones), nuobaudos galioja, Liteko duomenimis, teistas, teistumas neišnykęs, nedirba.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. V. paskyrus baudas, didesnes nei ANK 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalyje sankcijose nustatyti baudos vidurkiai. Įvertinus padarytų nusižengimų pavojingumą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, M. V. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad M. V. ne pirmą kartą baudžiamas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti, kad neturėdamas šios teisės daro šiurkščius administracinius nusižengimus/teisės pažeidimus, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, jam paskirtų baudų nemoka, jo atžvilgiu taikytina administracinio poveikio priemonė – jam faktiškai priklausančio automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (ANK 29 str. 4 d., 426 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 36 (trisdešimt šešių) eurų baudą.

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrinti M. V. paskirtąsias nuobaudas apėmimo būdu ir administracinio poveikio priemonę ir nustatyti galutinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Konfiskuoti automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102586864.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Giedrė Norvilienė