- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e1-1744-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05961-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- D. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
D. C., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje;
P. C., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. C. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė su savimi iki 2025 m. vasario 16 d. apie 19.35 val., kuomet prie pastato Ozo g. 14A, Vilniuje, pamatęs policijos pareigūnus, laikytą lankstinuką su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,057 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,8 %, išmetė, taip neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis).
Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
P. C. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį mišinio su psichotropinėmis medžiagomis, kurį laikė su savimi iki 2025 m. vasario 16 d. apie 19.35 val., kuomet prie pastato, Ozo g.14A, Vilniuje, pamatęs policijos pareigūnus, laikytą lankstinuką su mišiniu su psichotropine medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinoliu, kurios masė yra 0,020 g (17,6 %), išmetė, taip neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu mišinio su psichotropine medžiaga.
Šiais savo veiksmais P. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu D. C. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad labai retai vartoja narkotines medžiagas, vartoja tik „žolę“. Į Lietuvą atvyko 2025 m. vasario 12 d. autobusu iš (duomenys neskelbtini). Tam, kad atvyktų į Lietuvą, turėjo Lenkijoje išduotą vizą. Atvyko kartu su broliu P. C.. Atvyko pažiūrėti krepšinio varžybų, kurios vyko vasario 15-16 dienomis, jos vyko „TwinsBet arena“. Apsistojo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Išvykti į (duomenys neskelbtini) turėjo 2025 m. vasario 17 d. autobusu, turi autobuso bilietą. 2025 m. vasario 16 d. apie 18 val., kai buvo pertrauka tarp kėlinių, jį į lauką pakvietė brolis P. C., kuris pasakė: „einam, parūkom“, brolis pasakė, kad nepažįstami vaikinai prie arenos jam pasiūlė parūkyti „žolės“. Sutiko, su broliu išėjo į lauką, gavęs „žolės“ iš nepažįstamo vaikino, ją įgrūdo iš folijos padarytą tūtelę ir prie jų priėjo policijos pareigūnai, jis tą tūtelę išmetė. Vaikino, kuris jam davė „žolės“, nepažįsta, pirmą kartą matė, už „žolę“ pinigų nemokėjo. „Žolę“ įgijo savo reikmėms, surūkyti, bet nespėjo jos surūkyti. Pats su niekuo „žole“ nesidalino. Dabar supranta, kad už įgijimą ir „žolės“ laikymą yra baudžiamoji atsakomybė, iki šios dienos galvojo, kad Lietuvoje už tokį mažą kiekį narkotinių medžiagų yra tik administracinė atsakomybė. Ar brolis su savimi turėjo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nežino, ar buvo jam jos perduotos, nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu P. C. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad kartais vartoja „žolę“, nereguliariai, vieną kartą į mėnesį arba vieną kartą į pusę metų. Į Lietuvą atvyko su broliu D. C., galimai 2025 m. vasario 13 d. autobusu iš (duomenys neskelbtini). Brolis vyko į krepšinio varžybas, brolis jam pasiūlė vykti kartu, jis sutiko, kadangi norėjo tiesiog praleisti laiką Lietuvoje, taip pat mokymosi tikslais, o būtent norėjo brolio pagalba išsiaiškinti, kaip veikia viena kompiuterinė programa – (duomenys neskelbtini). Turi vizą, išduotą Italijoje. Su broliu apsistojo „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, nežino gatvės pavadinimo. Išvykti planavo 2025 m. vasario 17 d. 11 val. ryto, turėjo autobuso bilietus. 2025 m. vasario 16 d. apie 17.30 val. atvyko į areną, kur vyko krepšinio rungtynės, pamatė, kaip nepažįstami vyrai iškrovinėjo automobilį prie rampos į tą areną, kur vyko varžybos, užuodė „žolės“ kvapą, sklindantį iš jų pusės, paklausė tų vaikinų, ar gali jį pavaišinti, jie jį pavaišino, o būtent atlaužė „žolės“, už ją pinigų nemokėjo, „žolę“ įsuko į popierių ir įsidėjo į kišenę, užėjo į arenos vidų, kur jau buvo jo brolis (brolis ten buvo nuo ryto), pažiūrėjo du krepšinio kėlinius ir, prasidėjus ilgajai pertraukai, išėjo su broliu į lauką, išsitraukė lankstinuką su „žole“, šalia jo buvo brolis ir staiga prie jų priėjo policijos pareigūnai. Jis išsigandęs lankstinuką išmetė ant žemės, „žolės“ parūkyti nespėjo. Ar brolis su savimi turėjo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nežino, nematė. Vėliau, kai brolį sulaikė, suprato, kad ir jis turėjo su savimi kažkokios medžiagos, bet nežino, ką būtent. Nežinojo, kad Lietuvoje už narkotinių medžiagų laikymą yra baudžiamoji atsakomybė, labai gailisi, kad įgijo ir su savimi laikė „žolę“. Nieko vaišinti „žole“ nenorėjo.
Motyvuojamoji dalis
Be D. C., P. C. prisipažinimų, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2025 m. vasario 18 d. specialisto išvada, 2025 m. vasario 16 d. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. C. 2025 m. vasario 16 d. neturint tikslo platinti neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – 0,057 g kanapėmis (antžeminėmis dalimis), P. C. 2025 m. vasario 16 d. neturint tikslo platinti neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – 0,020 g ?9-tetrahidrokanabinoliu.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) – nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 5 g, psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio – nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 0,02 g, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes kaltinamųjų D. C., P. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Paskelbus D. C., P. C. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji pareiškė, kad pritaria dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skiriant bausmę D. C. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – Lietuvos Respublikoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). D. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimaliai ribai. Nors prokurorė siūlo kaltinamajam skirti įstatyme numatytą minimalią 15 MGL dydžio baudą, visgi teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. C. paskyrus didesnę – 30 MGL dydžio – baudą.
Skiriant bausmę P. C. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – Lietuvos Respublikoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). P. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimaliai ribai. Nors prokurorė siūlo kaltinamajam skirti įstatyme numatytą minimalią 15 MGL dydžio baudą, visgi teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. C. paskyrus didesnę – 30 MGL dydžio – baudą.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji D. C., P. C. visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jiems paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytini D. C. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 16 d. 19.40 val. iki 2025 m. vasario 18 d. 15.31 val., P. C. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 16 d. 19.40 val. iki 2025 m. vasario 18 d. 16.15 val., t. y. dvi dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likę objektai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. C. skirti bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 16 d. 19.40 val. iki 2025 m. vasario 18 d. 15.31 val., kas atitinka 12 MGL dydžio baudą.
P. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. C. skirti bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 16 d. 19.40 val. iki 2025 m. vasario 18 d. 16.15 val., kas atitinka 12 MGL dydžio baudą.
Daiktinius įrodymus: po tyrimo likusius objektus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.