Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-359/2009

1.1.7.1.;1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.27.1.;

2.1.7.3.; 2.1.7.4.

2009 m. balandžio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Viktoro Dovidaicio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei T.Harnikienei, gynejai adv. J.Žukienei, nuteistajam D. C.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. C. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. vieneriems metams laisves atemimo, vad. LR BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 9 d., apie 8 val., Vilniaus r., Avižieniu sen., Avižieniu k., Suderves g., viešoje vietoje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, panaudodamas fizini smurta – Lietuvos policijos Eismo priežiuros tarnybos 2-ojo burio vyr. patruliui V. G. viena karta koja suduodamas i ciurna, viena karta koja suduodamas i ranka ir viena karta ranka suduodamas i peti, pasipriešino valstybes tarnautojams - Lietuvos policijos Eismo priežiuros tarnybos 2-ojo burio vyresn. patruliui O. K. ir vyr. patruliui V. G., kurie vykdydami savo pareigas, norejo uždaryti i saugojimo aikštele S. G. priklausanti automobili „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovedamas kelyje be priežiuros, trukde eismo saugumui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras - skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog D. C. kalte padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 286 str., t. y., kad jis panaudojant fizini smurta pasipriešino valstybes tarnautojams, t. y. policijos pareigunams, irodyta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis gincija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestyta byloje surinktu irodymu vertinima. Kaip jau mineta, apelianto manymu teismas neteisingai ivertino nukentejusiojo V. G. ir liudytojo O. K. parodymus. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagristus. Nors nuteistasis savo kaltes del padaryto nusikaltimo nepripažino teigdamas, jog nesudave policijos pareigunams nei vieno smugio, taciau byloje esanciais irodymais negincytinai nustatyta, jog D. C. sudave policijos pareigunui, t. y. vyr. patruliui V. G. viena karta koja i ciurna, viena karta koja i ranka ir viena karta ranka i peti. Pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybes nustatytos pagristai remiantis nukentejusiojo V. G., liudytoju O. K. ir A. K. parodymais. Šie nukentejusiojo ir liudytoju parodymai esminese detalese sutampa, buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusysis V. G. parode, kad 2008-02-09 dirbamas kartu su vyr. patruliu O. K. apie 7 val. ryto pamate nuo Avižieniu kaimo važiuojanti automobili „Audi“, kuris neprivažiaves iki ju maždaug 100 m, sustojo kelio viduryje ir iš jo išlipe trys žmones nubego i skirtingas puses. Jie privažiavo prie šio automobilio, siekdami ji patikrinti. Privažiave prie automobilio, pamate, kad automobilis neužrakintas, taciau rakteliu automobilyje nebuvo. Jie iškviete transportavimo tarnyba, kadangi automobilis buvo paliktas be priežiuros kelio viduryje. Už 20 min. privažiavo automobilis „VW Passat“. Iš automobilio išlipo D. C. ir priejo prie automobilio „Audi“. Jie priejo prie automobilio, prisistate ir paklause pastarojo, ar jis esas šio automobilio savininkas. D. C. atsake, jog jis yra automobilio savininkas. Tada jis (V. G.) papraše pateikti jam dokumentus. D. C. dokumentu nepateike. D. C. buvo paaiškinta, kad automobilis bus nuvežtas i automobiliu stovejimo aikštele. Tada D. C. pradejo grasinti, jie suprato, kad bus konfliktas. D. C. buvo ispetas, kad jeigu jis neklausys teisetu pareigunu reikalavimu, jie bus priversti panaudoti specialiasias priemones. Tuomet D. C. sugriebe ji už striukes bei pastume prie automobilio, viena karta sudave jam koja i ciurna ir viena karta ranka sudave jam i peti. Po šito buvo nuspresta D. C. sulaikyti ir buvo panaudoti antrankiai. D. C. buvo paguldytas ant žemes bei buvo iškviestas pastiprinimas. Pamates, kad D. C. iš nosies bega kraujas jis (V. G.) pasiule jam pagalba, bet pastarasis atsisake. Atvažiavus policijos pareigunams iš Vilniaus rajono policijos komisariato, D. C. buvo pasodintas i tarnybini automobili. Sodinant ji i automobili, jis priešinosi, sulužo ju tarnybinio automobilio slenkscio plastmasine apdaila. Pasodinus i automobili, D. C. pradejo spjaudytis i visas puses ir aptaške krauju langus, lubas, sedynes bei tarnybine uniforma. D. C. buvo pristatytas i Vilniaus raj. PK.

Nukentejusiojo V. G. parodymus atitinka liudytojo O. K. parodymai, kad 2008-02-09 dirbdamas kartu su vyr. patruliu V. G. apie 7 val. pamate iš Avižieniu kaimo važiuojanti automobili „Audi“, kuris neprivažiaves iki ju maždaug 100 m, sustojo kelio viduryje ir iš jo išlipe žmones nubego i skirtingas puses. Jiems tai pasirode labai itartina, todel jie privažiavo prie šio automobilio, tikslu ji patikrinti. Kadangi automobilis buvo neužrakintas ir paliktas be priežiuros kelio viduryje, todel buvo iškviesta transportavimo tarnyba. Tuo metu prie ju privažiavo automobilis „VW Passat“, iš kurio išlipo D. C. ir pribeges prie automobilio „Audi“ pradejo po ji landžioti. Jie priejo prie automobilio, prisistate ir paklause D. C., ar jis esas šio automobilio savininkas. D. C. atsake, jog jis yra automobilio savininkas. Tada jis (O. K.) papraše pateikti dokumentus. D. C. išsieme pinigine, atidare ja ir pasake, kad yra iš „FTB“. Akivaizdžiai matesi, kad jis yra neblaivus. Jam buvo paaiškinta, kad automobilis bus nuvežtas i automobiliu stovejimo aikštele. Jie pasodino D. C. i „VW Passat“ automobili, taciau pastarasis iššoko iš automobilio ir pradejo juos ižeidineti necenzuriniais žodžiais, keiktis, sugriebe V. G. už striukes, pastume ji, sudave jam viena karta koja i ciurna, viena karta i ranka ir karta ranka i peti. Po šiu smugiu buvo nuspresta D. C. sulaikyti, buvo panaudotos specialiosios priemones – antrankiai. Tik paguldžius D. C. ant žoles, pavyko ji sutramdyti. Uždejus antrankius, D. C. iš nosies pradejo begti kraujas ir pastarasis pradejo spjaudytis i visas puses, todel buvo nuspresta kviesti pastiprinima. Jie (policijos pareigunai) jokiu smugiu D. C. nesudave. Atvažiavus policijos pareigunams iš Vilniaus rajono policijos komisariato, D. C. buvo pasodintas i tarnybini automobili ir nuvežtas I Vilniaus rajono PK. Sodinant i automobili, D. C. priešinosi, sulužo ju tarnybinio automobilio slenkscio plastmasine apdaila.

Nukentejusiojo V. G. ir liudytojo O. K. parodymus atitinka ir A. K. parodymai, kad 2008-02-09 apie 7.40 val. jam automobiliu važiuojant pro parduotuve „Cento“, ji sustabde D. C. ir papraše pavežti i Bukiškes. D. C. atsisedo i prieki, o jo draugas i gala. Pravažiavus apie 200 m, pamate šalikeleje stovinti policijos pareigunu tarnybini automobili. Pamates šiuos automobilius, D. C. liepe jam sustoti ir išlipes iš automobilio nuejo prie mašinos stovejusios prieš policijos automobili. Prie D. C. priejo policijos pareigunas, atvede D. C. ir pasodino i jo automobili. Ka D. C. pasake policijos pareigunas, jis negirdejo. D. C. atsisedo i automobili labai trumpam, o po to išlipo iš automobilio ir puole policijos pareigunus, stumde policijos pareigunus. Mate, kaip D. C. ranka užsimojo prieš policijos pareiguna, kiek kartu neatsimena. Visa ta laika, kitas keleivis sedejo automobilyje kartu su juo. Mate, kaip policininkai uždejo antrankius D. C.. Po to atvažiavo kitas policijos pareigunu automobilis ir D. C. buvo nuvežtas i policijos komisariata, o jis kartu su keleiviu taip pat nuvažiavo i policijos komisariata. D. C. buvo neblaivus. Teisiamajame posedyje liudytojas patvirtino, kad mate kaip D. C. sudave nukentejusiajam, t.y. policijos pareigunui V. G.. Nurode, kad buvo suduota kažkur i pilvo sriti.

Taigi tiek policijos pareigunu, tiek liudytojo A. K. parodymais patvirtinta, kad D. C. policijos pareigunai pirmiausia pasodino i „VW Passat“ automobili, kuriuo jis ir atvažiavo prie automobilio „Audi“. Jokios prievartos iki to momento, kol D. C. išlipes iš automobilio, puole policijos pareigunus, jie jo atžvilgiu nevartojo. Fizini smurta, kaip matyti iš ivykio aplinkybiu, prieš policijos pareigunus pradejo vartoti pats D. C..

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant liudytojo S. G. parodymus. Pažymetina, kad apklaustas iš karto po ivykio, ikiteisminio tyrimo metu, S. G. parode, kad mate, kaip D. C. stumdosi su policininkais, jie uždejo D. C. antrankius, mate, kad D. C. nenorejo duoti ranku antrankiams uždeti, bet policininkai vis tiek uždejo jam antrankius naudodami jega ir pargriaudami ji ant žemes. Po kurio laiko atvažiavo kitas policijos patrulis ir jie kartu isodino D. C. i automobili. Prieš išvežant D. C. praše nuimti antrankius arba leisti jam atsistoti, bet policininkai to nepadare, o mušdami neleido jam atsistoti. Jis negirdejo, kad D. C. grasintu pareigunams ir nemate, kad jis jiems smugiuotu (b.l.17-18). Taigi kaip matyti iš šiu pirminiu S. G. parodymu, aplinkybiu, kad policijos pareigunai tranke D. C. galva i automobilio stoga, pirmineje apklausoje liudytojas nenurode. Veliau, apklaustas jau teisiamajame posedyje, liudytojas S. G. parode, kad D. C. ištrauke pinigine ir matyt norejo parodyti policijos pareigunams asmens dokumentus. Paskui policijos pareigunas užlauže D. C. rankas, sueme už striukes ir du kartus su jo galva trenke i automobili. Paskui pargriove D. C. ant žemes ir pradejo jam sukti rankas.

Irodymu tyrimo teisme metu pagarsinus šio liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. G. taip paaiškino savo parodymu, kurie skiriasi nuo duotu ikiteisminio tyrimo metu, neatitikimo priežastis, t. y. nurode, kad apklausinejant ji ikiteisminio tyrimo metu jis buvo neblaivus, be to apklausoje nedalyvavo verteja. Tokie liudytojo paaiškinimai prieštarauja bylos duomenims, o butent, kaip užfiksuota šio liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole, apklausos metu jis nurode esantis blaivus ir galintis duoti parodymus (b.l.17). Iš protokolo matyti, kad apklausiant liudytoja S. G., apklausoje dalyvavo verteja. Šios aplinkybes leidžia pagristai abejoti mineto liudytojo parodymu patikimumu bei pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms del šio liudytojo parodymu kritiško ivertinimo, grindžiant tai šio liudytojo parodymu ir kaltinamojo parodymu samoningu suderinimu. Toks liudytojo (kaltinamojo pažistamo) parodymu pakeitimas kaltininko naudai vertinamas kaip noras padeti, todel pirmosios instancijos teismas tokiais prieštaringais ir kitiems bylos duomenims prieštaraujantiems liudytojo parodymais nesireme pagristai, teisingai motyvuojant tokiu parodymu vertinimo kritiškai priežasti.

Teiseju kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu del nukentejusiojo V. G. ir liudytojo O. K. parodymuose esanciu prieštaravimu, t. y. del nukentejusiajam suduotu smugiu skaiciaus. Nukentejusiojo V. G. bei liudytojo O. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotuose parodymuose apie nukentejusiajam suduotu smugiu skaiciu, esminiu prieštaravimu nera. Nukentejusysis V. G. pirmosios jo apklausos metu parode, kad D. C. sugriebe ji už striukes bei pastume prie automobilio, tada viena karta sudave koja i ciurna ir ranka i peti (b.l.24). 2008 04 28 apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurode, jog D. C. pagriebe ji už striukes, pastume i automobili, po ko sudave jam koja viena karta i ciurna, viena karta i ranka ir viena karta ranka i peti (b.l.26). Butent tokie parodymai užfiksuoti ir 2008 09 11 V. G. papildomos apklausos protokole (b.l.27-28). Liudytojas O. K. pirmines, iš karto po ivykio atliktos apklausos metu parode, kad D. C. pastume V. G. prie automobilio ir sudave smugius su koja i ciurna ir ranka i peti (b.l.31). Apklaustas papildomai 2008 04 24 liudytojas O. K. parode, kad D. C. pagriebe V. G. už striukes, pastume i mašina, po ko sudave jam su koja viena karta i ciurna, viena karta i ranka ir viena karta ranka sudave i peti (b.l.33). Ta aplinkybe, kad pirminese apklausose nukentejusysis nenurode jam suduoto smugio i ranka, o velesniu apklausu metu ir teisme nurode tikslu, t. y. viso triju smugiu skaiciu, neduoda pagrindo daryti išvados apie jo parodymu prieštaringuma. Naturalu, kad apklaustas pradžioje del tikslaus smugiu skaiciaus nukentejusysis galejo suklysti, taciau velesni, nuoseklus jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atmeta galimybe abejoti šio asmens parodymais, pagrindžiant šiu parodymu nuosekluma tuo, kad taip pat apie ivyki parode ir antras ivykyje dalyvaves liudytojas.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis del kaltinamojo D. C. parodymu vertinimo. Kaltinamojo parodymai teisingai ivertinti kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes jie prieštarauja byloje surinktiems irodymams, neatitinka faktiniu byloje nustatytu aplinkybiu. Kaltinamasis nuo pat jo pirmos apklausos metu teige, kad policijos pareigunai pradejo ji mušti: dauže veida, galva, nugara (b.l.50). 2008 10 09 itariamojo apklausos protokole užfiksuota: „man atsisedus i automobili „VW Passat“, vyr. policijos pareigunas ištrauke suemes už striukes mane iš automobilio, o jam padejo jaunesnysis policijos pareigunas, jie mane apsuko ir laikydami mano rankas užlaužtas už nugaros, sueme už galvos ir du kartus sudave mano galva i automobilio stoga. Po to parverte mane ant žemes ir užlauže rankas uždejo man antrankius. Iš manes buvo atimta galimybe priešintis, nesudaviau policijos pareigunui nei vieno smugio (b.l.62-65). Akivaizdu, kad kaltinamasis sau naudinga linkme pateikia ivykio aplinkybes, taciau jo nurodytos aplinkybes, kad iš „VW Passat“ automobilio ji ištrauke policijos pareigunai, kad butent jie pradejo naudoti prieš ji fizini smurta, prieštarauja aukšciau šioje nutartyje išdestytiems nukentejusiojo bei liudytoju parodymams.

Nuteistasis skunde nurodo, jog liudytojai A. K. ir S. G. negirdejo, kad jis ižeidinetu policijos pareigunus ir vartotu ju atžvilgiu necenzurinius žodžius, kas iš esmes patvirtina jo parodymus. Teismas sutinka su tokiais teiginiais iš dalies, nes kaip nustatyta iš liudytojo A. K. parodymu, jis negirdejo apie ka su policijos pareigunais kalbejosi D. C., taigi negalejo girdeti, ar jis keikesi. Taciau skunde apeliantas pats nurodo, jog keikesi tuo momentu, kai sedejo tarnybiniame automobilyje užlaužus jam rankas. Del liudytojo S. G. parodymu, jog jis girdejo, kad D. C. pareigunu akivaizdoje nesikeike, vertinimo, t. y. priežasciu, del ko teismas jais nesireme, pasisakyta aukšciau. Be to pažymetina, kad D. C. nuteistas ne už policijos pareigunu ižeidima, o už pasipriešinima jiems panaudojant fizini smurta.

Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigunai nemotyvuotai, be objektyviu priežasciu, panaudojo prieš ji fizini smurta ir žiauriai sumuše, vietoj to, kad ramiai išsiaiškinti situacija, o panaudotas prieš ji fizinis smurtas neatitiko tuo metu tariamai gresusio pareigunams pavojaus lygio. Šie skundo argumentai taip pat neatitinka bylos aplinkybiu. Byloje nustatyta, kad policijos pareigunai vykde savo funkcijas, o butent pastebeje kelyje be priežiuros palikta automobili, kuris trukde eismo saugumui, emesi priemoniu šiam automobiliui nugabenti i saugojimo aikštele. Policijos pareigunui vykdant jam suteiktus igalinimus istatymu suteikta teise tam tikrais atvejais panaudoti fizine prievarta. Šie atvejai išvardyti Policijos veiklos istatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Policijos pareigunas turi teise panaudoti fizine prievarta, gindamas save, kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio gyvybei ar sveikatai kesinimosi bei sulaikydamas teises pažeidima padariusi asmeni, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Taigi byloje nustatyta, kad pirmiausia neblaivu asmeni – D. C. pareigunai palydejo i „VW Passat“ automobili, taciau D. C. iš šio automobilio išlipo ir puole policijos pareigunus: eme juos stumdyti, sudave vienam iš ju smugius. Tokioje situacijoje fizines prievartos panaudojimas buvo teisetas. Butent po policijos pareigunu užpuolimo, buvo nuspresta panaudoti prieš D. C. specialiasias priemones, t. y. antrankius, ir tik paguldžius D. C. ant žemes, pavyko ji sutramdyti. Siekiant užtikrinti policijos pareigunams jiems pavestu funkciju vykdyma saugant ir užtikrinant viešaja tvarka ir žmoniu sauguma, istatymai draudžia nepaklusti ar priešintis teisetiems policijos pareigunu veiksmams, nustatant už tai baudžiamaja atsakomybe, kuria numato LR BK 286 straipsnis.

Iš byloje esancios specialisto išvados Nr. G 900/08 (01) matyti, kad nuteistajam 2008 m. vasario 9 d. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas: nosies kaulu lužis, kraujosruva kaires akies vokuose ir nosies nugareleje, nubrozdinimas galvos dešineje, idreskimai kairiajame rieše. Kaip nurodoma išvadoje, sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, daiktais, turejusiais kieta buka paviršiu. Mažai tiketina, kad sužalojimai galejo atsirasti griunant ir susižalojant paciam (b.l. 69). Atsakant i apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, pažymetina, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu šios specialisto išvada nustatytos aplinkybes, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas D. C. jo sulaikymo metu, nepaneigtas. Taciau sulaikymo pasekoje atsiradusios pasekmes, o butent išvadoje išvardinti D. C. padaryti sužalojimai, nebuvo padaryti tycia tikslu D. C. sužaloti. D. C. neteiseti veiksmai (kaip jau mineta, pradžioje D. C. buvo palydetas i automobili „VW Passat“ tuo tikslu, kad išvažiuotu iš ivykio vietos, taciau išlipes iš automobilio stumde pareigunus, smugiavo vienam iš ju, t. y. smurta prieš policijos pareigunus pradejo vartoti D. C. ir jo veiksmai buvo pareigunams pavojingi), parodo, jog policijos pareigunai buvo priversti panaudoti specialiasias priemones ir fizine prievarta D. C. atžvilgiu. Nustatyti D. C. sužalojimai padaryti butent panaudotos prieš ji fizines prievartos metu, šiuo atveju akivaizdu, kad jis nesusižalojo pats, bet buvo sužalotas naudojant prieš ji istatymo numatyta fizine prievarta. Aplinkybe, jog policijos pareigunai muše D. C. trankydami jo galva i automobilio stoga, bylos duomenimis nepatvirtinta. Tokias aplinkybes nurode tik pats kaltinamasis ir liudytojas S. G.. Del ju parodymu prieštaringumo ir neatitikimo faktinems bylos aplinkybems pasisakyta anksciau, pirmosios instancijos teismas pagristai šiu asmenu parodymais nesireme. Darytina išvada, kad nosies kaulu lužis padarytas pargriovus D. C. ant žemes ir jam intensyviai tokioje padetyje besipriešinant. Kaip parode abu D. C. sulaikineje pareigunai, butent po pargriovimo ant žemes, kuomet D. C. buvo uždeti antrankiai, jam iš nosies pradejo begti kraujas. Kad D. C. intensyviai priešinosi policijos pareigunams irodo ir tas faktas, jog net uždejus jam antrankius, besipriešinant net dviem ji sulaikyti bandantiems policijos pareigunams, visgi buvo iškviestas pastiprinimas, t. y. dar vienas policijos ekipažas.

LR BK 286 str. numato baudžiamaja atsakomybe asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta pasipriešino valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybes tarnautojui. Pasipriešinimas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir pasyviai, neklausant teisetu nurodymu ir reikalavimu. Pasipriešinimas galimas tik dviem alternatyviais budais: 1) jis turi buti padaromas pavartojant smurta arba 2) grasinant ji pavartoti. Pasipriešinimas fiziniu smurtu gali pasireikšti tyciniu smugiu sudavimu. Pasipriešinimas valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui galimas tik tuomet, kai toks asmuo eina istatymu jam pavestas pareigas. Tai reiškia, kad jie veikia teisetai istatymo ar kitais teises aktais nustatytos kompetencijos ribose. Istatymu leidejas sudetyje nenumato pasekmiu atsiradimo, todel nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis kaltininkas pradeda vartoti smurta arba grasina ji pavartoti. Subjektyviai kalte pasireiškia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad jis pavartodamas smurta ar grasindamas ji pavartoti, priešinasi valstybes tarnautojui, teisetai vykdanciam savo funkcijas teises aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir nori taip veikti. Išanalizavus šia teises norma ir faktines ivykio aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo D. C. veika, kaip pasipriešinima valstybes tarnautojams – policijos pareigunams panaudojant fizini smurta. D. C. veike tiesiogine tycia.

Nuteistajam paskirta bausme atitinka LR BK 54 str. nuostatas. Skiriant bausme atsižvelgta i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, nusikalstamos veikos motyvus ir tiksla, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Ivykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str.), yra tycinis, D. C. anksciau teistas du kartus (šioje dalyje pažymetina, kad D. C. teistas ir už viešosios tvarkos pažeidima, kurio metu panaudojo smurta prieš asmeni), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, taciau pagristai atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, kad veika padare asmuo, apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors pirmosios instancijos teismas nenustate nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, taciau skirdamas bausme atsižvelge i teigiamai kaltininka charakterizuojancius duomenis, t. y., kad jis dirba, turi šeima. Atsižvelgdamas i tai, teismas skyre mažesne nei sankcijos vidurkis bausme ir padare išvada, jog bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus jos atlikimo, todel vadovaujantis LR BK 75 str. D. C. paskirtos bausmes vykdyma atidejo.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel keisti ar naikinti ji apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo D. C. apeliacini skunda atmesti.