Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikytos priverčiamosios medicininės priemonės, A. (A.) P., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą dėl A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 15 d. gautas VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimas dėl A. P. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos pateiktame A. P. stebėjimo įvertinimo akte nustatyta, kad A. P. ambulatoriškai stebimas nuo 2019 m. balandžio 3 d. PSC komandos: gydytojo psichiatro, slaugytojos ir socialinio darbuotojo. Komisijos išvada: pacientas ambulatoriniam gydymui ir stebėjimui atvyksta nurodytu laiku. Bendrauja noriai, nurodymams ir tvarkai paklūsta, nesunkiai adaptuojasi. Vaistus vartoja pagal rekomendacijas, gydytojos, med. slaugytojos, o namuose mamos kontrolėje. Būklės po 2021 m. liepos 7 d. teismo nutartimi pratęsto priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis reikšmingų pokyčių nebuvo pastebėta. Pacientas reguliariai lankėsi PSC, ateidavo vienas, niekas iš šeimos narių nelydėdavo, tvarkingai ir laiku atvykdavo įsirašyti ir susileisti paskirtų vaistų. Skundų dėl sveikatos nereiškė. Laisvalaikį leidžia namuose, lanko sporto klubą, bendrauja tik su šeimos nariais, draugų neturi. Psichinė būsena patenkinama. Aktyvios psichopatologijos neišsako. Elgesys adekvatus, nekonfliktuojantis, ramus, agresijos protrūkių nefiksuota. Mąstymas vidutinio tempo, konkretus, žemo apibendrinimo lygio, kartais samprotavimai yra neadekvatus. Į didžiąją dalį pateiktų žodžių (dažniausiai abstrakčių) apskritai nepateikia jokio vaizdinio, nekyla jokios asociacijos. Dažnai negeba apibendrinti ir abstrahuoti, sunkiai randa esminius objektų panašumus ir skirtumus. Dažnai nesupranta užduočių esmės. Mąstymas stokoja nuoseklumo, kryptingumo, pokalbio metu linkęs keisti tema. Mąstymas stereotipiškas, sunkiai prisiderina prie besikeičiančių aplinkybių ir situacijų, nelinkęs koreguoti savo sprendimu, kartoja tą patį, anksčiau pateiktą atsakymą, į skirtingas situacijas būdinga reaguoti to pačiu būdu. Motyvacija gydymuisi gera. Pacientas supranta gydymosi svarbą, tvarkingai laikosi gydymosi režimo. Savo liguistai būsenai kritiškas. Komisija įvertinus A. P. psichinę sveikatos būklę, rekomenduoja nutraukti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir tęsti ambulatorinį gydymą abipusiu sutarimu.

Teisme VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė A. Mitkuvienė nurodė, kad ji yra A. P. gydanti gydytoja. Stebi ir gydo jį su gydytojų komanda. A. P. epizodiškai atliekami psichologiniai tyrimai. Visą gydymosi laikotarpį jokių elgesio pasikeitimų nebuvo pastebėta, agresijos protrūkių nėra buvę. Vaistus reguliariai vartoja. Mano, kad toliau tęs bendradarbiavimą kartu su komanda su A. P.. Pacientas supranta, kad gydymo reikės ir toliau. A. P. yra gydomas prolonguoto veikimo vaistais, jie yra suleidžiami kartą per mėnesį, namuose papildomai vartojami kiti vaistai, nakčiai yra paskiriami kiti vaistai. Asmuo į konsultacijas registruojasi pakankamai savarankiškai. Jis susitinka kas dvi savaites su socialine darbuotoja, kas mėnesį - su gydytoja (A. Mitkuviene). Nustatyta tokia tvarka, kad kuomet asmuo ateina susileisti vaistų, jis užregistruojamas kitam vizitui. Ši kontrolė vyksta nuolatos, nepriklausomai nuo to ar yra priverstinis stebėjimas, ar ne. Tikimybė, kad palaikomąjį gydymą A. P. reikės tęsti visą gyvenimą. Būna daromi epizodiniai gydymo nutraukimai, esant tokioms ligoms, bet rezultatai nėra geri. Šiai dienai yra labai geri vaistai palaikomajam gydymui, jį reikėtų tęsti. Iki šios dienos galima sakyti, kad A. P. supranta savo elgesį, įvertinus jo, galima sakyti, kad jo elgesys adekvatus, bendradarbiavimas sklandus.

Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. P. teismo posėdžio metu nurodė jog yra nevedęs, gyvena su tėvais. Jis sutinka savanoriškai lankytis pas gydytojus gerti ar susileisti vaistų. Namuose vaistus taip pat vartoja, žino, kada juos išgerti ir tai daro kiekvieną dieną.

Asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja advokatė Daiva Dereškevičienė palaikė institucijos teikimą. Tai yra ginamojo padėtį lengvinantis prašymas. Asmuo yra kritiškas savo atžvilgiu, gydytojų komisija nusprendė, kad jam nebetikslinga taikyti priverstinių medicininių priemonių.

Teikimas tenkintinas.

Minėtų duomenų visuma apie A. P. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė A. P. sveikatos būklė yra stabili ir nereikalauja priverstinio stebėjimo. Jam nustatyta diagnozė – potrauminis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. A. P. nurodė, kad sutinka pas gydytojus lankytis savarankiškai, jis kiekvieną dieną tvarkingai vartoja paskirtus vaistus, žino kada turi juos išgerti. Jį gydančios gydytojos teigimu, A. P. reguliariai vartoja vaistus ir atvyksta į susitikimus su ja ir su socialine darbuotoja, į konsultacijas registruojasi pakankamai savarankiškai. Jo elgesys gydymo laikotarpiu nesikeitė, nepasireiškė agresijos protrūkių, jis savo elgesį supranta ir vyksta sklandus bendradarbiavimas.

Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad ambulatorinis gydymas abipusiu sutarimu būtų pakankamas, todėl tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis A. P. nėra būtinas, jis nėra socialiai pavojingas, jo sveikatos būklė nekelia grėsmės aplinkai ar aplinkiniams, geranoriškas asmens elgesys ir kritika būklei yra pakankamas būdas. Minėtų išvadų pagrindu priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nebėra būtinas, dėl ko pagrįstai gali būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu

nutarė:

VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą tenkinti.

Nutraukti A. (A.) P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.