Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2012-06-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., 182 str. 3 d. – 6 MGL (780 litų) bauda;

- 2014 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., paskirta jam 15 MGL (1950 litų) bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-28 baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 17 MGL (2210 litų) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. S. 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 19.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju V. P. metu, tyčia, ne mažiau du kartus, rankomis sudavė V. P. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą ir padarė dešinės akiduobės apatinės, žandinio ančio priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių skeveldrinius lūžius, viršutinio žandikaulio nosinės ataugos, kaktikaulio nosinės ataugos, nosikaulių lūžius, muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, dešinės akies apatiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio skruosto, kaktos ir akies srityse, kas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. S. kaltas prisipažino visiškai. Apklaustas teisme jis parodė, kad 2023-09-17 vakare, apie 19 val. jam būnant namuose, atėjo kaimynas V. ir pakvietė išeiti į kiemą pasikalbėti. Pokalbio metu tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis V. P. ranka sudavė kelis kartus į veido sritį. Kaimyno jis atsiprašė ir jis jam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine jai priklausančiame name. Prieš porą mėn. į namo pirmą aukštą atsikėlė nuomininkas, kurio vardas G. Su kaimynu nelabai bendraudavo, tik pasisveikindavo ir daugiau nebendraudavo. Matydavo, kad kaimynas dažnai geria alų kieme. Jų namo kieme yra šulinys iš kurio ima vandenį. Todėl į šulinį yra įdėtas kaimyno G. siurbliukas, o jo buvo sugedęs, todėl 2023-09-17 vakare, apie 19 val. ėjo pasikeisti siurbliuką. Jam kieme keičiant siurbliuką, prie jo priėjo kaimynas G., kuris pradėjo jį kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais (vadinamo pyderu, gaidžiu ir pan.), neva keisdamas savo siurbliuką jis sugadins jo esantį siurbliuką ir dar kažką aiškino, tiksliau nepamena, kadangi ir pats buvo išgėręs. Jis kaimynui atsakė atgal, kad tai ne jo reikalas, ką jam reikia tą dės į savo šulinį, taip tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. jam sudavė kelis smūgius į veidą, kiek kartų jam trenkė ir su kuo trankė jis nežino, kadangi nuo smūgių jautėsi kaip be sąmonės, ar ją buvo praradęs nežino, ar buvo nukritęs taip pat nežino. Bet pamena, kad būdams su sąmone, pastebėjo, kad jo visas veidas buvo kruvinas, labai skaudėjo galvą ir veido dešinę pusę. Tai pajutęs išsigando ir iškart nuėjo į namus, kur žmonai pasakė, kad kviestų policiją. Kur tuo metu jau buvo kaimynas, jis nepastebėjo. Kraujas bėgo stipriai, jautė didelį skausmą, todėl buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė kaukolės lūžį ir kitus sužalojimus, taip pat susiuvo kaktą ir po paros laiko išleido namo. Šiuo metu yra labai prastos savijautos, kraujas nesiliauja bėgti, skauda visą veidą, negali kvėpuoti per nosį, svaigsta galva. Ar konflikto su kaimynu metu jis jį galėjo pastumti, nepamena (1 t., b. l. 46–47).

Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Gyvena kartu su savo vyru V. P.. Pirmame namo aukšte gyvena G. S. su šeima. 2023-09-17 po pietų pas juos buvo svečių, vartojo alkoholį. Svečiams išvykus, ji nuėjo miegoti, o V. nuėjo į kiemą, minėjo, kad tvarkys šulinio siurbliuką. Netrukus į namus atėjo V. visas kruvinas, t. y. nuo V. galvos labai stipriai bėgo kraujas, matėsi žaizdos virš antakio. Vyras buvo labai susijaudinęs. Ji greitai iškvietė greitąją. Vyro klausė kas nutiko, jis nurodė, kad jį sumušė G., tačiau teigė nežinantis kaip jį sumušė. Jos vyras tuo metu buvo išgėręs, todėl mano, kad jis dėl to nieko ir neprisimena. Tą dieną, anksčiau, buvo konfliktas tarp G. ir jos vyro V. dėl šulinio siurbliuko, nes G. nori, kad jie pirktų brangesnį siurbliuką, bet konfliktas buvo tik žodinis. Iki šio įvykio su kaimynu G. sutardavo normaliai, pasisveikindavo, bet artimiau nebendravo (1 t., b. l. 52).

Iš liudytojos J. K. parodymų matyti ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra du namai, viename iš jų gyvena ji su šeima, o kitame name, antrame aukšte gyvena jos sesuo su šeima. Pirmame šio namo aukšte gyvena nuomininkas G. S. su šeima. V. P. yra jos sesers vyras. Ji su juo stengiasi nebendrauti, kadangi jis nuolat girtauja, yra nemalonus žmogus, agresyvus, viskuo nepatenkintas, todėl vengia su tokiu asmeniu bendrauti ir palaikyti ryšius. G. S. aplink namą tvarkosi, rūpinasi ūkio darbais, o tuo yra nepatenkinta jos sesuo su savo vyru ir nuolat ant G. burba, apkalba. Tiriamo įvykio metu buvo namo kieme, buvo maždaug 100 metrų atstumu nuo sesers namo ir skynė obuolius. Ji pamatė, kad G. stovint prie savo durų, prie jo priėjo V. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką jie kalbėjo nesuprato, bet, kad vyksta konfliktas suprato iš rėkavimų, tai ir atkreipė jos dėmesį, dėl ko žiūrėjo į juos. Tuomet pamatė, kad šio konflikto metu V. nestipriai, vieną kartą, sudavė G. ties ausim. Matėsi, kad smūgis nebuvo stiprus, nes V. buvo labai girtas. Tuomet G. puolė ant V. rankomis, sudavė jam smūgius kumščiais, tikrai neturėjo rankose jokio daikto. Kiek smūgių sudavė ir kur ji nepastebėjo, kadangi viskas įvyko labai greitai ir jie iškart abu dingo, suprato, kad jie yra ant žemės. Ji tuomet iškart nusprendė nueiti pažiūrėti kas vyksta ir juos nuraminti. Greitai priėjusi prie namo, šalia verandos dešinėje pusėje tarp gėlių, pastebėjo gulintį V., o ant jo užlipusį G., kuris jį toliau mušė rankomis. Ji iškart suriko „greit baigiat“. Tuomet G. iškart sureagavo ir pasitraukė nuo V.. G. nuėjo, o ką darė V. ji nematė ir netikrino jo būklės ir nematė kaip jis atrodė. Ji tik juos išskyrė ir nuėjo, nes nenorėjo nei kištis nei aiškintis ten su jais (1 t., b. l. 56).

2023-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma teritorija, kuri iš visų pusių yra apsodinta įvairiais medžiais ir krūmais. Tarp minėtų augalų yra įvažiavimas į kiemą. Įvažiavimo dešinėje pusėje, ant asfaltuotos dangos, matomas padėtas medinis šulinio dangtis, einant toliau matomas vandens šulinys ir iš jo išeinanti žalios spalvos laistymo žarna. Patekus į kiemą, dešinėje pusėje matomas dviejų aukštų baltų plytų gyvenamasis namas. Namo pirmame aukšte yra prieangis, kurio durys yra atidarytos. Prie namo stovi dvi statinės, karutis bei kiti tyrimui reikšmės neturintys ūkio paskirties daiktai. Nuo prieangio einant į dešinę pusę matomas siauras takelis, kurio kairėje pusėje, prie namo sienos auga įvairūs krūmai ir gėlės, kurie yra išmindžioti. Ant minėtų augalų lapų matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, lašus. Ant vatos tampono yra paimtas raudonos spalvos skysčio pavyzdys. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 14).

Alkotesterio duomenys - tiriamo įvykio metu, t. y. 2023-09-17 20.20 val. G. S. nustatytas 1,71 promilių girtumas, 2023-09-17 20.28 val. V. P. nustatytas 2,96 promilių girtumas (1 t., b. l. 59)

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. P. konstatuota dešinės akiduobės apatinės, žandinio ančio priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių skeveldriniai lūžiai, viršutinio žandikaulio nosinės ataugos, kaktikaulio nosinės ataugos, nosikaulių lūžiai, muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinės akies apatiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruva dešinių skruosto, kaktos ir akies srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinės akiduobės apatinės, žandinio ančio priekinės, medialinės ir lateralinės sienelių skeveldrinių lūžių, viršutinio žandikaulio nosinės ataugos, kaktikaulio nosinės ataugos, nosikaulių lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai ribotu daiktu, kurio formos, dydžio bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima. Neatmestina tikimybė, kad sužalojimai padaryti kumščiu. Sužalojimai griuvimui ar tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi (1 t., b. l. 68–70).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba Nukentėjęs praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų profesinio ar bendro darbingumo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad kilus konfliktui tarp jo ir kaimyno V. P., jis prieš kaimyną naudojo fizinį smurtą, suduodamas jam ranka kelis smūgius į veido sritį. Kad būtent G. S. naudojo fizinį smurtą prieš V. P., suduodamas jam smūgius į veido sritį, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų R. P. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kad nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti. Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. S. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo susitaikymo instituto taikymui ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir jo atsiprašė.

Prokuroras susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, o taip pat pats nukentėjusysis sutiko susitaikyti su kaltinamuoju ir neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jiems susitaikius.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. S. laikomas neteistu, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas tris kartus (1 t., b. l. 82). Kaltinamasis šiuo metu dirba. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje jis neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. S. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam G. S. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

V. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliota atstovė R. B. – R. pateikė civilinį ieškinį dėl 171,44 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 34–37).

Kaltinamasis pateikė įrodymus, kad žalą atlygino (b. l. 145).

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą už nukentėjusiajam V. P. suteiktas medicinines paslaugas. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Kadangi kaltinamasis G. S. turtinę žalą civilinei ieškovei atlygino gera valia, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

VI. Kiti proceso klausimai

2024 m. balandžio 4 d. byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. P., priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatą Z. Ž. nukentėjusiojo gynėju. Antrinės teisinės pagalvos išlaidos sudaro 291,67 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamasis G. S. yra dirbantis, duomenų apie tai, kad dėl sveikatos problemų negalėtų ar dėl kitų aplinkybių negalėtų dirbti ir negalėtų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nėra. Be to, prašomos priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis nėra didelis. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo G. S..

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinis įrodymas – vokas su jame esančiu vatos tamponu su biologinės kilmės pėdsakais, perduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 71–72), sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. S., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą - voką su jame esančiu vatos tamponu su biologinės kilmės pėdsakais, saugojimą Kauno apskrities VPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 71–72), sunaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 171,44 eurų turtinės žalos atlyginimo – palikti nenagrinėtu.

Patvirtinti tarp G. S. ir V. P. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriuo G. S. įsipareigoja iki 2024-05-05 atlyginti nukentėjusiajam V. P. 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinę žalą.

Priteisti iš G. S. 291,67 (du šimtus devyniasdešimt vieną) eurą 67 ct. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriui už nukentėjusiajam V. P. suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.