Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovų U. V., D. V., V. G. atstovui advokatui Eduardui Antonenko, atsakovės E. Č. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų U. V., D. V., V. G. ieškinį atsakovei E. Č., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, L. V., G. R., R. K., R. K., I. K., J. P., V. K., R. G., V. N., N. S., G. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti buto rekonstrukciją be atsakovės sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams U. V. ir D. V. bendrai priklausančią 39,09 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės dalį (2843/10000), esančią (duomenys neskelbtini), ir jiems šią nuosavybės teise priklausančią dalį nustatyti namo pastogės dalyje, plane pažymėtoje (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu atsakovės E. Č. nesutikimą atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, keičiant į gyvenamąją paskirtį ir įrengiant ieškovams U. V. ir D. V. bendrai priklausančias 2843/10000 dalis pastogės (39,09 kv. m. ploto), plane bendrai pažymėtas (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), ir leisti be atsakovės sutikimo atlikti minėtą šio buto rekonstrukciją; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovų numatytos įsirengti palėpės dalis yra virš atsakovės buto. Atsakovė pati ketina įsirengti palėpės dalį, esančią virš jos buto. Jeigu ieškovai įsirengtų palėpės dalį virš atsakovės buto, atsakovei techniškai taptų nebeįmanoma įsirengti palėpės dalies virš savo buto. Ieškovai gali įsirengti kitą palėpės dalį, esančią virš buto (duomenys neskelbtini), kadangi šio buto savininkė yra perleidusi savo nuosavybės teisę į jai priklausančią palėpės dalį. Palėpėje įrengta pertvara nėra teisiškai įregistruota, todėl tai nėra kliutis ieškovams įsirengti palėpės dalį toje vietoje. Ieškovų pateiktas architektės projektinis pasiūlymas dėl palėpės įrengimo negali būti laikomas techniniu projektu, nes iš jo negalima spręsti dėl garso izoliacijos, komunikacijų pravedimo, šildymo vamzdžių ir kitų dalykų. Pagal ieškovų siūlomą atidalintinos palėpės dalies lokalizacijos schemą, dalis palėpės liktų be atskiro įėjimo, tai prieštarautų gaisrinės saugos reikalavimams. Neįrengtos palėpės negalima atidalinti, nes atidalinus, sukuriamas naujas turtinis vienetas. Tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Pagal LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, viešas aptarimas nėra privalomas keičiant palėpės paskirtį iš negyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą, todėl tokio dokumento savivaldybei pateikti nereikia. Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys, t. y. kiti daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, neprieštarauja dėl ieškovams priklausančios palėpės dalies atidalijimo ir įrengimo.

Ieškinys netenkintinas.

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl daugiabučio namo palėpės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įrengimo, pakeičiant jos paskirtį į gyvenamąją patalpą. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams U. V. ir D. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys, o ieškovui V. G. – 66/100 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai U. V. ir D. V. iš kitų savininkų įsigijo šiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias namo palėpės dalis. Iš viso ieškovams U. V. ir D. V. nuosavybės teise priklauso 2843/10000 dalys negyvenamosios patalpos – palėpės, esančios daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 765/10000 dalys palėpės, o likusios dalys palėpės priklauso tretiesiems asmenims. Bendras palėpės plotas yra 137,52 kv. m, ieškovams U. V. ir D. V. priklausančios palėpės dalies plotas sudaro 39,09 kv. m, o atsakovei E. Č. priklauso 10,51 kv. m ploto palėpės dalis. Ieškovai U. V. ir D. V. pateikė architektės parengtą palėpės dalies rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, pagal kurį jiems priklausanti palėpės dalis būtų atitverta ir sujungiama su jų butu.

Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. 1 d.). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje išvardyti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga) negali būti atidalyti, išskyrus išimtį, kurios taikymui būtinos dvi sąlygos: 1) atidalijama daikto dalis gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

Ieškovams priklausanti palėpės dalis yra pakankamo dydžio, kad po pertvarkymo galėtų būti naudojama kaip atskiras daiktas. Atidalijamos palėpės dalies įrengimas ir naudojimas netrukdytų naudoti kitų šiame name esančių butų bei patalpų pagal paskirtį. Ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra techniškai įmanomas įgyvendinti. Tačiau ieškovų siūloma atidalijamos palėpės dalies vieta yra ne tik virš ieškovų buto, bet ir virš atsakovės buto. Atsakovė suinteresuota, kad virš jos buto esanti palėpės dalis nebūtų atidalinta ir įrengta, kadangi atsakovė taip pat turi galimybę atsidalinti jai priklausančią palėpės dalį ir ją įsirengti virš savo buto. Teismas sutinka su atsakove, kad tokia galimybė padidina jai priklausančio buto vertę. Ieškovai nurodo, kad atsakovei priklausanti palėpės dalis yra pernelyg maža, todėl ją nebūtų naudinga įrengti. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovė taip pat turi galimybę nupirkti iš kitų butų savininkų jiems priklausančias palėpės dalis ir taip pasididinti savo dalį, jog ši būtų pakankamo ploto atskirai patalpai įsirengti. Nors ieškovai teigia, kad atsakovė nėra inicijavusi jokių palėpės atsidalijimo ir įsirengimo procedūrų, tačiau šiuo atveju svarbi yra pati galimybė tai padaryti ateityje. Akivaizdu, jog pagal ieškovų pasūlytą variantą atidalijus jiems priklausančią palėpės dalį, atsakovei nebeliktų jokių galimybių ateityje įsirengti savo dalį palėpės taip, kad ši būtų sujungta su atsakovės butu. Atmestinas atsakovės argumentas, jog atidalinus neįrengtos palėpės dalį turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu kitų bendraturčių atžvilgiu. Visgi pripažintina, kad ieškovų plane nėra nurodyti visi (duomenys neskelbtini) ribų atstumai nuo kitų palėpės sienų, dėl to nėra pakankamai aiškiai identifikuota ieškovų reikalaujamos atidalinti palėpės dalies vieta. Taigi atsakovės nesutikimas su ieškovų pasiūlytu palėpės dalies atidalijimo variantu yra pagrįstas, todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, privalo atsižvelgti į teisėtus atsakovės interesus. Iš byloje esančio projektinio pasiūlymo matyti, kad į ieškovų pažymėtą atidalintinos palėpės dalį patenka vienas įėjimas į palėpę. Kadangi po numatytos rekonstrukcijos ieškovų palėpės dalis būtų atitverta nuo likusios palėpės dalies, viena palėpės dalis liktų be atskiro įėjimo ir į ją būtų galima patekti tik per ieškovų patalpą. Iš byloje pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog minėta pastogės dalis, nuo kurios ieškovai matuoja savąją palėpės dalį, faktiškai yra atitverta ir įrengta, bet teisiškai nėra atidalinta ir įregistruota kaip atskiras daiktas nekilnojamojo turto registre. Minėta savavališkai įrengta palėpės dalis, remiantis namo antro aukšto planu, yra virš butų (duomenys neskelbtini), kurių savininkai yra perleidę jiems priklausančias palėpės dalis ir byloje kaip tretieji asmenys jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai, išsprendę savavališko palėpės įrengimo padarinių pašalinimo klausimą, galėtų savąją palėpės dalį pažymėti plane taip, kad ji nebūtų virš atsakovės buto, tuo pačiu sudarydami atsakovei galimybę įsirengti palėpės dalį virš jos buto. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovės argumentą, jog atidalijus palėpės dalį pagal ieškovų pateiktą siūlymą, atskirtoji palėpės dalis, į kurią būtų galima patekti tik per ieškovų patalpą, nebeatitiktų gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338, 160 punkto, kuriame numatyta, jog pastatuose su mansardomis pastoges atitveriančiose konstrukcijose reikia įrengti ne mažesnius kaip 0,6×0,8 m liukus. Be to, izoliuotos palėpės dalies kiti bendrasavininkai, išskyrus ieškovus, nebegalėtų įsirengti, todėl ieškovų siūlomas atidalijimas nėra pakankamai racionalus. Įvertinus abiejų ginčo šalių pateiktų argumentų visumą, darytina išvada, jog įmanoma atidalinti ieškovams priklausančią palėpės dalį taip, jog nebūtų pažeisti teisėti atsakovės interesai turėti galimybę ateityje įsirengti palėpės dalį virš savo buto. Atsakovė išreiškė ieškovams savo poziciją dėl atidalijimo, tačiau ieškovai nesutinka su atsakovės siūlomu variantu ir atitinkamai nepakoregavo projektinio pasiūlymo. Šiuo atveju daiktas gali būti padalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl nėra pagrindo mokėti kompensacijos bendraturčiui (CK 4.80 str. 2 d.).

Kadangi ieškovai nepateikė jokių alternatyvių variantų dėl palėpės dalies atidalijimo, kurie nepažeistų pagrįstų atsakovės interesų, ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Atmetus ieškovų reikalavimą dėl palėpės dalies atidalijimo, nebėra pagrindo tenkinti ir kito ieškovų reikalavimo leisti be atsakovės sutikimo atlikti buto rekonstrukciją. Be to, atsakovė pagrįstai teigia, jog iš pateikto projektinio pasiūlymo nėra galimybės įvertinti rekonstrukcijos poveikio jos butui garso izolacijos, šildymo sistemos vamzdžių bei komunikacijų pravedimo ir kitais aspektais. Pažymėtina, kad bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems remonto darbams atlikti. Ieškovai tinkamai nesupažindino atsakovės su konkrečiu būsimos rekonstrukcijos techniniu projektu, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovų pareikštas ieškinys netenkintinas.

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 000 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 38 Lt už informacijos iš VĮ „Registrų centras“ gavimą, iš viso 2 038 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.). Prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, todėl atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 679,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio nepatenkinti.

Priteisti atsakovei E. Č. iš ieškovų U. V., D. V., V. G. iš kiekvieno po 679,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.