Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-241-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
1S-241-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos

1 S – 241– 491 / 2015 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,

gynėjai Eligijai Norkienei – Paplauskei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) r., gyvenančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyrusio, nedirbančio, anksčiau teisto,

skundą dėl 2015 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas V. L. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir intensyvią priežiūrą. Nurodo, jog apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos sutrikimus, teigiamą charakteristiką bei į tai, kad jis turi ir išlaiko mažametį vaiką, o taip pat šių aplinkybių neaptarė. Tai rodo, kad buvo pažeisti BPK 121 str. 4 d. numatyti reikalavimai, o teismas buvo šališkas. Pabrėžia, jog skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai aptartos įtariamos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. kad jis nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas bendrininkų grupe, o jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Mano, kad tokius klausimus gali spręsti tik teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės, kas taip pat rodo teismo šališkumą. Be to, sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą visiškai nepagrįstai buvo remiamasi prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Įtariamasis nurodo ir tai, kad skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai konstatuota, jog jis neturi stiprių socialinių ryšių.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2014-12-21 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su K. Č. ir V. Č., išgertuvių metu dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. D. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip jį tyčia nužudė bei išvežė ir paslėpė V. D. lavoną už (duomenys neskelbtini) kaimo, prie (duomenys neskelbtini) upės.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – tai kitų įtariamųjų, liudytojų S. G., L. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiojo mirties priežastį, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai leidžia pagrįstai įtarti, kad V. L. galėjo padaryti inkriminuojamą nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats įtariamasis tyrimo pradžioje neneigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, t.y. jį mušęs, vėliau savo parodymus pakeitė, smurto nepripažįsta.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis. Įtariamasis iš tiesų turi gyvenamąją vietą, jo tvirtinimu, išlaiko mažametį vaiką, yra charakterizuojamas teigiamai bei serga įvairiomis ligomis, dėl ko yra gulėjęs laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tačiau šios aplinkybės, kaip ir paties suimtojo tvirtinimas apie tai, jog jis nesiruošia niekur bėgti (slėptis) ar naujai nusikalsti, šiuo atveju nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, pagrindžiančių BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytų suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą.

Šiuo metu V. L. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Jis, nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra išsiskyręs bei oficialiai niekur nedirba, buvo teistas, yra baustas administracine tvarka. Pastarosios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar jis realiai prisideda prie mažamečio vaiko išlaikymo. Pažymėtina, kad įtariamasis praeityje buvo teistas net 5 kartus, o dėl dalies padarytų nusikalstamų veikų jam buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios nuostatos, t.y. skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas. Nežiūrint į tai, jis vėl yra įtariamas labai sunkiu nusikaltimu. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja V. L. bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir laikas nuo laiko daro nusikaltimus, kurių dalis yra smurtinio pobūdžio. Be to, šiuo metu įtariama nusikalstama veika, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, galimai buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, kas rodo didesnį nusikalstamų veikų bei paties įtariamojo pavojingumą visuomenei, juo labiau kad jo vaidmuo darant įtariamą nusikalstamą veiką nebuvo antraeilis. Tai, priešingai nei tvirtina įtariamasis aukštesniajam teismui pateiktame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas vertino duomenis, kurie yra analizuojami tik nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Ši informacija buvo vertinama tik kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo aspektu, todėl skundžiama nutartis ne tik yra pagrįsta, tačiau ji nerodo ir jokio apylinkės teismo šališkumo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Tokiu būdu visi pirmiau aptarti duomenys leidžia konstatuoti, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam nustatyti visiškai pagrįstai.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog suimtojo skunde išdėstyti prašymai pakeisti jam kardomąją priemonę švelnesne ar keliomis švelnesnėmis šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami, kadangi šiuo atveju tai nėra teismo kompetencija. Švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo klausimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas dviejų mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti V. L. taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien aplinkybė, kad įtariamajam yra priimta nepalanki teismo nutartis, automatiškai nerodo, jog apylinkės teismas buvo šališkas ar pažeidė kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Įtariamojo sveiktos sutrikimai negali būti pripažinti absoliučiu pagrindu, draudžiančiu jam taikyti suėmimą, juo labiau kad šie negalavimai nesutrukdė jam galimai padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų, kad jis sirgtų ligomis, realiai trukdančiomis būti suėmime ar atlikti bausmę. Be to, ir suimtiesiems asmenims yra garantuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi V. L. suėmimas pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo V. L. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus