- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1293/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autostiliaus studija“
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autostiliaus studija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autostiliaus studija“ iškelta bankroto byla, civilinės bylos Nr. B2-438-372/2011, pagal ieškovo V. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autostiliaus studija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. P. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui UAB „Autostiliaus studija“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Tytus“. Pareiškime nurodė, jog atsakovas ieškovui, pagal 2008-07-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2010-10-01 dienai skolingas 178 252,30 Lt. Atsakovas skolos negrąžina, todėl ieškovo nuomone, bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „Autostiliaus studija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Tytus“ (1t., b.l.30-31). Teismas nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su kreditoriumi, neatsiima teismo dokumentų, todėl teismo nuomone, bendrovė yra nemoki.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašė Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti (1t., b.l.34-36). Skunde nurodė, kad atsakovas nėra gavęs nei ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, nei teismo siųstų procesinių dokumentų. Atsakovui nėra žinoma, kuo remiantis ieškovas reikalauja tokios didelės sumos. Atsakovo įsipareigojimas ieškovui pagal 2008-07-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra tik 12 000 Lt, tačiau atsakovas atsisako mokėti šią sumą ieškovui, nes ieškovas nepašalino nuomojamų patalpų trūkumų. Numotojas garantavo, kad nuomojamose patalpose yra dujos, elektros įvadas, kanalizacija, vanduo, tačiau rengiantis įsikelti į nuomojamas patalpas paaiškėjo, kad šių patogumų nėra. Kadangi atsakovas negalėjo naudotis šiomis patalpomis, atsakovas neprivalo mokėti ieškovui nuomos mokesčio. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises pareikšdamas ieškinį teisme, ginčo teisenos tvarka, o ne inicijuoti atsakovui bankroto bylą. Teismas atsakovui iškėlė bankroto bylą neįvertinęs atsakovo turtinės padėties, todėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis turi būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikino, pareiškimą dėl UAB „Autostiliaus studija“ bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei įpareigojo atsakovo vadovą pateikti teismui visus UAB „Autostiliaus studija“ finansinės atskaitomybės dokumentus (1t., b.54).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Autostiliaus studija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Tytus“ (1t., b.l.123-124). Teismas nurodė, kad iš 2008 m. ir 2009 m. balansų matyti, kad bendrovės skolos višija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Iš 2008 m. ir 2009 m. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovė dirbo nuostolingai. Šiaulių apskrities VMI duomenimis, atsakovė turi 5 012,04 Lt nepriemoką, VSDFV Šiaulių skyriaus duomenimis, 2010-12-31 atsakovas VSDF biudžetui buvo skolingas 36 798,86 Lt įmokų ir 1459,76 Lt delspinigių. Be to, į teismą kreipėsi atsakovo kreditorius AB Parex banko Šiaulių filialas dėl keltinos atsakovui bankroto bylos ir banko įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą. Teismo nuomone, atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė yra nemoki, todėl atsakovui gali būti keliama bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Autostiliaus studija“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir V. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autostiliaus studija“, atmesti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas yra mokus ūkio subjektas, vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, o su ieškovu neatsiskaito tik todėl, kad atsakovas nepripažįsta skolos.
2. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė LR Įmonų bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią vertinti įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Pagal 2010-12-31 bendrovės balansą, bendrovė turi turto už 184 699 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudaro 45 107,91 Lt, o tai reiškia, kad bendrovės skolos neviršija į bendrovės balansą pusę įrašyto turto vertės ir UAB „Autostiliaus studija“ negali būti pripažinta nemokia, ir jai negali būti keliama bankroto byla. AB Parex bankui skola šiai dienai nėra pradelsta, todėl bankui skola nėra įtraukta į pradelstų skolų sąrašą, ir negali būti vertinama sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Skundžiama nutartis prieštarauja bankroto tikslui – pašalinti iš rinkos tik nemokius rinkos dalyvius. Tuo tarpu atsakovo bendrovė yra moki, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Bendrovė realaus turto neturi, bendrovė nevykdo jokios realios veiklos, nevykdo jokių atsiskaitymų. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gautinas sumas. Ieškovo nuomone, atskirąjame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Bendrovė nepajėgi bankui grąžinti kredito, todėl bankas atsakovui mažino mokėjimo naštą, ilgindamas paskolos laikotarpį. Be to, bankui paskolą moka ne bendrovė, o bendrovės akcininkai iš asmeninių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Autostiliaus studija“ bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnis 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina išsamiai įvertinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs 2008 m. ir 2009 m. įmonės balansą, pelno nuostolių ataskaitas, Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktus duomenis, konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, dėl to įmonė yra nemoki ir jai gali būti keliama bankroto byla.
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2010 m. gruodžio 31 dienai. Iš pateikto įmonės balanso matyti, kad įmonė turi turto už 184 699 Lt (įmonės ilgalaikį turtą sudaro 84 522 Lt, trumpalaikį – 100 177 Lt). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 230 923 Lt, o visi įsipareigojimai – 480 749 Lt. Tačiau pradelstos skolos sudaro tik 45 07,91 Lt (1t., b.l.154). 2011-04-15 teisme gauti AB „Citadele“ (iki 2010-08-25 buvęs AB Parex bankas) paaiškinimai dėl UAB „Autostiliaus studija“ ir AB „Citadele“ teisinių santykių (kreditavimo sutarties Nr. KS/419), tačiau AB „Citadele“ nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą nei bendraieškiu, nei trečiuoju asmeniu, todėl teisėjų kolegija nevertina AB „Citadele“ pateiktų rašytinių įrodymų.
Vadovaujantis atsakovo pateiktais naujausiais įmonės finansiniais dokumentais, atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (184 699 Lt), todėl, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, atsakovui negali būti keliama bankroto byla.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą nurodydamas, jog ieškovas nepagrįstai pagal 2008-07-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį reikalauja sumokėti 178 252,30 Lt skolą. Atsakovo teigimu, negyvenamosios patalpos perduotos su esminiais trūkumais. Numotojas garantavo, kad nuomojamose patalpose yra dujos, elektros įvadas, kanalizacija, vanduo, tačiau rengiantis įsikelti į nuomojamas patalpas paaiškėjo, kad šių patogumų nėra. Atsakovo nuomone, negyvenamosios patalpos perduotos su esminiais trūkumais ir atsakovas negalėjo naudotis šiomis patalpomis, todėl neprivalo mokėti ieškovui nuomos mokesčio.
ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis nurodo asmenis, kurie turi teisę pateikti ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vienas jų – įmonės kreditorius. Įmonės kreditoriaus sąvoka išaiškinta LR ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, kreditorius, tai asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ar įsipareigojimus. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir panašiai. Atsakovo tylėjimas, neatsakymas į įstatyme numatytą (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis) kreditoriaus įspėjimą, taip pat laikomas skolininko pareikštu kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo pripažinimu.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta tik 12 000 Lt skolą nurodydamas, kad jos nesumoka, nes ieškovas nepašalina nuomojamų patalpų trūkumų. Taigi tarp šalių iškilęs ginčas dėl prievolės dyžio, bei esminių 2008-07-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų (nuomojamo daikto kokybės). Jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas turi būti sprendžiamas bendra, ieškininės teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, ĮBĮ 26 straipsnio numatytu būdu, t. y. tvirtinant kreditoriaus reikalavimą, tačiau ne bankroto bylos, pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje, nes šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo pagrįstumas ir jo dydis nenustatinėjami. Kadangi bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditorinio reikalavimo pagrįstumo teisminis tyrimas negalimas, nėra pakankamo pagrindo laikyti ieškovą turinčiu procesinio reikalavimo teisę ir turinčiu procesinį subjektiškumą civilinėje byloje, kurioje sprendžiama dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 3 straipsnis). Ieškovui neturint procesinio subjektiškumo, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti nagrinėjamas teisme, ir tokiu atveju nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovo finansinės padėties, t. y. jo nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
Nustačius, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl reikalavimo pagrįstumo, nes atsakovas jo nepripažįsta, o taip pat, jog atsakovas pateikė naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neturėjo ir nevertino, dėl to galėjo būti neteisingai nustatytas atsakovo nemokumas ir nepagrįstai atsakovui iškelta bankroto byla, todėl skundžiama nutartis naikintina, ir bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.