- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- I-787-414/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiškėjui V. L., ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (b. l. 5, 33) nurodė, kad jis prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. liepos 3 d. Jis kameroje buvo laikomas dar su trimis asmenimis, todėl buvo pažeista vienam asmeniui turinti tekti 5 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Be to, kameroje turėjo tilpti dvi dviejų aukštų lovos, du suoliukai, stalas, tualetas su sienele nuo kameros, kriauklė, keturios spintelės, buitiniai reikmenys ir keturių asmenų asmeniniai daiktai. Todėl trūko oro, skaudėjo galvą, nebuvo galimybės pajudėti, negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas. Dėl to, kad jis serga sunkios formos pavojingomis, užkrečiamomis ligomis, prašė skundą spręsti skubos tvarka. Prašė remtis jo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, pagal kurias sanitarinio mazgo užimamas plotas negali būti įskaitytas į kameros plotą ir skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus apskr. VPK), teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7-11) nurodė, kad pareiškėjas Alytaus apskr. VPK areštinėje buvo laikomas atskirais laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. liepos 3 d. kamerose Nr. 9, Nr. 6, Nr. 3, Nr. 10. Didžiąją laiko dalį jam tekęs plotas tik 0,034 kv. m. neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, todėl jokių realiai juntamų fizinių nepatogumų ar neigiamų išgyvenimų sukelti negalėjo. Laikotarpiai, kai jam teko 3,725 kv. m. plotas truko nuo kelių valandų iki trijų parų, todėl buvo trumpalaikiai ir bendra jų trukmė nebuvo ilga (apie 8 paras). Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, skundas buvo atmestas. Išreiškė nuomonę, kad teismui konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, tokio pažeidimo pripažinimas galėtų ir turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija. Pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iškarto, o praėjus beveik pusantrų metų nuo tada, kai buvo išleistas iš Alytaus apskr. VPK areštinės, todėl laiko veiksnys jo patirtas dvasines ir fizines kančias sumenkino ir jo patirta dvasinė skriauda nėra didelė. Papildomai pažymėjo, kad Alytaus apskr. VPK areštinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, todėl pareiškėjo argumentai dėl oro trūkumo nepagrįsti. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose jokie higienos normų reikalavimų pažeidimai nebuvo nustatyti. Pareiškėjui medicinos pagalba skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo teikiama. Nėra jokių duomenų, kad būtų pablogėjusi jo fizinė ar psichinė būklė. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra viešosios atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus apskr. VPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. liepos 3 d.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d., valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Taigi, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009; nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neteko galios). Higienos norma HN 37:2009 nustatė, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka [4.2, 4.22]. Nuoroda 4.2 nukreipia į Suėmimo vykdymo įstatymą, o nuoroda 4.22 – į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 2 punktą, 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-356 neteks galios vidaus reikalų ministrui patvirtintinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Tokios taisyklės nėra patvirtintos, taigi atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 2 punktą, teritorinių policijos įstaigų areštinėms galioja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta. Šią normą ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisykles. Pagal šių Taisyklių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama ne į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124, o į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles, taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo periodiškai laikomas Alytaus apskr. VPK areštinės kamerose, kurių plotas buvo 14,9 kv. m, o laikomų asmenų skaičius – nuo 3 iki 4. Tokiu būdu 5 kv. m. ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą laikymo areštinėje laikotarpį, t. y. 22,5 paros. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertina, kad viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti ir konstatuoja, jog 22,5 paros buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pastebėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą turi būti įvertintas baldų ar inventoriaus užimamas plotas, tačiau teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas į bendrą gyvenamojo ploto normą neturi būti įskaičiuojamas (Taisyklių 80 p.), ir, kad trūkstant teisės aktuose nustatytos ploto normos, kamerose esančių baldų ir inventorius užimamas plotas dar labiau apribojo jo judėjimo kamerose galimybes.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jam trūkdavo oro.
Higienos normos HN 37:2009 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normoje HN 37:2009 taip pat nurodoma, jog policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.).
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus apskr. VPK areštinės kamerų netinkamos ventiliacijos. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie Alytaus visuomenės sveikatos centro Alytaus apskr. VPK areštinėje atliktus patikrinimus, tarp jų ir kameros Nr. 6, , t. y. tos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 23-25; 26-27; 28-30). Patikrinimo metu nustatyta, kad langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, kai kuriose kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, pažeidimų dėl patalpų vėdinimo nenustatyta. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjas dėl kamerų vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad į nuteistųjų skundus dėl kalinimo sąlygų yra reaguojama, atliekami patikrinimai. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų Areštinės kamerose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų gyvenimo sąlygų Areštinėje buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios.
Pareiškėjas prašė jo skundą spręsti skubos tvarka dėl to, kad jis serga sunkios formos pavojingomis, užkrečiamomis ligomis. Pažymėtina, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės administracines bylas dėl pareiškėjo nurodytų motyvų nagrinėti greičiau, todėl nėra pagrindo tokį V. L.. prašymą tenkinti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų jam skaudėjo galvą, negalėjo normaliai miegoti, tapo irzlus ir nervingas, kildavo konfliktai, tačiau įrodymų, jog būdamas Areštinėje jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė, nenurodė, jog kreipėsi į atsakovą prašydamas psichologo pagalbos, todėl tvirtinti, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje jis patyrė jo nurodytus nepatogumus, nėra pagrindo. Įvertinus atsakovo pateiktą Asmens sveikatos istorijos kopiją (b. l. 13-14), Pristatytų asmenų sveikatos patikrinimo apskaitos žurnalo kopiją (b. l. 15-19; 20-22), matyti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai (ūmi sloga, temperatūra) nėra išskirtiniai palyginus su laisvėje buvusiais ar esančiais žmonėmis, todėl nelaikytini kilusiais būtent dėl jo laikymo sąlygų Areštinėje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią ploto normą), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų laikomas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo areštinėse higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, teismas daro išvadą, kad Alytaus apskr. VPK per visą pareiškėjo laikymo areštinėje laiką 22,5 paros neužtikrino jam teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Alytaus apskr. VPK pažeidė Higienos normos HN37:2009 6 punkto ir Taisyklių 80 punkto reikalavimus ir, tuo pačiu, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Todėl pareiškėjas patyrė ankštų buvimo Areštinėje sąlygų sukeltus nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str.). Teismas, atsižvelgdamas į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas tenkinamas iš dalies, nes prašoma priteisti suma (1 000 Eur) yra neproporcinga (pernelyg didelė) kompensuoti tuos nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas patyrė dėl byloje nustatytos trukmės (22,5 parų pertraukiamų epizodais) ir intensyvumo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilę kokios nors kitos neigiamos pasekmės. Byloje nenustatyta, jog Alytaus apskr. VPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu už patirtą neturtinę žalą laikytina 120 Eur suma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs analogišką praktiką byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, suimtąjį laikant Alytaus apskr. VPK areštinėje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2190-556/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.