Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-379/2010

1.2.4.4.; 2.4.6.3.1.; 1.1.10.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. B. ir jo gynejo Ricardo Suslaviciaus apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedes, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu vieneriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. B. nuteistas už tai, kad jis, 2008-05-18 apie 2.40 val., budamas iejimo i kluba „Boulingas“ laiptu aikšteleje, esancioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, rankomis stumdamas nukentejusiji A. D. N., tycia permete ji per laiptu aikšteles tureklus. Nukentejusiajam A.D. N. nukritus ant žemes, pastarajam padaryta muštine žaizda viršugalvio srityje, V ir VI kaklo slanksteliu lužiai su nugaros smegenu pakenkimu. Tokiais savo veiksmais jis padare nukentejusiajam A.D. N. sunku sveikatos sutrikdyma del V ir VI kaklo slanksteliu lužiu su nugaros smegenu pakenkimu ir taip ji sunkiai suluošino.

Šiais savo veiksmais D. B. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi bylai reikšmingi irodymai, pažeistos irodymu vertinimo taisykles, nepagristai neatliktas irodymu patikrinimas eksperimentu. Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog D. B. parodymai, jog jis dešine ranka užsidenge veida, o kaire mostelejo, atsistume nuo nukentejusiojo ir nemate, kaip šis nukrito, yra nelogiški ir neitikinami, kadangi, apylinkes teismo nuomone, nuo tokio gynybinio pobudžio veiksmo kaip mostelejimas ar atsistumimas, nežiurint ir viena ranka, neimanoma nukentejusiajam, stovint šonu i turekla, kurio aukštis 80 cm, persiversti ir nukristi. Ši išvada pagrista vien tik teismo isitikinimu, padaryta prielaida, kad tokioje situacijoje persiversti buvo neimanoma, nors ši išvada nepagrista jokiais patikimais irodymais. Joks eksperimentas tam, kad butu isitikinta, ar tokioje situacijoje asmuo galejo persisverti per turekla ir nukristi ar ne, nebuvo atliktas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, nukentejusiojo istatyminio atstovo M.N. pateiktose fotonuotraukose sudaromas ispudis, kad nukentejusysis pats persisverti per tureklus ir nukristi negalejo. Žmogui stovint tiesiai, bendrosios mases centras yra vidurineje plokštumoje. Nustatyta, kad tureklo aukštis lygus 80 cm, t.y. tureklai yra žemiau vidutinio suaugusio vyro svorio centro. Tam, kad žmogus nukristu, jo svorio centrui užtenka pereiti kritine riba, kai prasideda savaiminis kritimas. Nagrinejamu atveju kalbama apie 80 cm aukšcio turekla, kurio plotis tik keli centimetrai, taigi nukentejusysis galejo ir pats nesunkiai persisverti per ji tiek, kad prarastu pusiausvyra ir nukristu. Be to, kaltinamajam ir nukentejusiajam stovint labai arti tureklu ir kaltinamajam ginantis nuo nukentejusiojo atsistumiant nuo jo, staigus stumtelejimo veiksmas, kad ir viena ranka, galejo itakoti ženklu nukentejusiojo persisverima per tureklus, del ko jis neteko pusiausvyros ir nukrito; persisverima per tureklus taip pat galejo itakoti kaltinamojo ir nukentejusiojo grumtynes - sukimasis ratu. Todel mano, kad apylinkes teismo išvada, jog nukentejusysis negalejo persisverti ir nukristi be kaltinamojo tyciniu veiksmu, yra nepagrista.

Liudytojas O. Z. ivykio diena parode, jog mate, kaip du vaikinai nustume Artura nuo 2 m aukšcio tureklu (1 t., b.l. 46 - 2008-05-18 O. Z. apklausos protokolas), o praejus 3 dienoms - nukentejusysis su kaltinamuoju grumesi ir kaltinamasis išstume Artura (1 t., b.l. 48 - 2008-05-21 O. Z. apklausos protokolas). Tokiu nenuosekliu parodymu nepakanka paneigti kaltinamojo teiginiui, kad nukentejusysis, prarades pusiausvyra, persiverte per tureklus po D. B. atsistumimo. Pirminiuose parodymuose nukentejusysis nurode, kad D. B. visiškai nesmugiavo, o veliau pakeite savo parodymus ir jau daug veliau, t.y. 2008-09-05, pradejo kalbeti apie tariamus smugius kojomis. Nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis parodymus dave po komos reanimacijoje, todel jie galejo buti netikslus. Nurodo, kad nukentejusysis nei vežant i ligonine, nei ligonineje komos ištiktas nebuvo. Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Teismas remesi ir nenuosekliais liudytojo O. Z. parodymais, kuris visa laika buvo samoningas, be to teigia mates visa ivyki stovedamas 2-3 metru atstumu.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog priešingai, nei teigia teismas, kaltinamojo D. B. parodymai yra nuoseklus, išsamus ir logiški. D. B. nuo pat tyrimo pradžios nurode, kad nukentejusysis ji pavadino nepagarbiai ir šiu parodymu nekeite. Taciau ir nepagarbiai pavadintas D. B. nesielge agresyviai, nepuole muštis. D. B. nurode, kad jam ir nukentejusiajam pradejus kalbetis, pastarasis smoge jam i galvos sriti (1 t., b.l. 105-106). Šiais D. B. parodymais nera pagrindo abejoti, kadangi nukentejusysis ne vienuose savo parodymuose nenurode, kad D. B. ji puole pirmas ir, kad sudave pirmas; savo parodymuose nukentejusysis pats patvirtino, kad nebuvo pasyvus D. B. klausytojas: pats pradejo plusti necenzuriniais žodžiais ir pradejo grumtis su D. B. (1 t., b.l. 11-12 -2008-09-05 Liudytojo papildomas apklausos protokolas). Nukentejusysis A.D. N. parode, kad „Man atrodo ir aš sudaviau kažkam iš vaikinu smugi“ (1 t., b.l. 9-10, t.y. 2008-05-20 A.D. N. apklausos protokolai), be to liudytojas O. Z. taip pat teige, jog nukentejusysis vartojo fizine jega kaltinamojo atžvilgiu (1 t., b.l. 48 – O. Z. apklausos protokolas).

Skunde nurodyta, kad vertindamas O. Z. parodymus teismas neatsižvelge i tai, kad jis yra artimas nukentejusiojo draugas, todel yra suinteresuotas bylos baigtimi ir kuo griežtesnes bausmes D. B. paskyrimu proceso dalyvis. Del šios priežasties jo pateikiama informacija gali buti šališka, neatitinkanti tikroves. Irodymu atžvilgiu taikomas duomenu objektyvumo reikalavimas, todel O. Z. parodymais apskirtai neturetu buti remiamasi (tuo labiau atsižvelgiant i tai, kad jie buvo ne karta keisti, ka patvirtina aukšciau išdestyti argumentai; pagristai manytina, jog teisminio nagrinejimo metu nukentejusysis A.D. N. ir jo draugas O. Z. samoningai keite parodymus sau naudinga linkme).

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustate, jog byloje D. B. baudžiamaja atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera ir nepagristai netaike BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. - švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skyrimas; be to teismas nepagrinde, kodel kaltinamajam nepaskirta minimali laisves atemimo bausme - 3 menesiai (BK 50 str. 2 d.), o jam paskirta didesne, nei minimali vieneriu metu reali laisves atemimo bausme.

Nuosprendyje nurodyta, jog D. B. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu byloje nera. Šis teiginys neatitinka byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu. Remiantis baudžiamojoje byloje esanciais duomenimis pripažintina, kad yra šios D. B. atsakomybe lengvinancios aplinkybes: 1) tuoj pat po nukentejusiojo sužalojimo kaltinamasis pirmasis iškviete greitaja medicinine pagalba, kas padejo išvengti sunkesniu padariniu (BK 59 str. 1 d. 1 p.); 2) D. B. savo noru iš dalies sutiko ir sutinka atlyginti padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.); 3) nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantys nukentejusio asmens veiksmai (BK 59 str. 6 p.). Be to, BK 59 str. 2 d. yra numatyta, jog teismas gali pripažinti atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pagristai manytina, jog D. B. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažintina tai, kad D. B. šeimoje auga trys mažameciai vaikai, kuriuos jis prižiuri ir išlaiko; D. B. išlaiko ne tik savo mažamecius vaikus, bet ir visa šeima, todel paskyrus terminuota laisves atemimo bausme, nebutu kam prižiureti šeimos; D. B. yra neteistas, dirba, darbovietes charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 31-33); D. B. nera pavojingas visuomenei, turi nuolatine gyvenamaja vieta. BK 41 str., kuriame formuojama bausmes paskirtis, greta kitu tikslu nustatoma, kad bausme turi užtikrinti teisingumo principo igyvendinima (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Esant minetoms baudžiamaja atsakomybe lengvinancioms aplinkybems, skunde nurodo, kad teismas nepagristai netaike BK 62 str. ir nepaskyre švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes. Teismui nesutinkant su kaltinamojo nuomone, jog yra visos BK 62 str. 2 d. numatytos aplinkybes paskirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme, turejo buti atsižvelgta i aukšciau mineta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarti ir švelnesne, negu istatyme numatyta, bausme, skirta BK 54 str. 3 d. pagrindu, kadangi šiuo atveju del aukšciau išvardytu priežasciu net ir minimalios sankcijoje numatytos arešto ar laisves atemimo bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.) ir neatitiktu bausmes paskirties (BK 41 str.).

Skunde nurodo, kad D. B. asmenybe nera pavojinga, jis nera teistas, baudžiamojon atsakomyben traukiamas pirma karta, jis dirba, yra vedes, augina tris mažamecius vaikus. Esant šioms aplinkybems kaltinamojo atskyrimas nuo šeimos neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, todel bausmes tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisves atemimo bausme ir izoliavus ji nuo visuomenes. Be to, skiriant bausme butina ivertinti nukentejusiojo elgesio itaka darant nusikalstama veika.

Kaltinamojo D. B. nuomone, byloje netinkamai nustatytas ir ivertintas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis - kalte, del ko nusikalstama veika nepagristai neperkvalifikuota iš BK 135 str. 1 d. i BK 137 str. 1 d. bei nepagristai netaikytas BK 39 str. - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes, kai yra lengvinanciu aplinkybiu.

Teismas nuosprendyje nurode, jog šioje byloje nustatytos faktines aplinkybes visu surinktu irodymu kontekste leidžia teismui daryti neabejotina išvada, jog D. B. tycia išstume nukentejusiji nuo laiptu aikšteles per tureklus, del ko nukentejusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas teigia, jog iš D. B. parodymu matyti, jog sunkiai sutrikdyti nukentejusiojo sveikatos jis nenorejo, taciau, pasak teismo, jei asmuo, darydamas nusikalstama veika, nenori konkreciame BK straipsnyje numatytu padariniu, taciau samoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tycia. Taciau byloje surinkti duomenys - kaltinamojo, paties nukentejusiojo, jo draugo O. Z. parodymai, kitu liudytoju parodymai, neleidžia negincijamai konstatuoti, jog D. B. tycia sunkiai sutrikde nukentejusiojo sveikata. Tam, kad butu galima pripažinti, kad D. B. tycia sunkiai sutrikde nukentejusiajam sveikata, butina nustatyti, kad jis norejo, buvo suplanaves išstumti nukentejusiji per tureklus, t.y. turi buti irodyta, kad buvo iš anksto susiformavusi kaltinamojo tycia išstumti nukentejusiji per tureklus. Taciau ivertinus visa kaltinamojo D. B. ir nukentejusiojo A.D. N. konflikto eiga, darytina pagrista išvada, jog kaltinamasis neveike kryptingai, jo valia nebuvo nukreipta padaryti butent tokia veika - išstumti nukentejusiji per tureklus, tuo labiau jis nesieke sunkiai sutrikdyti nukentejusiajam sveikatos.

Tai, kad butent D. B. inicijavo konflikta su nukentejusiuoju, nera negincijamai patvirtinta, nes šis faktas grindžiamas prieštaringais tiek nukentejusiojo, tiek liudytoju parodymais (pirminiuose parodymuose ( 1 t. b.l. 9-10) nukentejusysis nenurode, kad konflikto iniciatorius buvo D. B., to nenurode ir nukentejusiojo draugas O. Z. (1 t., b.l. 46-47) ir tik velesniuose parodymuose jie D. B. ivardijo kaip konflikto iniciatoriu). Tiek pats nukentejusysis, tiek liudytojas A. S., nurode, kad D. B. ejo laiptais pirmasis, taciau kaltinamasis ir ant laiptu nepuole muštis, nenaudojo fizines jegos prieš nukentejusiji, nebande jo pargriauti ant laiptu ar pan., nors turejo akivaizdžia galimybe tai padaryti, t.y. jei D. B. butu buves nusiteikes agresyviai ir norejes sukelti nukentejusiajam fizini skausma ar sunkiai sutrikdyti sveikata, jis galejo tokiu veiksmu imtis jau laiptineje, taciau nieko panašaus nebuvo. Todel akivaizdu, kad D. B., eidamas i lauka, nebuvo nusiteikes agresyviai nukentejusiojo atžvilgiu, neturejo ketinimu grumtis su nukentejusiuoju ir tuo labiau išstumti ji per tureklus, tuo sunkiai sutrikdant jam sveikata. D. B. nurode, kad jam ir nukentejusiajam pradejus kalbetis, pastarasis smoge jam i galvos sriti (1 t., b.l. 105-106). Prasidejus grumtynems D. B. teko gintis, todel, siekdamas atitraukti nuo saves isikibusi nukentejusiji, jis buvo priverstas nusistumti ji nuo saves. Tai, kad D. B. norejo nuo saves nusistumti nukentejusiji, o ne išstumti ji pro tureklus, patvirtina, ir tai, jog i nukentejusiji D. B. visiškai nesmugiavo (ši fakta taip pat nurode nukentejusysis, kuris tik pakeites savo pirminius parodymus jau daug veliau, t.y. 2008-09-05 pradejo kalbeti apie tariamus smugius kojomis). Tiek D. B., tiek nukentejusysis, tiek jo draugas O. Z. nurode, kad prasidejus grumtynems iki iškritimo pro tureklus praejo labai trumpas laiko tarpas (1 t., b.l. 3, 9-10 - nukentejusiojo A.D. N. parodymai, b.l. 48 ir 49 – O. Z. apklausos protokolas), kurio metu negalejo susiformuoti kaltinamojo tycia išstumti nukentejusiji per tureklus. Niekas iš liudytoju nenurode, kad D. B. nukentejusiji stengesi stumti butent prie tureklu, kaltinamasis nebuvo pagriebes nukentejusiojo už džemperio, todel pripažintina, jog prie tureklu jie atsidure netiketai ir D. B., siekdamas atitraukti nuo saves isikibusi nukentejusiji, nusistume pastaraji. Kaltinamasis nesuvoke ir negalejo suvokti savo veikos pavojingumo. D. B. net nenumate, kad nukentejusysis del pastumimo gali persisverti per tureklus. Žmogus gali numatyti tik tokius savo veikos padarinius, kurie kyla iš butinojo priežastinio ryšio. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo ivyko grumtynes, jie grumdamiesi eme suktis ratu. Kaltinamasis sieke apsiginti, nusistumti nuo saves nukentejusiji, todel ji mosikuodamas rankomis stume nuo saves. Kaltinamasis nesmugiavo i gyvybiškai svarbias nukentejusiojo kuno dalis (pvz., galva), tycia nestume nukentejusiojo link tureklu. Atvirkšciai, tai nukentejusysis smoge kaltinamajam i galvos sriti, t.y. panaudojo smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Atliekant tokius veiksmus (atsistumiant) paprastai asmens sveikata nesužalojama ir tuo labiau nesužalojama sunkiai, taigi, pagristai manytina, jog tarp kaltinamojo veiksmu ir padariniu nebuvo butinojo priežastinio ryšio. Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: nukentejusysis nuosekliu parodymu šiuo klausimu nedave - ikiteisminio tyrimo pradžioje nurode, jog konflikto metu vienas iš vaikinu pastume ji ar sudave smugi, veliau - jog abu stumdesi ir jis buvo išstumtas per tureklus. Be to, tiek nukentejusysis, tiek jo draugas O. Z. yra suinteresuoti bylos dalyviai, ju parodymai negali buti vertinami kaip objektyvus, tuo labiau, kad yra prieštaringi ir nenuoseklus, teisminio bylos nagrinejimo metu pakeisti nukentejusiajam naudinga linkme.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jis pirmas paskambino pagalbos telefonu Nr. 112, kas patvirtina, kad kaltinamasis nenorejo tokiu veikos pasekmiu. Nera jokiu patikimu ir neprieštaringu duomenu apie tai, kad D. B. tycia sieke išstumti nukentejusiji per tureklus, tuo sunkiai sutrikdant jam sveikata. Nei konflikto priežastis bei pobudis, nei pavartoto fizinio smurto pobudis ir apimtis, nei kitos, tiek ivykio vieta, tiek nukentejusiojo fizine busena atspindincios aplinkybes neleidžia teigti, kad kaltinamasis D. B. galejo tycia siekti išstumti nukentejusiji už tureklu. Kaltinamasis nenumate, jog del jo veikimo, pasireiškusio nukentejusiojo pastumimu, gali atsirasti konstatuoti ivykio padariniai. Remiantis byloje esanciais duomenimis galima daryti pagrista išvada, jog kaltinamasis, atsistumdamas nuo nukentejusiojo ir jam nesmugiuodamas, objektyviai negalejo numatyti, (nesuvoke) kad tokia veika gali sukelti pavoju nukentejusiojo sveikatai, nesieke ir nenorejo jo sužaloti. Kaltinamasis D. B. nesuvoke daromos veikos pavojingumo ar rizikingo pobudžio (bande atsistumti nuo nukentejusiojo, nesuvoke, kad nuo tokiu veiksmu nukentejusysis gali prarasti pusiausvyra ir tuo labiau persisverti per tureklus ir nukristi, viskas vyko tik kelias sekundes, kaltinamasis veike spontaniškai, padariniai kilo del nepalankiai susiklosciusiu aplinkybiu), nenumate baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo galimybes, nesuvoke daromos veikos pavojingo pobudžio (D. B. nemane, kad atsistumiant nuo nukentejusiojo, jam gali buti sunkiai sutrikdyta sveikata) ir jokiu budu nenorejo, kad kiltu baudžiamajame istatyme numatyti padariniai - nukentejusiajam butu sunkiai sutrikdyta sveikata. Remiantis tuo pripažintina, kad kaltinamasis D. B. veiksmai buvo ne tyciniai, o neatsargus (nusikalstamas nerupestingumas). Todel D. B. veikoje nera nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., sudeties ir veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 1 d. i BK 137 str. 1 d. Perkvalifikavus veika iš BK 135 str. i BK 137 str. 1 d., turetu buti ivertinta galimybe atleisti kaltinamaji D. B. nuo baudžiamosios atsakomybes, kadangi yra visos BK 39 str. numatytos aplinkybes bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagrindas - pagristai manytina, jog bausmes tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajam baudžiamosios atsakomybes, atsižvelgiant i kaltinamojo asmenybe bei i tai, kad kaltinamasis D. B. gailisi del padarytos nusikalstamos veikos, pagristai tiketina, jog jis nauju nusikalstamu veiku ateityje nebedarys. Šiuo atveju yra BK 39 str. numatytu aplinkybiu, kuriu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes, visuma. Teismui nustacius, kad nera pagristu irodymu, jog šioje byloje nagrinejama nusikalstama veika D. B. padare netiesiogine tycia ir iš byloje esanciu aplinkybiu pagristai sprendžiant, jog nusikalstama veika buvo padaryta del neatsargumo, ko pagrindu perkvalifikuotina iš BK 135 str. 1 d. i BK 137 str. 1 d., pripažintina, jog kaltinamasis D. B. padare neatsargu nusikaltima. Nusikalstama veika D. B. padare pirma karta ir šiuo metu yra teisiamas už viena nusikalstama veika. Be to, yra daugiau negu dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes: 1) tuoj pat po nukentejusiojo sužalojimo kaltinamasis pirmasis iškviete greitaja medicinine pagalba, kas padejo išvengti sunkesniu padariniu (BK 59 str. 1 d. 1 p.); 2) D. B. savo noru iš dalies sutiko ir sutinka atlyginti padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.); 3) nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantys nukentejusio asmens veiksmai (BK 59 str. 6 p.); 4) D. B. išlaiko tris mažamecius vaikus bei visa šeima, 5) kaltinamasis yra neteistas; 5) dirba ir darbovieteje charakterizuojamas teigiamai; 6) D. B. nera pavojingas visuomenei, turi nuolatine gyvenamaja vieta. Taip pat nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Nepaisant išvardytu aplinkybiu, teismui nusprendus, jog nera pagrindo kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes, svarstytina galimybe kaltinamajam D. B. paskirti švelnesne, nei BK 137 str. 1 d. sankcijoje numatyta, bausme. Šiuo atveju turetu buti remiamasi aukšciau išdestytais argumentais, kurie gali buti taikomi tiek kaltinamojo ivykdyta baudžiamaja veika kvalifikuojant pagal BK 135 str. 1 d., tiek pagal BK 137 str. 1 d. Šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti i tai, kad kaltinamasis D. B. baudžiamojon atsakomyben yra traukiamas pirma karta. Itin svarbi yra BK 55 str. nuostata, kad asmeniui, pirma karta padariusiam nesunku ar apysunki nusikaltima, paprastai skiriama ne laisves atemimo, o kita bausme. O skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima. Taigi, kaltinamajam D. B. turetu buti skirta su laisves atemimu nesusijusi bausme arba jis apskritai atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybes. Pagristai perkvalifikavus nusikalstama veika iš BK 135 str. 1 d. i BK 137 str. 1 d., taciau nenusprendus, kad kaltinamasis turi buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes (BK 39 str.) arba kad jam neskirtina su laisves atemimu nesusijusi bausme (BK 55 str.), kaltinamojo D. B. atžvilgiu turetu buti taikomas BK 75 str. ir jam paskirtos bausmes vykdymas turetu buti atidetas.

Teismo posedyje nuteistasis D. B. ir jo gynejas prašo nuteistojo ir jo gynejo apeliacini skunda patenkinti, o prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. ir jo gynejo apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, susipažinusi su nuteistojo D. B. bei jo gynejo apeliacinio skundo argumentais, atlikusi irodymu tyrima bei juos ivertinusi, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma kvalifikuodamas D. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei neteisingai paskyre bausme, del ko skundžiamas teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p. pagrindu.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis del D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra neteisetas ir nepagristas, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas, netinkamai ištirti ir ivertinti byloje esantys irodymai: kaltinamojo, nukentejusiojo bei liudytoju parodymai, kas leme nepagristo ir neteiseto nuosprendžio priemima. Teismo nuosprendis privalo buti pagristas tik patikimais irodymais, o nesant pakankamai pagristu irodymu, kuriais remiantis galetu buti daroma išvada apie kaltinamojo kalte, turi buti daroma išvada apie kaltinamojo nekaltuma.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas nuosprendyje nurode, kad nors kaltinamasis D. B. ir neprisipažino savo kaltes pagal jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., taciau teismas laike, jog kaltinamojo D. B. kalte pagal jam inkriminuojama nusikalstama veika pilnai irodyta. Apylinkes teismas nuosprendyje nurode, kad D. B. parodymai, jog jis dešine ranka užsidenge veida, o kaire mostelejo, atsistume nuo nukentejusiojo ir nemate, kaip šis nukrito, yra nelogiški ir neitikinami. Teismas pažymejo, kad nuo tokio gynybinio pobudžio veiksmo kaip mostelejimas ar atsistumimas, nežiurint ir viena ranka, neimanoma nukentejusiajam, stovint šonu i turekla, kurio aukštis 80 cm, persisverti ir nukristi.

Kolegija nelaiko pagrista tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi neatlikus tardymo eksperimento ivykio vietoje, o tik remiantis bylos faktiniais duomenimis apie tureklo aukšti bei pirmosios instancijos teismo padarytomis prielaidomis, kad nukentejusysis stovejo i tureklus šonu bei atsižvelgiant i nukentejusiojo bei liudytojo O. Z. parodymus, negalima kategoriškai teigti, kad nukentejusysis buvo išstumtas per turekla D. B. tyciniais, aktyviais, kryptingais veiksmais.

Kolegija sprendžia, kad tiek nuteistojo D. B., tiek nukentejusiojo A.D. N., tiek ir liudytoju parodymai nepatvirtina fakto, jog D. B. turejo tiksla nukentejusiji tycia nustumti nuo tureklu, del ko nukentejusysis krisdamas susižalojo. Kolegijos nuomone, byloje surinktu faktiniu aplinkybiu visuma patvirtina, jog tarp nukentejusiojo A.D. N. ir nuteistojo D. B. ivyko grumtynes, kuriu metu jie kelias sekundes susikabine ir stumdydamiesi eme suktis ratu, o veliau nukentejusiajam atsidurus prie tureklu, jis netyciniu D. B. veiksmu pagalba persisvere per tureklus ir nukrito, del ko sunkiai susižalojo. Todel D. B. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo nepagristai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nera tyciniu veiksmu, todel D. B. turi atsakyti tik už atsiradusias pasekmes, t.y. jis turi atsakyti už nukentejusiajam A.D. N. padaryta sunku sveikatos sutrikdyma del neatsargumo, todel D. B. veiksmai perkvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d.

Tai, kad A.D. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neabejotinai patvirtina Specialisto išvada Nr. G 2895 /08(01), kurioje nurodyta, jog sužalojimai nukentejusiajam buvo padaryti krentant nuo aukštumos su atsitrenkimu viršugalvio sritimi i kieta paviršiu (t. 1., b.l. 40).

Taciau bylos faktines aplinkybes nepatvirtina, kad nukentejusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyciniais D. B. veiksmais. Kad D. B. ivykde neatsargu nusikaltima, patvirtina byloje surinkti ir ištirti irodymai, o butent:

Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu (2008-05-20) nukentejusysis A.D. N. parode, kad klube ivyko konfliktas tarp jo ir dvieju vaikinu, del ko ivyko konfliktas, jis neatsimena. Kai jis buvo lauke, tarp jo ir vaikinu konfliktas prasitese. Jis neatsimena, kas buvo toliau. Jam atrodo, kad jis sudave kažkam iš vaikinu smugi, bet tiksliai neatsimena. Tik pamena, kad vienas iš vaikinu ji ar tai pastume, ar sudave smugi (jis to negali prisiminti), del ko jis nukrito nuo tureklu ant galvos (t. 1., b.l. 9-10).

Taigi, kaip matyti iš pirmosios nukentejusiojo apklausos, jis negalejo smulkiai, tiksliai nurodyti ivykio aplinkybiu, nes net negalejo atsiminti, ar jis buvo pastumtas ar jam buvo suduotas smugis, del ko jis nukrito nuo tureklu.

Velesnes apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2008-09-05) nukentejusysis A.D. N. patikslino savo parodymus teigdamas, kad išejus i lauka, jis su vienu vaikinu pradejo plustis necenzuriniais žodžiais. Tuomet vaikinas ji pastume, jis irgi ji pastume. Jie pradejo tampyti vienas kita, smugiu nebuvo. Kažkuriuo momentu vaikinas ji prireme prie tureklu ir paemes už atlapu, pradejo stumti. Jis stovejo nugara i tureklus. Vaikinas, laikydamas ji rankomis už atlapu, kojomis spyre per jo kojas, kad jis prarastu pusiausvyra. Jis laikesi už vaikino rubu, už tureklu, taciau neišsilaike, vaikinas su jega išstume ji ir jis nukrito ant žemes (t. 1. b.l. 11-12).

Taigi, kaip matyti iš velesniu nukentejusiojo A.D. N. parodymu, jis jau smulkiau išdeste ivykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis, stovedamas nugara i tureklus, gaudamas spyrius i kojas, buvo jega išstumtas per juos ir nukrito ant žemes.

Liudytojas O. Z. (nukentejusiojo draugas) ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu (2008-05-18) parode, kad ivykio diena jis mate, kaip Arturas (nukentejusysis A.D. N.) ruošesi išeidineti i namus ir kalbejosi su nepažistamais dviem vaikinais. Kažkiek laiko jis jo (nukentejusiojo) nemate, pats nutare išeiti i lauka pasižiureti, kas vyksta. Tik išejes i lauka, jis pamate, kad du vaikinasi A. numete nuo dvieju metru aukšcio tureklu. Jis puole jam padeti, kažkuriam iš vaikinu puole i kuna kumšciu, nes jis nenorejo jo (O. Z.) paleisti. Tada iš pastato išbego apsaugos darbuotojas ir vaikinus jie sulaike (t. 1., b.l. 46-47).

Velesnes apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2008-05-21) liudytojas O. Z. patikslino savo parodymus nurodydamas teigdamas, kad jis mate, kaip tarp A. ir vaikino ivyko žodinis konfliktas. Konfliktas tesesi neilgai, jis išgirdo to vaikino fraze, kad einam i viršu. Šis vaikinas pradejo kilti laiptais i virš. A. ejo jam iš paskos. Jis nuejo paskui juos, nes jam ši situacija pasirode gresminga. Už jo i viršu kilo to vyriškio draugas. Kai jis išejo i lauka, pamate, kad Arturas ir tas vaikinas grumiasi, jie stipriai mosikavo rankomis ir kažka sake vienas kitam, bet smugiu jis nemate. Grumtynes vyko maždaug 1-15 metro atstumu nuo tureklu. Toliau viskas vyko labai greitai. Tas vaikinas paeme A. už atlapu ir tiesiog išstume ji per tureklus. Jis net nepastume, o išstume ji. Jis mate, kaip A. bande išsilaikyti ant koju, nepersiversti per tureklus, bande laikytis už tureklu, taciau šis vaikinas, panaudojes jega, išstume Artura. Jis tuo metu jau bego prie A., taciau nespejo jo pagauti. A. nukrito nuo 2 metru aukšcio. Liudytojas nurode, kad vyriškis, kuris išstume A. nuo tureklu, padare tai samoningai ir tycia, nes A. per jega bande išsilaikyti, laikesi rankomis už tureklu, bet šis vyriškis tikslingai ji stume, panaudodamas jega (t. 1., b.l. 48).

Taigi, kaip matyti iš velesniu liudytojo O. Z. parodymu, jis pakeite savo parodymus, kadangi pirmosios apklausos metu nurode, jog nukentejusysis nuo tureklu buvo numestas dvieju vaikinu, o veliau teige, kad nukentejusysis tycia ir samoningai buvo išstumtas nuo tureklu vieno vaikino, su kuriuo nukentejusysis prieš tai grumesi.

Tiek iš nukentejusiojo, tiek ir liudytojo O. Z. parodymu matyti, kad pirminiai tiek nukentejusiojo, tiek liudytojo parodymai iš esmes buvo analogiški, taciau velesniu apklausu metu nukentejusysis bei minetas liudytojas iš esmes nurode kitas ivykio aplinkybes, kuriu teisingumu kolegija turi pakankama pagrinda abejoti. O. Z. yra nukentejusiojo draugas, todel yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir pakeite savo pirminius parodymus nukentejusiajam palankesne linkme, juolab, kad jo draugas A.D. N. buvo sunkiai sužalotas, del ko liudytojas turejo pakankama pagrinda pykti ant D. B. ir duoti jam nepalankius parodymus, teigiant, kad nukentejusysis buvo tycia, samoningai išstumtas nuo tureklu. Kad nukentejusysis buvo perverstas per tureklus, kolegija neturi pagrindo abejoti, taciau šis nukentejusiojo pervertimas per tureklus laikytinas kaip grumtyniu tarp nukentejusiojo ir nuteistojo pasekme, todel nera jokio pagrindo konstatuoti, kad nukentejusysis tyciniais, kryptingais veiksmais, panaudodamas jega bei smugiuodamas nukentejusiajam per kojas, ji išstume nuo tureklu. Be to, nors nukentejusysis ir nurode, kad stumimo per tureklus metu D. B. jam smugiavo per kojas, kad jis prarastu pusiausvyra, taciau tokiu jo parodymu liudytojas O. Z. nepatvirtino.

Liudytojas D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, negalejo nurodyti ivykio aplinkybiu, kadangi paties ivykio nemate, o išbeges i lauka pamate A. gulinti ant žemes už tureklu. Jam O. Z. pasake, kad jis mate kaip A. pastume nuo tureklu (t. 1., b.l. 58-59).

Taigi, ir šis liudytojas negalejo patvirtinti O. Z. nurodytu ivykio aplinkybiu, kad nukentejusysis buvo tycia pervestas per tureklus, jam O. Z. pats nurode, kad A. buvo pastumtas nuo tureklu, o ne perverstas per juos. Kad nukentejusysis buvo pastumtas nuo tureklu per kuriuos persiverte, kolegijai nekyla abejoniu, taciau šis pastumimas negali buti vertintinas kaip tycinis žmogaus pervertimas per tureklus, nes akivaizdu, kad nukentejusysis grumtyniu su nuteistuoju metu, netycia buvo pastumtas ir neišlaikes pusiausvyros, persivertes nukrito.

Kiti byloje esantys liudytojai V. M., D. T., A. S., S. M. paties ivykio nemate, todel ju parodymai apie ivykius, kurie klostesi jau po nukentejusiojo nukritimo nuo tureklu, neturi reikšmes nuteistojo D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Kolegija sprendžia, kad nukentejusiojo nustumimas buvo naturalus D. B. elgesys - prasidejus grumtynems, D. B. teko gintis. Kolegijos nuomone, D. B. elgesys neduoda pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmai buvo tyciniai, siekiant sužaloti nukentejusiji. D. B., siekdamas atitraukti nuo saves isikibusi nukentejusiji, buvo priverstas nusistumti ji nuo saves. Kad D. B. norejo nuo saves nusistumti nukentejusiji, o ne sutrikdyti jam sveikata, patvirtina, ir tai, kad D. B. nukentejusiajam nesmugiavo nei i veida, nei i kojas. Jokiu smugiu sudavimo fakto taip pat nepatvirtino ir liudytojas O. Z., kuris teige mates visa ivyki stovedamas 2-3 metru atstumu, apie jokius smugius kojomis nekalbejo ir sake, ju nepastebejes.

Kolegijos nuomone, D. B., atstumdamas nuo saves nukentejusi, sieke išvengti tolesniu grumtyniu, taciau nenumate, kad atstumiant nukentejusiji prie tureklu, pastarasis gali persiversti per juos ir nukristi, del ko jam gali buti sunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentejusiojo ir liudytojo O. Z. parodymai, kad nukentejusysis buvo „išstumtas“, yra visiškai nelogiški ir nepagristi, kadangi išstumiant žmogu yra panaudojami tam tikra laika trunkantys kryptingi ir intensyvus žmogaus stumimo veiksmai, kuriu metu jis turi galimybe priešintis, o vienkartinis atstumimas paprastai buna netiketas ir žmogus, kuris pastumiamas, nespeja jo išvengti. Todel, jei prieš nukentejusiji butu buve panaudoti kryptingi ir intensyvus veiksmai, jis butu galejes pasipriešinti ir netiketai nepersiversti per tureklus. Be to, liudytojas O. Z., kuris, kaip sako, stovejo už 2-3 metru ir mate išstumima, butu tikrai suspejes pribegti prie nukentejusiojo ir D. B. bei neleides kaltinamajam išstumti draugo. Šios aplinkybes patvirtina, kad nukentejusiojo atžvilgiu nebuvo jokiu kryptingu veiksmu, t.y. valios, atlikti veiksmus, del kuriu nukentejusysis persisvertu per tureklus, ir suvokimo, kad del eilinio pastumimo nukentejusysis gali iškristi.

Nei konflikto priežastis bei pobudis, nei pavartoto fizinio smurto pobudis ir apimtis, nei kitos, tiek ivykio vieta, tiek nukentejusiojo fizine busena atspindincios aplinkybes neleidžia teigti, kad kaltinamasis D. B. galejo tycia siekti išstumti nukentejusiji už tureklu.

Byloje surinktu faktiniu duomenu visuma patvirtina, kad D. B. nenumate, jog del jo veikimo, pasireiškusio nukentejusiojo pastumimu, gali atsirasti konstatuoti ivykio padariniai. Kolegija daro išvada, kad nuteistasis D. B., atsistumdamas nuo nukentejusiojo ir jam nesmugiuodamas, objektyviai negalejo numatyti (nesuvoke), kad tokia veika gali sukelti pavoju nukentejusiojo sveikatai, nesieke ir nenorejo jo sužaloti. Esant nurodytoms aplinkybems, nuteistojo D. B. veiksmai perkvalifikuojami iš tyciniu i neatsargius.

Lietuvos Aukšciausiojo teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kolegija sprendžia, kad bylos faktiniai duomenys visiškai patvirtina, kad D. B. veiksmai, kuomet jis del neatsargumo nukentejusiji pastume, kuris persisvere per tureklus ir nukrito bei sunkiai susižalojo, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. numatytus veiksmus.

Skirdama D. B. bausme, kolegija atsižvelgia i tai, kad D. B. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedes, dirbantis, auginantis tris nepilnamecius vaikus. Kolegija nenustate D. B. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. D. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino nukentejusiajam padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.) (pervede i nukentejusiojo saskaita 1600 Lt). Kitu D. B. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu kolegija nenustate. Nors skunde nurodyta, jog turi buti pripažintina D. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis tuoj pat po nukentejusiojo sužalojimo pirmasis iškviete greitaja medicinine pagalba, kas padejo išvengti sunkesniu padariniu (BK 59 str. 1 d. 1 p.), o nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantys nukentejusio asmens veiksmai (BK 59 str. 6 p.), kolegija sprendžia, kad vien tai, jog D. B. iškart po ivykio iškviete greitaja pagalba, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis tokiu budu sieke išvengti sunkiu padariniu, kadangi greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta ne tik jo, bet ir liudytoju pagalba, be to, bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad D. B. iškart po ivykio su liudytoju S. M. bande palikti ivykio vieta iš jos pasišalindami, taciau buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo liudytojo A. S.. Todel kolegija neturi pagrindo manyti, kad D. B. vien paskambinimu greitajai medicinos pagalbai sieke išvengti sunkesniu padariniu, kadangi jis jokiu kitu aktyviu veiksmu nukentejusiojo atžvilgiu nesieme. Be to, kolegija neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymui turejo butent nukentejusiojo provokuojantis elgesys, kadangi santykiu aiškinimasis panaudojant jega tarp nukentejusiojo ir nuteistojo ivyko jau išejus i kiema, be to, net ir tai, kad žodinis konfliktas buvo pradetas butent nukentejusiojo iniciatyva, nera pagrindo manyti, kad butent del šios priežasties nukentejusysis išprovokavo nuteistaji imtis aktyviu fiziniu veiksmu, kadangi išejus i kiema abu, tiek nukentejusysis, tiek nuteistasis buvo vienodoje padetyje ir abu elgesi netinkamai.

Kolegija sprendžia, kad D. B. negali buti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 39 str., kadangi kolegija nenustate dvieju D. B. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o tik viena (BK 59 str. 1 d. 3 p. – kaltininkas savo noru iš dalies atlygino nukentejusiajam žala). Kolegija daro išvada, kad nuteistajam D. B. skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, tai pat nera istatyminio pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d.

Kolegija sprendžia, kad bausmes tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. bus pasiekti nuteistajam D. B. paskyrus griežtesne straipsnio sankcijoje numatyta bausmes ruši - laisves atemima, kadangi nukentejusiajam buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas, nukentejusiojo sužalojimo pasekmes neišnyko iki šiol – nukentejusysis iki šiol negali savarankiškai judeti, juda tik neigaliojo vežimelio pagalba, jam yra nustatytas tik 15 procentu darbingumo lygis (t. 2., b.l. 10), todel tik paskyrus griežciausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmes ruši, bus igyvendintas Lietuvos Respublikos BK 41 str. 5 p. numatytas teisingumo igyvendinimo principas. Taciau, atsižvelgiant i D. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jo asmenybe bei šeimynine padeti, kolegija sprendžia, kad D. B. turi buti skiriama mažesne bausme, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis.

Kolegija sprendžia, kad D. B. paskirtos laisves atemimo bausmes tikslai gali buti pasiekti jam atidedant bausmes vykdyma, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo (BK 75 str.). Atidedant D. B. jam paskirtos bausmes vykdyma, jam skirtini ipareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 1 p., 7 p.

Baudžiamojoje byloje nukentejusysis A.D. N. pareiške 465 275,70 Lt civilini ieškini 150000 Lt neturtinei ir 327790,53 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 2., b.l. 77).

Byla nagrinejama apeliacinio skundo ribose. Kolegija mano, kad teisminio nagrinejimo metu tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacines instancijos teisme metu nukentejusysis nepateike papildomu duomenu del jam padarytos turtines žalos atlyginimo pagrindimo, o negavus papildomu duomenu, negalima tiksliai apskaiciuoti civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo dydžio, todel kolegija sprendžia, kad nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui A.D. N. pagristai pripažintina teise i civilini ieškini del patirtos turtines ir neturtines žalos patenkinimo, o klausimas del ieškinio dydžio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagristai pirmos instancijos teismo perduotinas nagrineti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendis keistinas - D. B. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. i Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., paskiriant jam straipsnio sankcijoje numatyta bausmes ruši ir nustatant jos dydi, atsižvelgiant i D. B. nusikalstamos veikos pobudi, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jo asmenybe bei šeimynine padeti, nukentejusiojo sužalojimo pasekmes, bei kitas turincias reikšmes aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendi:

D. B. nusikalstama veika perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. i Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., paliekant jam paskirta vieneriu metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., atideti D. B. laisves atemimo bausmes vykdyma 1 m. 6 men. (vieneriems metams šešiems menesiams).

Nustatyti D. B. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p. – numatyta ipareigojima – be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Panaikinti nuteistajam D. B. kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti. Bausmes vykdyma skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Apeliacinio skundo ribose.