Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. A., jo atstovui advokato padėjėjui I. Č., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio atstovui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. A. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 35/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. pagal ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimų sudėties. Parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį žemės ūkio paskirties plote buvo iškirti jauni medeliai, kurie patys užsisiejo. Žemės sklypas 8,8000 ha ploto, priklauso V. A.. Žemės sklype yra 1,5 a miško paskirties žemė, kurioje nebuvo kertamas miškas, o buvo šalinami savaiminukai, kurie užsisėjo nuo miško ir išaugo. Vykdant jaunuolyno iki 20 metų kirtimą leidimo nereikia. Tai nebuvo iškirtimas plynai. Miškų kirtimo taisyklių 53 p. numato pareigą kirsti jaunuolyną.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas G. P. parodė, kad institucija su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje buvo gautas telefoninis pranešimas dėl iškirsto miško. Nuvykęs į vietą, rado plynai iškirstą plotą, drožlių likučius. GPS prietaiso pagalba nustatė, kad randasi miško žemės paskirties plote (pagal kadastro vt.). Patikrinus duomenų bazėje esančius duomenis, nustatė, kad tai yra miško žemės plotas. Tame žemės plote suskaičiavo kelmus, išmatavo skersmenis. Pareiškėją supažindino su nukirstų medžių apmatavimo aktu, su kuriuo jis sutiko. Nustatė kirtimo plotą – didesnis nei 1 h, todėl bylą perdavė ikiteisminiam tyrimui atlikti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ne pati žemės sklypo savininkė iškirto medžius, o jos sūnus, su savininke nepasitaręs, vykdė miško kirtimą savavališkai, todėl byla buvo nutraukta. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. A. ir priimtas nutarimas. Šiuo atveju iškirtimo intensyvumas maksimalus, traktuotinas kaip plynas iškirtimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 4 d. žemės sklypo 5293/0013:40, esančio (duomenys neskelbtini)priklausančio V. A. patikrinimo metu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas nustatė, kad nurodytoje valdoje esančiame miške ((duomenys neskelbtini)) savavališkai iškirstas 1,4 ha miško plotas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 35/2014, b. l. 17).

2014-04-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą dėl miško savininkės V. A. ir jos sūnaus R. A. galimai neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, organizuoto ir įvykdyto plyno miško kirtimo 1,4 ha plote (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 35/2014, b. l. 19).

2014 m. spalio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutarta ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00402-14 nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 273 str. 1 d. požymių, padaryta privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama veika, turinti LR BK 187 str. 1 d. požymių (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 35/2014, b. l. 27-28).

2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. pagal ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. už tai, kad 2014 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. A., R. A. organizavo ir vykdė medžių iškirtimo ir išvežimo darbus, ko pasėkoje neteisėtai 1,4 ha plote plynai iškirto 1797 žalius medžius, augusius miškų ūkio paskirties žemėje. Nukirstų medžių bendras tūris yra 84,6 m³. Medienos vietoje nerasta. Šiais neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 ir 6 d., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 ir 8 p., Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 ir 11 p. reikalavimus ir padarė admi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ str. 2 d., 62² str. 2 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 35/2014, b. l. 2).

2014 m. gruodžio 22 d. Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 35/2014, kuriuo R. A. už Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2000 Lt baudą, už Lietuvos Respublikos ATPK 62² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2000 Lt baudą, galutinę nuobaudą paskyrė 2000 Lt baudą ir 1500 Lt gautų iš neteisėtos veiklos pajamų konfiskavimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 35/2014, b. l. 34).

ATPK 62¹ str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų.

ATPK 62² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už savavališką iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų.

Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama medžių, esančių miško žemėje, kirtimo tvarka.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalys nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, detaliaisiais planais, kurių sprendiniai numato miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentais, kuriais eksploatuojamose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba, techniniais pastatų statybos, rekonstrukcijos ar remonto projektais ar kitais teisės aktų nustatytais dokumentais. Leidimai valstybinių miškų valdytojams išduodami vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimtimis valstybinių miškų valdytojams, pateikus valdytojo pasirašytą kertamų biržių sąrašą pagal Aprašo 1 priedo reikalavimus arba naudojant MKIIS programinę įrangą, o privačių miškų savininkams – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti.

Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, ištraukiantys arba išvežantys savavališkai iškirstus medžius ir krūmus ar pagamintą apvaliąją medieną, privalo darbo vietoje turėti leidimą.

Taigi, leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose, kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšis, numatomas iškirsti likvidinis medienos tūris. Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimo faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka leidime nurodytas sąlygas. Šiuo atveju konstatuotina, kad neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo buvo įvykdytas savavališkas medžių kirtimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d., taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 35/2014 esantys rašytiniai įrodymai:

LR Aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014-03-24 pavedimas atlikti patikrinimą R. A. vykdomos ūkinės veiklos teisėtumą V. A. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentai, iš kurių matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemė yra miško žemė (b. l. 5, 6); taksoraštis, kuriame nurodyta žemės sklype, esančiame Dubravos eksperimentinės-mokamosios miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) sklype esančio medyno sudėtis, medžių rūšys, skalsumas, miškų grupė ir esančių medžių rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skersmuo, skalsumas (b. l. 7, 8); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-12 išrašas, iš kurio matyti, kad 8,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 5293-0013-0040, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. A., pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas – 6,9000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 6,9000 ha, miško žemės plotas – 1,5000 ha, užstatyta teritorija – 0,2000 ha, vandens telkinių plotas – 0,2000 ha. Kadastro duomenų nustatymo data – 1994-08-03 (b. l. 9); biržės brėžinys ir biržės ploto skaičiavimas, iš kurio matyti, jog jame yra nurodytas esančiame (duomenys neskelbtini)sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskaičiuotas jo plotas (b. l. 10, 11); nukirstų medžių apmatavimo aktas, kuriame nurodyti nukirstų medžių apmatavimo duomenys (b. l. 12); žalių medžių kelmų apmatavimo duomenys, iš kurių matyti, kad buvo paskaičiuoti nukirsti medžiai ir sudaryta tūrio suvestinė (b. l. 13); R. A. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad nežinodamas apie tai, kad pasikeitė žemės ūkio paskirtis į miško, organizavo apaugusio savaiminukais žemės ploto iškirtimą (b. l. 14); 2014-02-26 mainų sutartis, iš kurios matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ su R. A. sudarė sutartį dėl žemės ploto valymo nuo kirtimo atliekų (b. l. 15-16); privataus sklypo patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad patikrinus savininkės V. A. žemės sklypą, Nr. 5293/0013:40, esantį (duomenys neskelbtini)padaryta išvada, kad šioje valdoje esančiame miške ((duomenys neskelbtini)) nustatytas savavališkas miško kirtimas, kurio plotas 1,4 ha (b. l. 17); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014-04-24 pranešimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, iš kuriuo matyti, kad dėl miško savininkės V. A. ir jos sūnaus R. A. galimai neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, organizuoto ir įvykdyto plyno miško kirtimo 1,4 ha plote prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą (b. l. 19); Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 28 d. nutarimas, iš kurio matyti, kad buvo nutarta ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00402-14 nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 273 str. 1 d. požymių, padaryta privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama veika, turinti LR BK 187 str. 1 d. požymių (b. l. 27-28); žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimas, iš kurio matyti, kad neteisėta veika, kuria privačiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini)sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai iškirsti 1797 žali medžiai, aplinkai padaryta 3384,00 Lt žala (b. l. 31); 2014-12-22 pretenzija, iš kurios matyti, kad Valstybinė miškų tarnyba pasiūlė R. A. gera valia atlyginti 3384,00 Lt padarytą žalą aplinkai (b. l. 32); V. A. paaiškinimas, kuriame ji paaiškino, kad pušynas, esantis (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso jai, iš R. A. kalbų žino, kad jis iškirto pušyną. Kokia žemės paskirtis – ji nežino (b. l. 23); R. A. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad jo motinai priklausančiame žemės sklype per 12 metų savaime užsisėjo pušys didesniame nei 1 ha plote, jis nutarė sutvarkyti sklypą, 2014 m. vasario mėnesį sudarė sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, susitarė, kad bendrovė iškirs žemės sklype esančias pušeles ir medieną pasiliks sau, už nupjautą medieną bendrovė jam sumokėjo 1500 Lt. Apie tai, kad žemės plotas, kuriame buvo iškirstos pušys, yra ne žemės ūkio paskirties, sužinojo iš miškininko G. P. (b. l. 27-28); žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimas, kuriame nurodyta, kad neteisėta veika, kuria privačiame miške buvo savavališkai iškirsti 1797 žali medžiai, aplinkai padaryta 3384,00 Lt žala (b. l. 31).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Lietuvos Žemės ūkio ministerijos 1993-12-28 sprendimas Nr. 11-1346-38434, iš kurio nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija nusprendė atstatyti V. A. nuosavybės teisę į jos turėtą žemę 8,80 ha, esančią (duomenys neskelbtini)grąžinimo data – 1993 m. IV ketv., grąžinant natūra – 8 hektarus 80 arų žemės, iš to ploto 1 ha 50 arų mišku apaugusi žemė (b. l. 36); Kauno rajono valdybos 1994-03-31 potvarkis Nr. 174 kuriuo Kauno rajono valdyba nusprendė V. A. grąžinti (duomenys neskelbtini)8 hektarų 80 arų žemės sklypą, iš jų: 6,90 ha – žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha kiemų, po pastatais, 0,20 ha vandenų, 1,50 ha mišku apaugusi žemė (b. l. 37); 2004-09-17 Žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad pažymėtas plane sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini)8,80 ha ploto, iš kurio: 6,90 ha – žemės ūkio naudmenos, 0,20 ha užstatyta teritorija, 0,20 ha vandenys, 1,50 ha miškai (b. l. 40); V. A. (duomenys neskelbtini). 8,8 ha žemės naudojimo abrisas, iš kurio matyti, kad jame yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)brėžinys su nurodytais sklypo kontūrais (b. l. 41), forma Nr. 12, iš kurios matyti, kad A. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)yra 8,65 ploto, miškas – 1,50, pastatai – 0,20, ariama žemė – 6,95 , griovys – 0,20, kelias – 0,05 (b. l. 42), ortofotonuotraukos, iš kurių matyti žemės sklypo Nr. 73 vaizdas skirtingais laikotarpiais (b. l. 43-45).

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. A. 2014 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. A., organizavo ir vykdė medžių iškirtimo ir išvežimo darbus, ko pasėkoje neteisėtai 1,4 ha plote plynai iškirto 1797 žalius medžius, augusius miškų ūkio paskirties žemėje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentai, kad pareiškėjo motinai priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista, dėl šios priežasties nėra inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėties elemento – pažeidimo objekto, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomuo apie žemės sklype esančio miško plotą, nurodant, kad jis lygus 1,5000 ha, buvo įrašytas 1993-12-28 sprendimo Nr. 11-1346-38434 ir 1994-03-31 Valdybos potvarkio Nr. 174 pagrindu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 35/2014, b. l. 9).

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 punktą, pagrindiniai registrai yra valstybės registrai, kuriuose registruojamas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, objektai, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai. Taigi Nekilnojamojo turto registras ir Miškų valstybės kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose (15 str. 1 d.).Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais reglamentuoja Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyrius (34–40 p.). Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2 punkte nurodyta, kad iš Nekilnojamojo turto registro gaunami: 1) duomenys, identifikuojantys nekilnojamuosius daiktus (kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris); 2) nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; 3) nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentai, kad administracinėje byloje nėra būtinosios sąlygos administracinei atsakomybei atsirasti, kadangi nėra tariamo pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nenustatytas (nenurodytas) neigiamas poveikis aplinkai, nenustatytas veikos padarymo būdas, priemonės, laikas.

Iš 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo matyti, jog jame yra nurodyta, kad 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje padarytas pažeidimas R. A. organizavus ir vykdžius medžių pjovimo bei išvežimo darbus, ko pasėkoje neteisėtai 1,4 ha plote plynai iškirto 1797 žalius medžius, augusius miško ūkio paskirties žemėje, nukirstų medžių bendras tūris – 84,6 m³, iš šios veiklos R. A. gavo 1500 Lt pajamų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, skirta minimalaus dydžio nuobauda pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nutarimą, nuobauda paskirta teisingai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. A. skundą atmesti.

Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 35/2014 palikti nepakeistą

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.