Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui R. S. dėl permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl 304,10 Eur socialinės išmokos permokos priteisimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Skyrius 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui paskyrė socialinę pašalpą nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., kurios dydis – 315 Lt per mėnesį (b. l. 10). Atsakovas apie paskirtą socialinę pašalpą informuotas 2011 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (b. l. 11). Šiame pranešime be kitų atsakovo pareigų nurodyta ir pareiga per 1 mėnesį informuoti apie materialinės padėties pasikeitimą ar aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Lietuvos darbo biržos 2012 m. kovo 14 d. duomenimis atsakovas nuo 2011 m. liepos 8 d. nutraukė darbo paieškas (b. l. 12). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas apie šią aplinkybę pranešė Skyriui, todėl Skyrius pagrįstai 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokos nustatymo“ atsakovui nustatė 1 260 Lt permoką (b. l. 14) ir 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad jis nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos per mėnesį pranešti Skyriui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į paramą. Atsakovui išaiškinta, kad Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka neteisėtai gauta 1 260 Lt suma išskaičiuojama po 20 procentų per mėnesį iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos sumos (b. l. 15–16), tačiau šis pranešimas buvo neįteiktas (b. l. 17). 2012 m. spalio 29 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatytos socialinės pašalpos permokos grąžinimo“ atsakovas buvo informuotas, kad išskaičiavus po 20 procentų per mėnesį iš atsakovui mokėtinos socialinės pašalpos sumos, liko nesumokėta 1 050 Lt suma, kurią vadovaujantis įstatymo 26 straipsniu atsakovas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo grąžinti ir įspėjo, kad per nustatytą laikotarpį nuo šio pranešimo dienos negrąžinus neteisėtai gautų lėšų ir/ar nesuderinus lėšų grąžinimo dalimis, permoka bus išieškoma teismo tvarka (b. l. 18), tačiau šis pranešimas atsakovui taip pat nebuvo įteiktas (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybės funkcija – teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskyrė dvi socialinės paramos rūšis: socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 5 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. 1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš sąlygų – asmenys turi būti įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovas pildydamas ir pasirašydamas nustatytos formos prašymą dėl socialinės pašalpos suteikimo, įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą (nurodyta informaciniame lapelyje) (b. l. 8). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuo 2011 m. kovo 14 d. atsakovas išsiregistravo iš Lietuvos darbo biržos, todėl atsirado Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta pareiga apie tai pranešti Skyriui, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė ir ne gana to, nepranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovui mokamų išmokų sumų išskaičiavo po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį (b. l. 20). Išskaičiavus liko negrąžinta 304,10 Eur permoka. Teismas neturi pagrindo abejoti Skyriaus nurodytos permokos dydžiu.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos per mėnesį pranešti apie pasikeitusias aplinkybes ir iki šiol negrąžino permokėtos pašalpos dalies, teismas daro išvadą, kad Administracijos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 304,10 Eur socialinės išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo R. S. 304,10 Eur (tris šimtus keturis eurus ir dešimt euro centų) socialinės išmokos permokos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.