Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1; 2.4.2.2; 3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

2024 m. sausio 17 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butai (duomenys neskelbtini), esantys gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kuršėnų komunalinis ūkis“ raštą, kuriuo buvo prašoma perimti butus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekdama nustatyti kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, rinko informaciją ir nustatė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti butai, kadastro duomenys buvo nustatyti 1992 m. rugpjūčio 28 d. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Minėti butai nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, pastaroji neturi duomenų apie minėtų butų privatizavimą, ir jie jos apskaitoje nėra apskaitomi. Pagal pareiškėjai pateiktus institucijų raštiškus atsakymus dėl šių nekilnojamojo turto objektų yra duomenų, kad butai turi būti priskirti prie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, mano, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Minėti nekilnojamojo turto objektai buvo priskirti valstybės nuosavybėn, kurie valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir teisė į juos valstybei turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuriuo nuo 2014 m. spalio 1 d. yra pareiškėja. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti tokį turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas turtas Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui. Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovai bylos nagrinėjime nedalyvaus, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra butai, esantys (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 1992 m. rugpjūčio 28 d. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiems butams unikalūs numeriai nesuteikti, daiktinės teisės ar kiti juridiniai faktai į šiuos butus Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. S(24)-2 (1.4) informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose nėra jokių duomenų apie minėtų butų savininkus. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2022 m. birželio 27 d. rašte Nr. SG-728(3.3E) nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija neturi informacijos apie butų, adresu (duomenys neskelbtini), statybą ir privatizavimą, Šiaulių rajono savivaldybės archyve dokumentų apie nurodytą gyvenamąjį namą ar butus nėra. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ 2022 m. birželio 14 d. rašte Nr. SP-60011(4.55Mr) nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro ir kadastro dokumentų byloje nėra namo statybos darbų leidimo ir namo pridavimo į eksploataciją akto; butai, adresu: (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, duomenų apie šių butų privatizavimą VĮ „Registrų centras“ neturi; papildomai nurodė, kad butus, esančius (duomenys neskelbtini), asmenys privatizavo pagal 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, pardavėjo funkcijas vykdė Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės atstovas, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjo funkcijas vykdė (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybės atstovas. Byloje nėra duomenų apie šiuose butuose gyvenančius ar gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis.

6. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

8. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

9. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

10. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

11. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, todėl jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

12. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

13. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butus valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.