Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-480-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
1-480-1017/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
A. L.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam M. L.,nukentėjusiajam A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturintis, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2017 m. vasario 8 d. baudžiamasis įsakymas pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui (bausmę atlikęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams 26 dienoms bausme, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose; skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (programą išklausęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su tėvu A. L., grasino pastarąjį papjauti, kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad jo ketinimai gali būti įvykdyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. L. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailėjosi, dėl jo elgesio kaltas alkoholis. Nurodė, kad bute gyvena su tėčiu ir mama, bet pinigų buto išlaikymui ar maisto pirkimui neduoda. Su mama santykiai normalūs, o su tėčiu paskutiniu metu nebendrauja, nes tėtis kitame mieste turi kitą šeimą, o jie su mama jį, grįžusį, priėmė. Mano, kad tėtis turi pagrindo jį apkalbėti, nes tėvai nori jį išregistruoti iš buto. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad tiksliai visko neprisimena dėl neblaivumo, bet atsimena, jog tądien su tėčiu susipyko. Nepamena, kurioje buto vietoje įvyko konfliktas, bet iki tol jam pasirodė, jog bute yra dujų nuotėkis ir jis apie tai pasakė tėčiui. Pats nebūtų sutvarkęs, nes buvo neblaivus. Tėtis tikriausiai iš savo kambario skambino į BPC ir atvykę pareigūnai jį išvežė į areštinę. Suprato, kad konflikto su tėvu metu jis tėvui grasino nužudyti. Neprisimena, ar tėtis aiškino konkrečiai, kokiais žodžiais jam grasino, bet jis galėjo vartoti ir necenzūrinius žodžius, daužyti tėčio kambario duris. Gali būti, kad tėtis perspėjo, jog kvies pareigūnus, jei jis daužė duris, o tada matyt sureagavo ir vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad papjaus tėtį. Jeigu tėtis pasakė, kad kvies policiją, galėjo tapti agresyvus. Paaiškino, kad yra teistas už grasinimą tėvui ir už sveikatos sutrikdymą mamai, bet nemano, kad sužeistų tėtį, o ir prieš mamą nenaudojo smurto – ją tik pakėlė ir pastatė į šoną. Pažymėjo, kad jeigu prie jo neblaivaus niekas nekimba, nereiškia pretenzijų, tai jis ramiai nueina, užsidaro kambaryje ir miega. Namuose savo kambarius, eidami miegoti, rakinasi visi. Jis turi du brolius, jie yra užsienyje. Dabartiniu metu negali vartoti alkoholio, nes tikrina probacija, ir nežino kodėl vartojo alkoholį įvykio dieną, nors teismas yra uždraudęs tai daryti. Sutinka gydytis, bet pats to daryti nebandė, manė, kad pats susitvarkys. Šiuo metu apie 5 metus niekur nedirba, gauna 102 Eur iš darbo biržos, mama išlaiko, nes ne visus darbus dėl savo ligos gali dirbti, turi 55 procentų darbingumą. Darbo birža kol kas nieko nesiūlo. Jeigu gautų darbą, nemano, kad vartotų alkoholį. Dar iki alkoholio vartojimo kurį laiką vartojo narkotines medžiagas. Paaiškino, kad ketina gydytis nuo alkoholizmo, pasinaudos tėvų siūloma pagalba.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad jo sūnus prieš 14 metų dirbo kartu su juo jo įsteigtoje įmonėje, tačiau vėliau pradėjo labai stipriai gerti ir geria 10 metų. Jis su žmona siūlė jam dirbti kartu, gydytis, tačiau sūnus pats to negali savanoriškai padaryti, jam reikalinga pagalba. Sūnus gaunamą pašalpą prageria per tris savaites. Kol būna blaivus, nekonfliktuoja, tačiau kai geria iki tol, kol negali paeiti, namuose prasideda teroras, jis su žmona užsirakina savo kambariuose dėl saugumo, nes žmona yra fiziškai silpnesnė, o jis pats turi neįgalumą, mano, jog negalėtų apsiginti nuo sūnaus. Pažymėjo, kad visi sūnaus padaryti nusikaltimai buvo jam būnant girtam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. L. paaiškino, kad jis yra psichiškai sveikas, psichiatrų įskaitose nėra, prieš 15 metų Priklausomybės ligų centre buvo įrašytas į įskaitą dėl narkotikų vartojimo. Narkotinių medžiagų nevartoja jau apie 10 metų. Turėjo neįgalumą dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, ji yra negydoma, turėjo 55 proc. darbingumą. Pažymėjimo galiojimas baigėsi 2017 m. rugpjūčio 28 d., jis kreipėsi dėl neįgalumo pažymėjimo pratęsimo į komisiją. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl šios priklausomybės nesigydė. Su tėčiu A. L. santykiai yra įtempti, su juo nebendrauja, gyvena bute kartu su tėvais – motina J. L. bei tėvu. Tėvas su mama išsiskyrę, tačiau dokumentų oficialiai nėra sutvarkę, gyvena kartu. Motina ir tėvas gyvena atskiruose kambariuose. Santykiai su motina yra normalūs, su ja bendrauja, jos prašo nupirkti jam cigarečių, ji nuperka. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. vakare jis buvo pas kaimynę, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Apie 19 val. jis nuėjo į šalimai esančią parduotuvę, dar nusipirko alaus. Kai atėjo namo, bute tuo metu buvo tėvas, o motina išėjo pas kaimynus savo reikalais. Tėvas buvo užsirakinęs savo kambaryje, o jis savo kambaryje žiūrėjo televizorių ir gėrė alų. Apie 21 val. dar nuėjo į parduotuvę alaus, nusipirkęs grįžo namo. Tuo metu namuose jau buvo motina. Tarp jo ir tėvo prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko, neprisimena, nes buvo girtas. Ką konkrečiai sakė tėvui, neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo tėvo atžvilgiu išsakyti grasinančius žodžius, tokius kaip „papjausiu“, nes, kai būna neblaivus, tai savęs nekontroliuoja. Galvoja, kad taip pasielgti negalėtų, tai tik buvo išsakyti žodžiai. Pats tėvui nuoskaudą turi nuo senų laikų, nes jis paliko motiną ir buvo sukūręs šeimą su kita moterimi, o įtariamasis vėliau motiną įkalbėjo priimti tėvą į namus, motina sutiko ir iki šiol tėvas gyvena kartu su jais. Su tėvu praktiškai nesikalba, bendrų pokalbių nėra. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su tėvu norėtų susitaikyti. Sutinka gydytis nuo alkoholio priklausomybės, mato, kad su šia problema pats be specialistų pagalbos nesusidoros (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad jo sūnus M. L. turi problemų dėl alkoholio vartojimo – jis šešis kartus per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, dažniausiai geria pigiausius alkoholinius gėrimus, niekur nedirba virš 10 metų, yra baigęs 8 klases, ūmaus būdo, konfliktiška asmenybė, yra nevedęs, vaikų neturi. Prieš penkis metus sūnus yra bandęs pakelti ranką prieš nukentėjusįjį, tačiau pavyko išvengti smūgio, tuo metu sūnus buvo neblaivus, policijos tada nekvietė. Kaltinamojo atžvilgiu 2017 m. sausio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti. Sūnus po minėto įvykio nepasikeitė, jis ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, nuolat psichologiškai terorizuoja nukentėjusįjį, pas motiną nuolat reikalauja cigarečių, priekaištauja dėl visų savo bėdų, kad visi dėl to yra kalti, namuose būnant nukentėjusysis su žmona privalo užsirakinti savo kambaryje, nes neramu dėl savo saugumo, mat sūnus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra agresyvus, neprognozuojamas, ir po paskutinio durų išlaužimo nukentėjusysis jo bijo; bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Kadangi sūnus yra neprognozuojamas, nukentėjusysis galvoja, kad M. L. gali įvykdyti savo ketinimus, o būtent – sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, mat L. M. sako, kad nukentėjusįjį papjaus. Todėl nukentėjusysis su žmona užsirakina kambaryje, būdami namuose jaučiasi nesaugūs. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 val., nukentėjusysis grįžo namo po darbo, žmona J. L. tuo metu buvo namuose. Tuo metu sūnus buvo namuose, buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo labai aktyvus, kalbus. Apie 20 val. žmona išėjo pas kaimynus. Žmonai grįžus, sūnus pradėjo reikalauti iš jos cigarečių, o ji tuo metu, matydama, kad sūnaus elgesys keičiasi, jis darosi agresyvesnis, baimindamasi užsirakino kambaryje. Nukentėjusysis su žmona miega skirtinguose kambariuose. Nukentėjusysis tuo metu buvo užsirakinęs savo kambaryje ir detaliai nežino, kas vyko, tik už durų girdėjo sūnaus pakeltą toną. Po 22 val. jis išėjo iš savo kambario ir paprašė, kad sūnus nusiramintų. M. L., tuo metu stovėdamas už žmonos kambario durų, šaukė, konfliktavo, reikalavo cigarečių. Paprašius apsiraminti, nes buvo pakankamai vėlu, nukentėjusysis grįžo į savo kambarį, o sūnus trumpam apsiramino. Apie 23 val. sūnus priėjo prie nukentėjusiojo kambario durų ir pasakė, kad yra dujų nuotėkis. Nukentėjusysis išėjo iš savo kambario patikrinti. Nukentėjusysis užsuko dujų padavimo čiaupą. Dujų kvapo nebuvo. Išjungė pačią orkaitę iš elektros lizdo. Tuomet M. L. pradėjo naudoti jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sakydamas „pizdukas“, išvadino debilu. Nekreipdamas dėmesio nukentėjusysis nuėjo į savo kambarį ir pasakė, kad iškvies policiją, užsidarė savo kambaryje. M. L. bandė laužti duris, tačiau jam nepavyko. Nukentėjusysis pasakė, kad iškvietė policiją. Tuomet M. L. pasakė, kad jis nukentėjusįjį papjaus. Nukentėjusysis išsigando dėl jo tokių išsakytų žodžių, galvoja, kad sūnus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gali įvykdyti savo ketinimus. Prašo apsaugoti jį nuo sūnaus. Sūnus neturi galimybės gyventi kitame būste. Nori sūnų išregistruoti iš buto, nes jo elgesys nesikeičia eilę metų (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. nurodė, kad sūnus M. L. nuo 17 metų amžiaus vartojo narkotines medžiagas apie 10 metų, dėl narkotikų priklausomybės buvo paguldytas į Respublikinę psichiatrijos ligoninę, nuo narkotikų priklausomybės išsigydė, o paskui pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, atsirado priklausomybė. Sūnus niekur nedirba, yra konfliktiška asmenybė, vartoja alkoholinius gėrimus praktiškai kiekvieną dieną. Kai būna blaivus, nekonfliktuoja, sutaria gerai, tačiau sūnus praktiškai kiekvieną dieną būna girtas. Konflikto metu sūnus rėkia, žemina ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, išvadina „suka“. Dėl sūnaus agresyvaus elgesio apie 3 metus name rakina kambarių duris. Vyras miega viename kambaryje, kurį rakina nuo sūnaus, kad pastarasis neateitų, ji taip pat rakina savo atskirą kambarį, kadangi sūnus jai neduoda ramybės, rėkia, keikiasi, gali iš kambario pavogti jai priklausančius pinigus ar kitus daiktus. Dažniausiai konfliktas su sūnumi įvyksta dėl to, kad jis, būdamas girtas, kas 10 min. iš jos reikalauja cigarečių, neduoda ramybės, daužosi į duris. Sūnus cigaretėms pinigų neturi, todėl ir reikalauja iš jos. Būdama namuose su sūnumi, kai jis girtas, nesijaučia saugi psichologiškai, nes sūnus daro psichologinę įtampą. Ji girdėjo, kaip M. L., būdamas neblaivus, garsiai rėkė, kad nužudys tėvą, atsėdės bausmę, tačiau nužudys. Liudytoja negalvoja, kad sūnaus grasinimai yra realūs. Aptardama nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), sūnus jau buvo girtas. Ji ėjo pas kaimynus, o sūnus su vyru A. L. liko namuose. Apie 20 val. ji grįžo namo, nuėjo į savo kambarį ir sūnui davė cigarečių. Ji girdėjo, kad sūnus, būdamas girtas, rėkavo. Kokie konkrečiai jo žodžiai buvo, neišgirdo. Tuomet sūnus įsiveržė į jos kambarį ir ji pamatė savo vyrą, kuris Martyną bandė išstumti iš jos kambario. Ji nesuprato, kas vyksta. Liudytojos nuomone, vyras pagalvojo, kad sūnus nori ją užpulti, nors taip nebuvo. Vyras sūnų iš to kambario išstūmė, o ji užsirakino, nes žinojo, kad sūnus pradės priekaištauti, rėkauti. Ar tarp sūnaus ir vyro vyko konfliktas minėtą dieną, nežino, nes, būdama savo kambaryje, įjungusi televizorių, negirdėjo. Suprato, kad vyras iškvietė policiją. Pareigūnai sulaikė sūnų, išvežė į komisariatą. Labai norėtų, kad sūnus gydytųsi nuo alkoholio priklausomybės, kadangi jis savęs nekontroliuoja, neduoda nei jai, nei tėčiui ramybės, gali palikti įjungtas dujas tiesiog dėl to, kad užmiršo, gali nesugebėti nueiti iki tualeto, ir gamtinius reikalus atlikti čia pat, kambaryje. Sūnus jai pasakė, kad tądien (2017 m. rugsėjo 12 d.) Probacijos tarnybos specialistei informavus, jam reikėjo nuvykti į kursus, kokius konkrečiai, nurodyti negali, tačiau sūnus buvo girtas iš pat ryto ir į kursus nenuvyko (b. l. 14).

Šalies argumentai

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 29 d. A. L. pareiškime nurodė, kad jo sūnus M. L., būdamas neblaivus, eilinį kartą grasino jį nužudyti, brovėsi į kambarį, terorizavo morališkai, keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis R. S. 2017 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d., po 23.30 val., atvykus į iškvietimo vietą (duomenys neskelbtini), pranešėjas A. L. paaiškino, kad jo sūnus M. L. morališkai jį terorizuoja, keikiasi necenzūriniais žodžiais, grasina nužudyti, gąsdina savo motiną J. L. lauždamasis į jos kambarį. M. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK budėtojų dalį. Policijos pareigūnas nufotografavo aplinką, kurioje rastas M. L. (b. l. 4, 6-9).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 30 d., 00.29 val., M. L. nustatytas 2,29 promilių girtumas (b. l. 18).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-517/2017 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). M. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga; b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra įrodyta, jog kaltinamasis M. L. 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su tėvu A. L., grasino pastarąjį papjauti ir šis grasinimas buvo konkretus.

Visų pirma, grasinimo fakto iš esmės neneigia pats kaltinamasis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino, jog galėjo pasakyti tokius žodžius savo tėvui – nukentėjusiajam A. L.. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, jog, būdamas neblaivus, savo veiksmų nekontroliuoja, o teisme teigė, kad nukentėjusiajam neįsileidžiant kaltinamojo į nukentėjusiojo kambarį ir perspėjus, kad bus iškviesti pareigūnai, jis galėjo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius bei pasakyti, kad jį papjaus. Šį faktą nuosekliai teigė ir nukentėjusysis. Pareiškime jis nurodė, kad kaltinamasis jį grasino nužudyti, be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog, kaltinamajam jo atžvilgiu pradėjus naudoti necenzūrinius žodžius, pastarasis užsirakino savo kambaryje ir pasakė, kad iškvies pareigūnus, o tuomet kaltinamasis pradėjo daužyti jo kambario duris ir pasakė, kad nukentėjusįjį papjaus. Taigi nukentėjusysis nurodė tokias aplinkybes, dėl kurių kaltinamasis paaiškino, kad jis galėjo tapti agresyvus, vartoti necenzūrinius žodžius bei grasinti nukentėjusiajam. Tokios pačios aplinkybės dėl grasinimo nužudyti užfiksuotos ir R. S. tarnybiniame pranešime. Be kita ko, nors liudytoja J. L., įvykio metu būdama namie, negirdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbio turinio, vis tik ji nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tą vakarą rėkavo, suprato, kad nukentėjusysis jam iškvietė pareigūnus.

Be to, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog grasinimas buvo realus. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo agresyvus, tai nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei liudytoja. Be to, visi šie asmenys pripažįsta, jog kaltinamasis buvo neblaivus, tai patvirtina ir alkotesterio kvito duomenys, o pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos paaiškinimus, būdamas neblaivus, kaltinamasis elgiasi agresyviai, neadekvačiai, nekontroliuoja savo elgesio. Tai, kad būdamas neblaivus, kaltinamasis yra pavojingas, patvirtina ir jo šeimos narių gyvenimo sąlygos. Nors kaltinamasis gyvena kartu su savo tėvais viename bute, jie kiekvienas turi po savo kambarį, kurio duris nukentėjusysis ir liudytoja rakina atskiromis spynomis, kad į kambarius nepatektų kaltinamasis, o nukentėjusiojo durų stiklas yra užkaltas iš vidaus plokšte, nes priešingu atveju kaltinamasis išimtų durų stiklą ir patektų į nukentėjusiojo kambario vidų. Byloje nustatyta, jog kaltinamajam esant neblaiviam, šeimos nariai paprastai būna užsirakinę savo kambariuose, neina į bendro naudojimo patalpas, jeigu jose yra kaltinamasis.

Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusysis tiki, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, gali įvykdyti savo grasinimus. Nors kaltinamasis tai neigia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino realizuoti grasinimą, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Faktą, kad nukentėjusysis turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo patvirtina ir tai, jog kaltinamasis jau yra teistas už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narius – tėvus, kai 2017 m. sausio 6 d., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,49 promilės) grasino nužudyti savo tėvą A. L. bei kai 2017 m. kovo 11 d., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė savo motiną J. L., kuri, krisdama ant grindų, dėl kaltinamojo kaltės patyrė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teisme abejojo nukentėjusiojo paaiškinimais tyrimo metu, pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, pagal bylos duomenis nukentėjusysis bei liudytoja stengėsi padėti kaltinamajam gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusysis buvo įdarbinęs savo įmonėje, tuo tarpu kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu yra agresyvus ir pavojingas. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu teisingai suprato kaltinamojo elgesį ir nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, kuris siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Apibendrinant, darytina išvada, kad nurodyta M. L. tyčinė veika, grasinant nužudyti nukentėjusįjį A. L., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas šeimos nario (tėvo) atžvilgiu, dėl ko jam buvo sukeltas išgąstis, kaltinamajam esant neblaiviam), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; kaltinamasis pats tai pripažino (BK 60 str. 1 d. 9 p.), be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, baigiamosios kalbos metu pripažino, jog jaučiasi kaltas, dėl visko kaltas alkoholio vartojimas, sutiko gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nedirbantis (b. l. 32), užsiregistravęs darbo biržoje, iš dalies darbingas, teistas (b. l. 46), administracine tvarka baustas (b. l. 33-35), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas šešis kartus, paskutinį kartą – nuo 2006 m. birželio 8 d. iki 2006 m. birželio 16 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (dabar susilaiko), emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 38), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 37).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis jau ne kartą yra baustas už nusikalstamas veikas prieš tėvus, kad tėvai, siekdami išvengti konflikto su juo, bijodami jo agresijos, rakinasi savo kambarių duris, jam dėl smurtinių nusikaltimų jau buvo skirtas laisvės apribojimas, tačiau ir po to jis išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai įvykdė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, kad tarp įvykdytų nusikalstamų veikų laiko tarpas yra nedidelis, jo pavojingumas aplinkiniams ir ypatingai šeimos nariams yra padidintas, kad kaltinamasis nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, toliau vartoja alkoholinius gėrimus, sprendžia, jog kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia, t. y. laisvės atėmimo, bausmė, nustatant mažesnę nei vidurkis dydžio bausmę – 6 mėnesius. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam M. L. paskirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, prie neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (vykdoma nuo 2017 m. liepos 4 d.) dalies, kuri keistina į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 2 d.), dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, pridėtina dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64 str. 1, 3 d.).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl bausmės skyrimo, tarp jų į kaltinamojo asmenybę ir jo nurodytas aplinkybes dėl savo elgesio kritiško vertinimo, noro gydytis nuo alkoholizmo bei siekio pakeisti savo gyvenimo būdą, taip pat į tai, jog asmuo gyvena su savo tėvais, kurie jam taip pat nori padėti gydytis, įvertinęs tai, jog iš esmės būtent alkoholio vartojimas ir kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo įvykdytam nusikaltimui, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju paskirtos bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. L. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 2 d. 3, 6-7, 10 p.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis M. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., 00.19 val. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 17.18 val. (b. l. 17, 26). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., 66 str.).

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 27).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir M. L. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. M. L. paskirta 1 metų 3 mėnesių 26 dienų laisvės apribojimo bausme, prie neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalies, kuri keistina į laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, 2 dalis), pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti M. L. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., 00.19 val. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 17.18 val. (2 laikinojo sulaikymo paros, prilyginamos 2 laisvės atėmimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė