Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo kito asmens dokumentą, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir pateikė fizinio asmens dokumentą, t. y. Š. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, jį laikė ir 2023 m. kovo 26 d. 14.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu tyčia panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnui ir klaidingai identifikuodamas save kaip Š. T.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 26 d. apie 14.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo prieš kelis mėnesius, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones iš jo atimta. Policijos pareigūnai sustabdė jį (duomenys neskelbtini), ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Iš jo teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, todėl jis pareigūnams pateikė savo brolio Š. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad nurodytas vairuotojo pažymėjimas negalioja, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Savo brolio vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė policijos pareigūnams, rado savo automobilyje „Honda“, nes šiuo automobiliu dažniausiai važinėjo jo brolis. Pareigūnams jį sustabdžius, jis išsigando ir, nepagalvojęs, pateikė savo brolio Š. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnams jis vėliau prisipažino, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, tokia teisė iš jo atimta, nurodė savo asmens duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. T. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo, išduoto jo brolio Š. T. vardu, jis nepagrobė, tiesiog policijos pareigūnams staiga jį sustabdžius, susigundė jį panaudoti. Jis vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, neturėdamas tam teisės. Brolio Š. T. vairuotojo pažymėjimas buvo paliktas nurodyto automobilio daiktadėžėje. Broliui apie šį įvykį papasakojo vakare. Policijos pareigūnams jis iš karto prisipažino, kad panaudojo savo brolio vairuotojo pažymėjimą, nes tuo metu susijaudino, nes teisė vairuoti transporto priemones iš jo atimta. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko. Pasižada daugiau nenusižengti įstatymams. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Be M. T. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų E. P., Š. T. parodymais, 2023 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir pateikė fizinio asmens dokumentą, t. y. Š. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas yra pasibaigęs, jį laikė ir 2023 m. kovo 26 d. 14.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu tyčia panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnui ir klaidingai identifikuodamas save kaip Š. T.

Paskelbus M. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę M. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę M. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. T. – neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus M. T. paskirtos bausmės atlikimo, todėl M. T. paskirtos visos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi, taip pat tęsti darbą, o jį praradus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduotinas VĮ „Regitra“.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. T. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atidėti M. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi, taip pat tęsti darbą, o jį praradus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti M. T., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.