Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 03.15 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių kiekį, ne mažiau kaip du kartus, sutuoktinei S. D. į veido sritį, padarydamas S. D. žaizdą dešinės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva abiejuose dešinės akies vokuose, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. parodė, kad viskas įvykti galėjo 2024 m. rugsėjo 14 d. Iš vakaro atvažiavo su žmona į Vilnių pailsėti, papramogauti. Grįžo į viešbutį po vidurnakčio ir sukonfliktavo su žmona. Buvo išgėręs, gėrė daug kokteilių. Žodinio konflikto metu norėjo išeiti, bet žmona jo neišleido, grūmėsi, todėl jis smogė jai. Pamena vieną smūgį į veidą, bet galėjo būti antras smūgis. Žmona nugriuvo. Pamatė kraują, žmona išsigando, pradėjo skambinti policijai ir paleido jį, tada jis išėjo iš viešbučio. Nuėjo į automobilį ir išvažiavo namo. Žmonai buvo prakirstas antakis, mėlynė. Kadangi buvo išgėręs, emocijos veikė kitaip, todėl neliko su žmona, o išėjo. Būna konfliktų su žmona kai išgeria alkoholio, bet ne dažnai. Pažymėjo, kad gailisi dėl savo veiksmų.

Atsakydamas papildomai į klausimus dėl teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nurodė, kad jam pareigūnė paskyrė areštą, tačiau jis negalėjo išsakyti savo pozicijos. Norėtų, kad teismas paskirtų švelnesnę bausmę, nes labai gailisi, lankosi pas psichologę kartu su žmona ((duomenys neskelbtini)). Suprato, kad dauguma problemų dėl alkoholio. Dirba, gauna darbo užmokestį apie (duomenys neskelbtini) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. rugsėjo 14 d., 03.17 val., registruotas pranešimas, kuriame nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis, (duomenys neskelbtini) kambarys, pranešėją sumušė jos vyras E. D.. Pranešėja visa kruvina (b. l. 4).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2025 m. kovo 12 d. ir 2025 m. kovo 24 d. BPC garso įrašai. <...> Perklausant minėtą BPC garso įrašą, girdimas moteriškas balsas ir BPC pagalbos darbuotojo balsas. Moteris: Mano vaikai yra saugūs (fone girdimas vyriškas balsas, kurio žodžiai nesigirdi), BPC: 112, klausome?; Moteris: Ne, aš tavęs nepaleisiu.; BPC: 112 klausome?; Moteris: Atsiprašau (duomenys neskelbtini) hotelis reikia iškviesti, E. D., jis dabar išvažiuoja su mašina <...>; BPC: Pone vardais arba žodžiais, pasakykit prašau.; Moteris: E. D., jis mane sumušė; BPC: Pone valstybinį vardais arba žodžiais.<...>; Moteris: Jis dabar nori išeiti, aš nenoriu jo paleisti, nes jeigu paleisiu jūs jo neberasit.; BPC: Tai kur jisai dabar, kambary?; Moteris: taip.; BPC: Koks jūsų kambarys?; Moteris: (duomenys neskelbtini); BPC: Greitosios jums reikia?; Moteris: Taip, reikia, nes aš visa kraujuota, prašau. Aš jo nepaleisiu; BPC: Čia jūsų sugyventinis ar kas?; Moteris: Jis mano vyras; BPC: Vyras, supratau. Jūsų vardas, pavardė?; Moteris: S. D.; <...> Apžiūrėtas garso skambučio įrašas „2024/09/14_03:18:24“, trukmė 1 minutė 46 sekundės. Girdimas skambučio garso signalas, po ko girdimas pokalbis. – 112; Jis pabėgo, galit nebevažiuot; Sekundėlę ponia. (duomenys neskelbtini) viešbutis. Čia dėl vyro taip E.?; Jis su mašina kažkur važiuoja.; <...> Jūs įtariat, kad link (duomenys neskelbtini) tikriausiai išvažiavo taip? O jis blaivus neblaivus? <...> Neblaivus. <...> Nu tai ką aš pasitiksiu tarnybas visa kruvina ir ką aš turėsiu važiuot į komisariatą? Aš tikrai nevažiuosiu į komisariatą. Jūsų neveš į komisariatą, vietoj apklaus jus. Būkit vietoje, kadangi iškvietėt, tai sulaukit ir policijos, ir greitosios. Ar supratot?; Supratau.; Laukit ponia vietoje. Aš informuosiu, kad vyras išvažiavo. Girdimas verksmas. Garso įrašo pabaiga (b. l. 69-70).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas S. D. paaiškinimas. S. D. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 03.15 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje neblaivus sutuoktinis E. D. šeimyninio konflikto metu ranka sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, ji pajuto fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus. Įvykio niekas nematė. GMP brigada (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją išvežė apžiūrai į Santariškių klinikas. E. D. iki policijos atvykimo pasišalino (b. l. 6-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambarys. <...> Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą bylai reikšmingų daiktų ir objektų nenustatyta (b. l. 12-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. D. parodė, kad <...> jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, po ko, kreipėsi į gydymo įstaigą. Viskas, ką apklausoje pasakojo jos vyras, yra tiesa, jai žinoma, kokius parodymus apie įvykį jis davė. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Yra supažindinta su teisėmis ir pareigomis, todėl daugiau pasakoti apie nutikusį įvykį su vyru, savo šeimos nariu nenori. Su vyru susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Daugiau panašių įvykių ir konfliktų nebuvo, todėl nori, kad tyrimas būtų nutrauktas susitaikius (b. l. 60).

Gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. – gruodžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 3944/2024 (01) nurodoma, kad 1. S. D. nustatyti šie sužalojimai: žaizda dešinės akie viršutiniame voke su poodine kraujosruva abiejuose dešinės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant smūgių jėga, kontaktuojant su kietu - buku daiktu. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytam įvykio laikui. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. 3. Sužalojimų laikui patikslinti pateiktų medicinos dokumentų duomenų nepakanka. 4. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. <...> (b. l. 37-38).

Tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 03.15 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu E. D. nenustatytą skaičių smūgių rankos kumščiu trenkė savo žmonai S. D. į veido sritį. Po suduotų smūgių S. D. pajuto stiprų fizinį skausmą. Kadangi įtariamasis iki jų atvykimo pasišalino, galimai link namų, buvo dirbama karštais pėdsakais siekiant nustatyti jo buvimo vietą ir jį sulaikyti, dėl to buvo pasitelkta kolegų (duomenys neskelbtini) pagalba, nes iš pranešėjos gavo informaciją, kad jis tikriausiai vyks į namus. Kolegoms (duomenys neskelbtini) nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė V. L., kuri nurodė, kad šiuo metu prižiūri draugės vaikus. Taip pat nurodė, kad maždaug prieš 30 minučių į namus buvo grįžęs E. D., kuris paskubomis persirengęs išvažiavo automobiliu, kuria kryptimi nežinoma. V. L. nurodė, kad E. D. paliko raktą nuo namų ir liepė užsirakinti paskubomis, o pats pasišalino iš namų, nieko nepaaiškinęs. E. D. galimai išvyko pas savo mamą <...> arba pas močiutę <...> tačiau ar tikrai ten vyko neaišku. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių galimas įtariamasis sulaikytas nebuvo (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. D. parodė, kad <...> Alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja, kartais išgeria alkoholinių gėrimų <...> 2024 m. rugsėjo 13 d. atvyko dviese su žmona S. D. į Vilnių su tikslu nueiti į naktinį klubą. Nuvyko į naktinį klubą, netoli viešbučio <...> Ten atsipalaidavo, pabendravo galimai iki 3.00 val. su sutuoktine ir abu sugrįžo į „(duomenys neskelbtini)“ kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), nes jį buvo rezervavę prieš atvykdami. Jiems dviese būnant kambaryje įvyko žodinis konfliktas, kurio kiek pamena iniciatorius buvo jis. Viskas prasidėjo dėl pavydo, nes jis išreiškė jai pretenzijas, kad klube ji daugiau dėmesio skyrė aplinkiniams nepažįstamiems žmonėms, o ne jam. Jų tas barnis vyko viešbučio vieno kambario numeryje ir jiems besibarant jis nusprendė palikti numerį ir išeiti iš viešbučio. Tuomet jo sutuoktinė pradėjo jį stabdyti, o būtent jiems abiem stovint vienas priešais kitą veidu ir kūno korpusu, ji buvo suėmusi jį abiem rankomis už jo vienos rankos ir laikė, tas S. suėmimas ir laikymas jam buvo neskausmingas. Po ko ji buvo jį rankomis apsikabinusi ties jo pečiais ir ties liemeniu, jis muistėsi ir norėjo ištrūkti. Sutuoktinės laikymas jo ties liemeniu ir pečiais jam nebuvo skausmingas, bet jis norėjo ištrūkti, norėdamas išvengti jų konflikto. Tada jis du kartus sudavė dešinės rankos kumščiu sutuoktinei S. D. į veido sritį, jam regis, pataikė kažkur į akį ir į nosį. Ir tada pamatė kraują, bėgantį iš jos akies, kur jis buvo sudavęs. Ji išsigando, jį paleido ir jis išėjo iš kambario. Dar matė, kad ji prie jo iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi jis jau prieš tai norėjo išeiti, tai jam jokio nebuvo skirtumo, ar atvyks pareigūnai ar ne. Tą patį vakarą jis grįžo į namus ir pasiėmęs savo asmeninius daiktus išėjo, palikdamas nuomojamą butą S. D., nes ji buvo to jų buto trijų kambarių nuomininkė. Jie su žmona S. D. nebendravo apie savaitę laiko. Jie su ja susirašė, susiskambino, peršnekėjo visą situaciją ir susitaikė. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. <...> Pas juos anksčiau buvo kažkas panašaus, kad jis norėjo išeiti, ji jo neišleido ir jis jai sudavė, ir tame tyrime jie susitaikė S. D.. Ji šiandien turėjo atvykti kartu su juo, bet neatvyko, nes nurodė, jam nenori atsiminti tų įvykių ir jam regis nori pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus prieš jį. Ji minėjo kad išsiuntė elektroninį laišką (b. l. 89).

Papildomos apklausos metu E. D. parodė, kad pilnai prisipažįsta <...> 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 03.15 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu dėl pavydo, jis šį konfliktą pradėjo ir tada jiems besibarant viešbučio kambaryje esant dviese, jis, dešiniu kumščiu sudavė kiek tiksliai smūgių, nepamena, bet mano, du kartus, sutuoktinei S. D. į veido sritį. Taip pasielgė, nes kažkoks pykčio proveržis buvo ir tai įvyko kaip per rūką, buvo veikiamas emocijų. Sutinka, kad tais sudavimais galėjo padaryti išvardintus sužalojimus, o būtent žaizdą dešinės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva abiejuose dešinės akies vokuose. Dėl šių savo veiksmų jis atsiprašė sutuoktinės, ji jam atleido, jie su ja susitaikė ir toliau nori gražiai gyventi. Jis padengė teritorinėms ligonių kasoms padarytą žalą 124,53 eurų sumą. <...> (b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyto straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais, taigi tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti nurodytą nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti vieną iš nurodyto baudžiamojo įstatymo straipsnio normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tyčia.

Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, ir kartu su juo gyvenanti sutuoktinė.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę S. D., dėl to ji patyrė fizinį skausmą bei buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata.

E. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu. Nurodė, kad <...> Žodinio konflikto metu norėjo išeiti, bet žmona jo neišleido, grūmėsi, todėl jis smogė jai. Pamena vieną smūgį į veidą, bet galėjo būti ir antras smūgis. Žmona nugriuvo. Pamatė kraują, žmona išsigando, pradėjo skambinti policijai ir paleido jį, tad jis išėjo. Nuėjo į automobilį ir išvažiavo namo. Žmonai buvo prakirstas antakis, mėlynė. E. D. kaltę taip pat įrodo – S. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kurių metų ji nurodė, kad <...> sutuoktinis E. D. šeimyninio konflikto metu ranka sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, ji pajuto fizinį skausmą ir patyrė sužalojimus (b. l. 6-10), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusios skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Nusikalstamos veikos padarymo metu E. D. smurtavo prieš savo sutuoktinę S. D., todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad E. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

E. D. minėtais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. D. padarė viena baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). E. D. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors baudžiamojoje byloje nėra alkotesterio rodmenų ar neblaivumo nustatymo akto, nes kaltinamasis nebuvo sulaikytas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, pats kaltinamasis nurodė, kad jo veiksmas įtakos turėjo būtent alkoholio vartojimas. E. D. nurodė, kad iki įvykio, klube išgėrė nemažai alkoholio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. yra darbingo amžiaus, vedęs, turi du mažamečius vaikus, SODROS duomenimis vykdo individualią veiklą (b. l. 76). Per penkerius metus baustas administracine tvarka (b. l. 78-80), neteistas, veikos padarymo metu teistumas išnykęs (b. l. 73-74). Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu 2023 m. rugpjūčio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat dėl nusikalstamos veikos sutuoktinės atžvilgiu, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, E. D. paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 54 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti E. D. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), dirba ir gauna oficialų darbo užmokestį, prisideda prie šeimos išlaikymo, turi du mažamečius vaikus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sutuoktine lanko psichologo konsultacijas, nėra duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar baudžiamuosius procesus, bei tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, mano, kad kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todėl yra tikslinga suteikti E. D. šansą pasitaisyti ir keisti savo elgesio modelį.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas E. D. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

E. D. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – sutuoktinę S. D.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti E. D. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 124,53 Eur turtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. D. atlygino žalą (b. l. 102-103), dėl to civilinis procesas dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, nutrauktinas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, kuriame yra garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 54 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. skirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų arešto.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti E. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti E. D. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 124,53 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, kuriame yra garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.