- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-15194-494/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03459-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., A. B., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo neveiksnaus asmens vardu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., A. B., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, išvadą teikianti institucija Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) išduoti pareiškėjui teismo leidimą globotinės V. B. vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio po palikėjo J. B. (duomenys neskelbtini) mirties; 2) palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo J. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. B. Pareiškėjo tėvas mirė santuokoje su V. B., sutuoktiniai turėjo du vaikus E. B. ir A. B. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-211-979/2022 V. B. buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2044-979/2022 jos globėju paskirtas pareiškėjas. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2025 m. birželio 17 d. pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui A. B. išsiuntė pranešimus apie tai, kad mirus J. B. liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jie, kaip mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, turi susisiekti su Alytaus miesto 5-uoju notarų biuru bei informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. VĮ Turto banko pranešimas patvirtina, kad J. B. palikimas nėra priimtas ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra niekam išduotas. J. B. testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėjas susisiekė su notarų biuru, kur jam buvo paaiškinta, kad jis ir jo globotinė V. B. praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, todėl reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu. V. B., kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, esant pirmos eilės įpėdiniams (palikėjo vaikams E. B. ir A. B.), turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo. V. B. yra pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl sunkios psichikos sveikatos būklės ji neturi galimybės savarankiškai (faktiniu valdymu ar juridiškai) priimti jai priklausančios palikimo dalies, neturi galimybės rūpintis paveldėtu turtu, ji negebėtų jo prižiūrėti, mokėti už jį mokesčių, neturėtų galimybės jo parduoti ar išnuomoti, todėl yra tikslinga išduoti pareiškėjui kaip V. B. globėjui leidimą atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu. Siekiant įvertinti, ar nebus pažeisti neveiksnaus asmens interesai atsisakant palikimo, reikia įvertinti, kokį turtą ketina paveldėti neveiksnia pripažinta V. B. Šiuo atveju paveldimas turtas yra nekilnojamasis, jį reikia prižiūrėti: tvarkyti, valyti, remontuoti, išlaikyti, mokant atitinkamus mokesčius. Tam reikia fizinių jėgų, papildomų finansinių išteklių ir atitinkamų gebėjimų. V. B. dėl savo sveikatos būklės neturi gebėjimų tvarkytis, remontuoti ar kitaip prižiūrėti galimą paveldėti turto dalį. Finansiniai ištekliai yra paskirstyti gydymo išlaidoms, maistui, aprangai, buto, kuriame ji gyvena, išlaikymui ir kitiems būtiniesiems jos poreikiams. Atliekamų finansų ar santaupų pareiškėjo motina neturi. Atsiradus papildomiems nekilnojamojo turto priežiūros, išlaikymo rūpesčiams, faktiškai visa našta tektų pareiškėjui, todėl nėra jokios prasmės priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu. Pareiškėjas kaip motinos globėjas yra įsitikinęs, kad neveiksnios motinos vardu atsisakius priimti palikimą, jos interesai nebus pažeisti: ji ir toliau gyvens savo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kuri jai priklauso nuosavybės teise, pareiškėjas ja ir toliau visapusiškai rūpinsis, atliepdamas visus jos poreikius. Mirusiojo J. B. palikimą sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas rūpinosi palikimu, jį prižiūrėjo. Mirus tėvui, pareiškėjas prižiūrėjo jo paliktus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pastatuose palaikė švarą ir tvarką, atliko kai kuriuos smulkius remonto darbus. Pareiškėjas sutvarkė palikėjo asmeninius daiktus – tai, kas buvo nereikalinga, išmetė, dokumentus sudegino, vertingesnius daiktus išdalino artimiesiems giminaičiams. Visu likusiu mirusio tėvo turtu pareiškėjas rūpinosi ir jį naudojo, kaip savo. Aktyvius faktinio palikimo valdymo veiksmus pareiškėjas atliko atvirai ir sąžiningai, niekieno nekliudomas. Jis nėra nesulaukęs jokių pretenzijų, nėra gavęs jokių įspėjimų ar baudų dėl netinkamos nekilnojamojo turto priežiūros ar jo naudojimo ne pagal paskirtį. Po tėvo mirties motinos sveikata nuolat blogėjo. Ji labai sunkiai išgyveno sutuoktinio netektį. Kasdieniame gyvenime jai vis labiau buvo reikalinga kito asmens pagalba, ji palikėjo palikimu rūpintis neturėjo nei jėgų, nei noro, nei sveikatos. Pareiškėjo brolis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo, turėjo kitų rūpesčių, todėl palikimu nesidomėjo ir juo nesirūpino. Pareiškėjas tėvo paliktais pastatais ėmė rūpintis iš karto po tėvo mirties, todėl prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjui ir jo globotinei V. B. jokios sąskaitos už palikto turto išlaikymą ar priežiūrą ir jame teikiamas paslaugas nebuvo siunčiamos, todėl pareiškėjas negali pateikti tokių įrodymų. Po palikėjo mirties likusiam gyvenamajam namui, kuriame pareiškėjui gyventi nebuvo būtinybės, ir jo priklausiniams nebuvo būtina atlikti ypatingus darbus ir dėl to patirti dideles išlaidas, kurias pareiškėjas galėtų patvirtinti rašytiniais dokumentais.
3. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko atsiliepime nurodyta, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. palikto turto priėmimą valdyti. Pareiškėjas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų ir nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių jam kaip globėjui turėtų būti išduotas leidimas neveiksnios V. B. vardu atsisakyti priimti jai tenkantį palikimą. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjo prašymai turėtų būti nagrinėjami, atsižvelgiant į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išdėstytus argumentus, kadangi ši institucija gali turėti papildomų duomenų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo pareikštų prašymų. VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) išvadoje nurodyta, kad Socialinės paramos skyrius sutinka su pareiškimu ir visa jame išdėstyta informacija bei neprieštarauja, kad palikimo priėmimo tikslu būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. B. po tėvo J. B. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Socialinės paramos skyrius taip pat sutinka, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas globotinės V. B. vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio po palikėjo J. B. mirties. Paveldimas nekilnojamasis turtas yra gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-211-979/2022 V. B. buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2044-979/2022 jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas E. B.
5. Suinteresuotam asmeniui A. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant CPK 443 straipsnio 5 dalis, 582 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo leidimo
7. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 1 dalis). Priimti ar atsisakyti priimti palikimą globotinio vardu expressis verbis nėra numatytas reikalavimas gauti teismo leidimą, tačiau išankstinis teismo leidimas yra reikalingas sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų (CK 3.244 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos, ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 3 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą globotinės V. B. vardu atsisakyti palikimo, atsiradusio po jos sutuoktinio J. B. mirties.
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-211-979/2022 V. B. pripažinta neveiksnia visose asmeninių neturinių santykių ir turtinių santykių srityse, tame tarpe – ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje bei paveldėjimo teisinių santykių srityje. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2044-979/2022 V. B. nustatyta globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas E. B.
10. Iš byloje esančios santuokos liudijimo kopijos matyti, kad V. B. ir J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Remiantis byloje esančiu mirties liudijimu ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2025 m. rugsėjo 22 d. pažyma apie asmens duomenis, J. B. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. rugsėjo 22 d. išrašo matyti, kad palikėjo vardu yra registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
11. Po palikėjo mirties likusiam nekilnojamajam turtui yra reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl kurios būtų patiriamos išlaidos remontui ir mokesčių mokėjimui, todėl pareiškėjas prašo leisti globotinės V. B. vardu atsisakyti palikimo. Anot pareiškėjo, V. B. gaunamos pajamos yra paskirtos jos gydymo išlaidoms, maistui, aprangai, buto, kuriame ji gyvena, išlaikymui ir kitiems būtiniesiems jos poreikiams. V. B. atliekamų santaupų neturi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas globėjo pareigas įgyvendintų netinkamai. Pažymėtina, kad Socialinės paramos skyrius neprieštarauja leidimo išdavimui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena bute), palikimo priėmimas sąlygotų didesnes jos pajamų išlaidas, dėl kurių gali kilti rizika, jog nebus patenkinami visi jos asmeniniai poreikiai vaistams, gydimui ir pan., į tai, kad V. B. dėl sveikatos būklės negali ir tikėtina, kad ateityje visiškai negalės pasirūpinti nei savimi, nei nekilnojamuoju turtu, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. išduoti leidimą neveiksnaus asmens V. B. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. B. mirties.
Dėl juridinio fakto
12. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444–445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
13. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo E. B. tėvai – J. B. ir V. B., pareiškėjo brolis – A. B.. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro Testamentų registro 2025 m. spalio 21 d. išrašo duomenimis, palikėjo vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jo palikimo priėmimo faktų nėra.
15. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog rūpinosi turtu, likusiu po palikėjo (duomenys neskelbtini) mirties, ir jį prižiūrėjo: pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), palaikė švarą ir tvarką, atliko kai kuriuos smulkius remonto darbus, pareiškėjas taip pat sutvarkė palikėjo asmeninius daiktus, visą likusį palikėjo turtą pareiškėjas naudojo, kaip savo. Byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių. Byloje dalyvaujantys asmenys pareiškėjo prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštaravo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. B. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
16. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 579–582 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Išduoti teismo leidimą globėjui E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) globotinės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po tėvo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.