- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 2-1865-775/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- H. A.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant atsakovui ir jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, nedalyvaujant ieškovui ir trečiajam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo H. A., ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 26-28), kuriame nurodė, kad 2010-04-26 Italijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvoje registruota transporto priemonė Opel Omega, valst. nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su kita transporto priemone Ford Fiesta, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininko Opel Omega vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo minėtos transporto priemonės savininkas, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino žalą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui – 2334,09 Lt, kurią ieškovas sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, todėl prašo iš jo priteisti 2334,09 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsikirtimą į ieškovo atsiliepimą (b. l. 71- 75, 82-86).
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta CPK 123 str. nustatyta tvarka (b. l. 129), gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 127, 133), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 62-66), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes minėtas automobilis notarine panaudos sutartimi buvo perduotas neatlygintinai naudoti Rumunijos piliečiui H. A., kuris sutartyje įsipareigojo rūpintis automobilio draudimu. Eismo įvykio metu automobilį vairavo S. D. – visai ne tas asmuo, kuriam buvo perduotas naudoti automobilis ir atsakovas jo nepažįsta.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti (b. l. 131).
Atsakovo atstovas advokatas Edvinas Sergaitis paaiškino, kad neįrodyta, jog automobilis Opel Omega buvo nedraustas – pranešime apie draudiminį įvykį yra nurodyta draudimo bendrovė, esanti Rumunijoje. Draudimo išmokos buvo išmokėtos ne tam asmeniui, kuris nukentėjo eismo įvykio metu. Ieškovas kompensuodamas išlaidas neįsigilino į šią aplinkybę. Nukentėjusysis yra aiškiai įvardytas eismo įvykio deklaracijoje, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad Italijos draudikų biuras išmoką sumokėjo visai ne tam asmeniui, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Trečiasis asmuo H. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį informuotas pasirašytinai CPK 123 str. nustatyta tvarka (b. l. 128), byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, jog atsakovas A. P. ir trečiasis asmuo H. A. 2007-08-08 sudarė notarinę panaudos sutartį, kuria atsakovas perdavė trečiajam asmeniui transporto priemonę Opel Omega valst. nr. (duomenys neskelbtini), penkiems metams neatlygintinai valdyti ir naudotis Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų (b. l. 29, 67-68). Atsakovas yra minėto automobilio savininkas (b. l. 30). Prie bylos pridėtas Italijos draudikų biuro reikalavimas apmokėti 676 EUR sumą (b. l. 31-33), eismo įvykio deklaracija (b. l. 34-35), sutarties tarp biurų tarybos narių vidaus nuostatos (b. l. 36-37), 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas dėl Direktyvos 72/166/EEB su papildymu (b. l. 39-49), 2004 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas dėl Direktyvos 72/166/EEB (b. l. 50). Ieškovas sumokėjo Italijos draudikų biurui 676 EUR (b. l. 51). Ieškovas siuntė atsakovui prentenziją dėl 2334,09 Lt atlyginimo (b. l. 52), kuri įteikta atsakovui asmeniškai (b. l. 53). Prie bylos pridėtas išrašas apie atsakovą iš Gyventojų registro tarnybos (b. l. 56). Prie bylos pridėtas ieškovo pateiktas išrašas iš draudimo sutarčių ir polisų registro (b. l. 95).
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - Įstatymas). Šio įstatymo tikslas - nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.
Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Įstatyme nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju atsakovas nurodė, jog 2007 08 08 jis su Rumunijos piliečiu H. A. sudarė notarinę automobilio OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį, pagal kurios 2 p. panaudos gavėjas prisiėmė įsipareigojimą būti atstovu Kelių policijoje, VĮ regitra ir draudimo įstaigose, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog įvykio metu automobilis nebuvo draustas (b.l. 95). Teismas konstatuoja, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (LAT nutartis Nr.3K-7-300/2010).
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje priėjo prie išvados, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Kadangi atsakovas šiuo atveju nepardavė automobilio, o sudarė tik terminuotą jo panaudos sutartį, kurios net neįregistravo VĮ Regitra, jis liko iki šiol automobilio savininku ir yra atsakingas
dėl ieškovo išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Atsakovas nurodė, jog eismo įvykio metu atsakovo vardu registruotas automobilis buvo apdraustas, nes eismo įvykio deklaracijoje yra nurodytas draudimo bendrovės pavadinimas Rumunijoje (b.l. 35). Teismas atmeta atsakovo argumentą, nes ieškovas pateikė išrašą iš draudimo sutarčių ir liudijimų registro, kuris patvirtina, jog minėtas automobilis buvo apdraustas iki eismo įvykio, t.y. nuo 2008 09 07 iki 2009 09 06 (b.l. 95).
Teismas taip pat atmeta atsakovo atstovo argumentą, jog ieškinys neįrodytas, nes ieškovas Italijos transporto priemonių draudikų biurui jo reikalaujamą sumą išmokėjo netikrinęs jos dydžio pagrįstumo ir nesiaiškinęs, kuriam konkrečiai asmeniui ji buvo išmokėta.
TPVCAPDĮ 17 str. reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) mokamų išmokų mokėjimo atvejus. TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal 17 str. 1 d. dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus; biuras moka išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 str. numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Italijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir, nustatęs kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 str. Esant TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. nustatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Teismo vertinimu, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovui netenkinti Italijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neišmokėti padarytos ir Italijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, 2012 10 30 teismo posėdyje dalyvaujant ir ieškovo atstovui, nenurodė kas konkrečiai jo netenkina Italijos draudikų biuro veiksmuose, nors ieškovo atstovas paaiškino, jog jis turi ir daugiau dokumentų, pateiktų iš Italijos draudikų biuro dėl minėtos sumos, bet jie neišversti į lietuvių kalbą, tačiau atsakovo atstovas to posėdžio metu nepareiškė pageidavimo juos išversti ir pateikti į bylą, kad galėtų su jais susipažinti.
Atsakovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau 2012 10 02 teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė (b.l. 90).
Atsižvelgiant į nuodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, iš atsakovo ieškovui priteistina 2334,09 Lt nuostolių.
CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 03 19 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).
Taip pat patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 71 Lt žyminis mokestis (b.l. 6, 21, 57), 69 Lt transporto išlaidos (b.l. 96-100), 684,50Lt vertimo į rumunų kalbą išlaidos (b.l.135-138) (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1d. 9p.), valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas
NUSPRENDŽIA:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. P., a.k. 3731210061, ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, 2334,09 Lt (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt keturi litai 9 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 03 19 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 824,50 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt keturi litai) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 25 Lt (dvidešimt penki litai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.