Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui R. L. ir antstolei Eurikai Rulienei, neatvykus išieškotojo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (ŠA VPK KP) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės E. Rulienės veiksmų, suinteresuotas asmuo ŠA VPK Kelių policija.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad gavo antstolės E. Rulienės 2011-04-11 patvarkymą sumokėti 2828,00 Lt baudos ir 687,00 Lt vykdymo išlaidų.

Skunde nurodė, kad Šiaulių m. Kelių policija 1998-04-23 nutarimu Nr. 1309 jį nubaudė 3000,00 Lt bauda pagal LR ATPK 129 str. Nutarimas dėl išieškojimo buvo išsiųstas į jo ankstesnę darbovietę UAB „Baltasis rojus“, kur iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota ir pervesta į valstybės biudžetą iš viso 86,00 Lt. Liko nesumokėta 2914,00 Lt baudos, apie tai Šiaulių apskr. VPK KPB patvirtina 2011-03-21 rašte Nr. 40-15-S-2168.

UAB „Baltasis rojus“ likviduotas, jis liko be darbo, nutarimas Nr. 1309 dėl 2914,00 Lt baudos išieškojimo buvo perduotas vykdyti antstoliams ir 2002-01-22 užvesta vykdomoji byla. Antstolė Eurika Rulienė tik 2011-04-11 atsiuntė į jo dabartinę darbovietę UAB „Šiaulių plentas“ patvarkymą Nr. 69-3359/2002 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Jis su šiuo patvarkymu nesutinka, mano, kad jis turi būti pripažintas negaliojančiu, o nutarimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

Iš vykdomosios bylos dokumentų nuorašų matyti, kad vykdomoji byla užvesta 2002-01-22, jam 2002-01-30 buvo siųstas raginimas, nors jokio raginimo jis nėra gavęs, apie gavimą jo parašo nėra. Nuo 2003-07-01 iki šiol jis dirba UAB ,,Šiaulių plentas“ ( buv. UAB „Šiaulių kelias“), tačiau tik dabar antstolė atsiuntė vykdyti patvarkymą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Nuo bylos užvedimo dienos iki šiol jokių veiksmų, kad bauda būtų išieškota antstolė neatliko, todėl dėl jos kaltės yra praleistas 2 metų laikotarpio administracinės nuobaudos vykdyti senaties terminas.

1. pripažinti negaliojančiu antstolės Eurikos Rulienės 2011-04-11 patvarkymą Nr. 69-3359/2002 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo;

2. nutraukti vykdymo procesą, suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui;

3. visas teismo išlaidas priteisti iš antstolės Eurikos Rulienės.

Pareiškėjas savo reikalavimus antstolei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pakartojo skundo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.

Antstolė E. Rulienė pateikė teismui vykdomąją bylą, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu antstolė nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir teigė, jog vykdė Šiaulių miesto Kelių policijos komisaro inspektoriaus dar 1998-04-23 d. priimtą nutarimą (vykdomąjį dokumentą) Nr. 1309, kuris iš pradžių 2002-01-22 buvo pateiktas Antstolių kontorai prie Šiaulių m. apylinkės teismo, o vėliau jai dėl 3000,00 Lt įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo Valstybės naudai. 2002-01-30 skolininkui buvo išsiųstas raginimas sumokėti minėtą baudą. Antstolei gavus Kelių policijos 2011-03-21 paklausimą, vadovaujantis LR CPK nuostatomis, skolininkui 2011-03-23 buvo išsiųstas pranešimas Nr. 69-3359/2002 nurodant ar sumokėta baudą. Mano, kad esant skolai skolininkas privalo sumokėti likusią baudą. Pripažino, kad vykdymo procese yra praleistas įvykdymo terminas. Antstolė E. Rulienė prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas pilnutinai.

Pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, susijęs su skirtingų teisės institutų taikymu bylos dalyvių teisiniams santykiams ir jų įtakos laiko atžvilgiu, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl šių teisės normų taikymo bylos dalyvių nurodytiems teisiniams santykiams (CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., 2002-02-28 įstatymas Nr. IX-743).

Nutarimo vykdymas yra baigiamoji administracinės teisės pažeidimo bylos stadija. Įvykdant nutarimą teisės pažeidėjas realiai pajaučia tuos neigiamus fizinius, materialinius, moralinius ar organizacinius padarinius, kurie numatyti sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą. Vadinasi, taip teisės pažeidėjas verčiamas koreguoti savo elgesį, įspėjamas, kad tokie patys ar dar labiau nepalankūs teisiniai padariniai jo lauks, jei jis ir toliau darys teisės pažeidimus. Kartu ir kiti asmenys, kurie žino apie pažeidėjui taikomas teisines priemones, įspėjami, kad jiems padarius teisės pažeidimus taip pat atitinkamai bus koreguojamas ir jų elgesys.

Nutarimo vykdymo stadijos yra šios: 1) nutarimo pasiuntimas vykdyti, 2) faktinis vykdymas, 3) vykdymo užbaigimas.

Nutarimo vykdymas turi bendrų bruožų su teismo sprendimų vykdymu, kartu įstatymuose numatyta ir tam tikra nutarimo vykdymo specifika.

Visų pirma, įtvirtintas nutarimo toks pat privalomumas kaip ir priėmus teismo sprendimą civilinėje, administracinėje ar nuosprendį baudžiamojoje bylose. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 303 straipsnyje pasakyta, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybės ir visuomeninės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai ir fiziniai asmenys.

Teisės pažeidėjui negaunant darbo užmokesčio ar neturint kitų nuolatinių pajamų bauda išieškoma iš jo turto. Šiuo atveju nutarimo vykdymą perima antstoliai ir jis vykdomas pagal Civilinio proceso kodekse numatytas vykdymo taisykles.

Iš specifinių bruožų visų pirma paminėtina tai, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo dienos, jeigu kitaip nenustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas turi būti perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu per tą laiką nutarimas nebuvo perduotas vykdyti, jis nebegali būti vykdomas.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad 1998-04-23 nutarimas Nr. 1309 buvo perduotas vykdymui, tačiau jis tebuvo įvykdytas tik iš dalies, tai yra iš skolininko darbo užmokesčio buvo išieškoti tik 86 Lt ir liko nesumokėta 2914 Lt baudos. Antstolių kontorai prie Šiaulių m. apylinkės teismo šis nutarimas buvo perduotas tik 2002-01-22, tai yra daugiau kaip po trijų metų. Kodėl per šį laikotarpį iš skolininko darbo užmokesčio tebuvo išieškoti tik minėti 86 Lt duomenų vykdomojoje byloje nėra, išskyrus antstolių kontorai 2002-01-22 pateiktame prašyme padarytą įrašą, kad nutarimas buvo perduotas UAB Baltasis rojus, kuri likviduota ir nutarimas nebuvo grąžintas.

Tuometė antstolių kontora 2002-01-30 išsiuntė raginimą skolininkui į namus ir toliau neatliko jokių su baudos išieškojimu susijusių veiksmų. Išieškotojas 2011-03-21 kreipėsi į antstolę E. Rulienę prašydamas pateikti informaciją apie skolininko baudos sumokėjimą. Išieškotojas į antstolį vėl kreipėsi tik po daugiau nei devynerių metų.

Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai pagal 1964 m. CPK (galiojusį iki 2003-01-01) galėjo būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. Terminus, per kuriuos pateikiami vykdyti kitų 1964 m. CPK 372 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai, numato atitinkamai kiti įstatymai. Kaip jau buvo minėta, nutarimai skirti baudą ar atlyginti turtinį nuostolį, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose, negali būti vykdomi, jei nebuvo perduoti vykdyti per 3 mėnesius nuo jų priėmimo ar nuo dėl jų paduoto skundo išnagrinėjimo dienos.

Terminas, per kurį vykdomieji dokumentai turi būti pateikti vykdyti, įstatyme įvardijamas kaip senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, o teorijoje prilyginamas ieškininės senaties terminui.

Ginčo atveju taip pat reikėtų atsižvelgti į 1964 m. CPK 388 straipsnio nuostatą, kad jeigu abi bylos šalys yra asmenys, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą. Iš vykdomojoje byloje esančio ŠA VPK KP 2011-03-21 rašto Nr. 40-15-S-2168 matyti, kad skolininkas dalį baudos sumokėjo 1998-12-18 ir 1999-01-20 po 43 Lt.

1964 m. CPK 388 straipsnyje buvo nustatyta, jog senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kito nenustato įstatymas. Kaip jau buvo minėta, jei abi bylos šalys yra asmenys, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas taip pat tada, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą. Senesnėje kodekso redakcijoje šioje nuostatoje vietoje sąvokos „asmenys“ buvo vartojama sąvoka „piliečiai“. Šiuo metu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (antroji knyga „Asmenys“) sąvoka „asmenys“ apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, šio 1964 m. CPK straipsnio nuostatos dėl senaties termino nutraukimo skolininkui dalinai įvykdžius prievolę, turėtų būti taikomos nepriklausomai nuo bylos šalių prigimties.

Po senaties termino nutraukimo jo eiga prasideda iš naujo. Tokiu būdu vykdomojoje byloje nuo 1999-01-20 senaties terminas prasidėjo iš naujo. Tai taip pat bendra civilinio proceso kodekso nustatyta taisyklė. Tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad naujo senaties termino eiga prasideda ne iš karto, o tik vėl atsiradus teisinei galimybei pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pavyzdžiui, jei senaties terminas nutrauktas skolininkui sumokėjus dalį skolos, naujas terminas prasidės iš karto po šios skolos dalies grąžinimo, jei šalys nesudarė naujo susitarimo dėl skolos grąžinimo terminų. Tačiau, jei senaties terminas nutrauktas pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui, naujas senaties terminas prasidės nuo vykdomojo dokumento, pagal kuri visiškai ar dalinai neišieškota, grąžinimo išieškotojui dienos. Kaip jau minėta, tokių duomenų nei ŠA VPK KP, nei antstolis į bylą nepateikė.

Senaties termino laikas, išėjęs iki nutraukimo, į naują senaties terminą neįskaičiuojamas.

Senaties termino pateikti vykdomajam dokumentui vykdyti praleidimas yra pagrindas (kaip ir ieškininės senaties termino praleidimo atveju) vykdomojo dokumento nepriimti vykdyti. Tačiau, jei šis terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, išieškotojo prašymu praleistą terminą teismas gali atstatyti, jei ko kito nenustato įstatymas (1964 m. CPK 389 str.). Priežasčių, kurias teismas turėtų pripažinti svarbiomis, teisės aktai neapibrėžia. Jų svarbumo klausimas visais atvejais paliktas spręsti teismui. Visais atvejais tiriama, ar būtent dėl tos priežasties asmuo realiai neturėjo galimybės įsta­tymo nustatytu terminu pateikti vykdomojo dokumento vykdyti ir ar šios priežastys tęsėsi iki pat senaties termino pabaigos. Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo pateikiamas priėmusiam sprendimą ar vykdymo vietos teismui ir nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Ginčo atveju išieškotojas ne tik nenurodė šių priežasčių, bet ir nepasinaudojo įstatymo suteikta teise dėl praleisto termino atstatymo. Todėl teismas konstatuoja, kad suėjo ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminas.

Atskirai pastebėtina, kad remiantis įstatymų numatytais senaties terminais ir teismų praktika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. LR Baudžiamojo Kodekso 96 str. 1 dalis numato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai buvo paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą ir jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nevengė atlikti bausmės, todėl analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimus dėl administracinės baudos paskyrimo.

Vykdomojoje byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuo 2002-01-30 iki 2011-03-21 nebuvo atliekami jokie turto paieškos veiksmai, todėl konstatuotina, kad suėjo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminai.

Pagal ATPK 309 str. nuostatas, klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), todėl apylinkės teismas, nustatęs, kad suėjo senaties terminas dėl pažeidėjui R. L. skirtos baudos vykdymo, panaikina 2002-01-21 nutarimą perduoti vykdyti 1998-04-23 nutarimą Nr. 1309 ir antstolės E. Rulienės 2011-04-11 patvarkymą Nr. 69-3359/2002. Tuo pačiu nurodo, kad dėl vykdomosios bylos nutraukimo į teismą gali kreiptis išieškotojas, skolininkas arba antstolis (1964 m. CPK 401 str. 1d.).

Teismas šioje byloje nepasisako dėl iš skolininko jau išieškotos išskaitos jam grąžinimo, kadangi šis klausimas gali būti sprendžiamas iš pradžių kreipiantis į antstolį ir išieškotoją, o pastariesiems neatlikus atitinkamų veiksmų, R. L. turi teisę kreiptis į teismą.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 291 str., 510 str. - 513 str., LR ATPK 308-309 str., 314 str. 4 d., 287 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTAR I A:

pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės Erikos Rulienės veiksmų tenkinti.

Panaikinti 2002-01-21 nutarimą perduoti vykdyti Šiaulių m. Kelių policijos komisaro inspektoriaus 1998-04-23 nutarimą Nr. 1309 ir antstolės E. Rulienės 2011-04-11 patvarkymą Nr. 69-3359-/2002 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš R. L. (a/k (duomenys neskelbtini) suėjus administracinės nuobaudos vykdymo ir vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties terminui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.