Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje A. R., (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2014 m. vasario 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų,

- 2014 m. lapkričio 21 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- 2017 m. lapkričio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo;

- 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo,

- 2021 m. liepos 15 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) MGL (2500,00 EUR) bauda, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2021 m. gruodžio 30 d. apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į tvorą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus („Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti“), t. y. numatančius draudimą po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), 2021 m. gruodžio 30 d. nuo 20.00 val., vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus), po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam 2021 m. gruodžio 30 d. 22.25 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0136 nustatytas 3,16 promilės neblaivumas, pakartotinio patikrinimo metu 2021 m. gruodžio 30 d. 22.45 val., nustatytas 3,05 promilės neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. R., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2021 m. gruodžio 30 d. 18.00 val., savo automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusprendė pasivažinėti, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada neturėjo. Bevažiuojant nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į metalinę tvorą, kuri buvo kaimo gale, ten gyvena J. J. (J. J.) ir jo dukra A. J., dėl tvoros apgadinimų jie su kaimynu nesusitarė, dėl žalos atlyginimo. Pakalbėjus su kaimynu J. J. dėl tvoros, jis jam pasakė, važiuok vėliau susitars, ir jis išvažiavo namo. Jis buvo labai susinervinęs dėl eismo įvykio ir dėl to, kad nesusitarė su kaimynais, todėl atidarė 1,0 litrų tapos degtinės butelį ir pradėjo gerti. Nežino už kiek laiko atvažiavo policija, alkotesteriu nustatė girtumą. Paaiškino, kad vairuodamas neblaivus įvažiavo į kaimynų tvorą taip ją apgadindamas, ir pasakė, kad atvažiuos tralas pasiimti jo automobilio. Išvažiuodamas iš namų buvo blaivus ir įvažiuodamas į kaimyno tvorą jis taip pat buvo blaivus. Po tvoros apgadinimo nuvažiavo namo ir tik namuose pradėjo vartoti alkoholį, nežinojo, kad vartoti alkoholio negalima. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 118-121).

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: įvykio registravimo duomenimis (t. 1, b. l. 17-21), pareigūno D. Š. tarnybiniais pranešimais, parodymais (t. 1, b. l. 22, t. 2, b. l. 43, 67-70), neblaivumo nustatymo aktu (t. 1, b. l. 23-24), alkotesterio parodymais (t. 1, b. l. 25, 26), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (t. 1, b. l. 28), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 29-36), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 37-43), eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 44), daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 45-48), kitų objektų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 53-57, 47-49), Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus raštu (t. 1, b. l. 111-119), liudytojos A. J. – T. parodymais (t. 1, b. l. 155-157, 158-161), liudytojo A. T. parodymais (t. 1, b. l. 168-171), liudytojo I. J. parodymais (t. 1, b. l. 174-177), liudytojos V. R. parodymais (t. 1, b. l. 180-183), liudytojos A. R. parodymais (t. 1, b. l. 186-189), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 32-41), pareigūno A. M. parodymais (t. 2, b. l. 61-64). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį –alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Skiriant kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau teistas (t. 2, b. l. 122-127, 128-134, 135-139), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 140-146, 147-153), nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pavyzdžiui, kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu įvardinti ankstesni A. R. teistumai, kurie nepaaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurie betarpiškai patvirtina, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką A. R. padarė būdamas recidyvistas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra. Teismas pripažįsta kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Nors teismas nustatė kaltinamojo lengvinančias aplinkybes – kaltinamasis prisipažino ir gailisi, tačiau teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, yra atlikęs laisvės apribojimo, arešto bausmes, jam buvo skirta ir bauda, tačiau savo elgesio nekeičia. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus 30 parų arešto bausmę. Teismas skiria realų arešto atlikimą, nes kitomis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmių tikslai, t. y., kaip minėta, kaltinamasis anksčiau buvo teistas, jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, areštas, bauda, tačiau tos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo nuomone tokia bausmė atitinka proporcingumo principą ir yra teisinga, realus arešto atlikimas auklėjamai veiks kaltinamąjį.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (BK 65, 66 straipsniai).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Kaltinamasis A. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju A. R. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, A. R. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 637 Eur be PVM, 3 190 Eur su PVM vertės (t. 1, b. l. 59)), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 58), todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti A. R. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę, yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės nutarimu skirtas laikinas A. R. nuosavybės teisės į automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo (t. 1, b. l. 72-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų areštą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti A. R. bausmę – 20 parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 30 d. 22.20 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 13.54 val. prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai arešto parai ir A. R. skirti galutinę 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento).

Taikant BK 72 straipsnį, skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti A. R. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės nutarimu skirtą laikiną A. R. nuosavybės teisės į automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo,

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 51 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai raštu arba elektroniniu paštu (info@kaunoti.lt) pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (BVK 51 straipsnio 4 dalis).

7.Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 51 straipsnio 5 dalis).

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.