Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. J., atstovaujančio pagal įgaliojimą pareiškėjus Z. S., A. P. ir E. R., atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. J., atstovaujančio ir kitus pareiškėjus Z. S., A. P. ir E. R., atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundą. 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas R. J. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties (b. l. 50-52, 54). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti, t. y., be kita ko, pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad skundžiamą nutartį pareiškėjas gavo 2016 m. lapkričio 7 dieną.

Pareiškėjas R. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį gavo 2016 m. lapkričio 7 d. (rado pašto dėžutėje). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui R. J. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis buvo išsiųsta tą pačią dieną neregistruotu paštu (b. l. 49, 53). Ant voko esantis spaudas liudija, jog pareiškėjo nurodyto adreso korespondencijai vietos pašto įstaigoje atitinkamas laiškas buvo gautas 2016 m. lapkričio 4 d. (b. l. 53). Šis laiškas buvo neregistruotas, todėl buvo ne asmeniškai įteiktas adresatui, o įmestas į adresato pašto dėžutę. Pareiškėjas tvirtina, jog pašto dėžutėje šis laiškas buvo rastas 2016 m. lapkričio 7 dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie laiško su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties nuorašu perdavimą pareiškėjui, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas laiškas į pareiškėjo pašto dėžutę tikrai buvo įmestas tą pačią dieną, kai buvo gautas jo nurodyto korespondencijai adreso vietos pašto įstaigoje. Kurią tiksliai dieną laiškas buvo įmestas į pareiškėjo pašto dėžutę šiuo atveju taip pat nėra galimybės nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad vietos pašto įstaigoje šis laiškas buvo gautas penktadienį (2016 m. lapkričio 4 d.), o pareiškėjas nurodo jį radęs pašto dėžutėje pirmadienį (2016 m. lapkričio 7 d.). Taigi pareiškėjas, teigdamas, kad laiškas buvo įmestas į pašto dėžutę po savaitgalio, nepiktnaudžiauja neregistruoto laiško gavimo vėliau aplinkybe. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimu, kad minėtas laiškas buvo rastas pašto dėžutėje 2016 m. lapkričio 7 dieną. Nagrinėjamu atveju būtent ši data, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 7 d.), turi būti laikoma nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties įteikimo pareiškėjui diena. Todėl darytina išvada, jog, vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai atskirąjį skundą turėjo pateikti iki 2016 m. lapkričio 14 dienos. Pareiškėjai atskirąjį skundą teismui pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. (spaudas ant voko, b. l. 54), t. y. nepraleidę ABTĮ nustatyto 7 kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos termino. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai su atskiruoju skundu į teismą kreipėsi praleidę terminą atskirajam skundui paduoti.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu (ABTĮ 47 str. 4 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas laikė atskirąjį skundą nepaduotu ir dėl to, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų įgaliojimų, kurie jam suteiktų teisę atstovauti kitus pareiškėjus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas R. J. pasirašė ir pateikė atskirąjį skundą ne tik savo, bet ir kitų pareiškėjų vardu, tačiau tinkamų įgaliojimų pasirašyti kitų pareiškėjų vardu atskirąjį skundą nepateikė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, pakeisti eiliškumą pretendentų dėl IX eiliškumo grupes pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos sąraše, suteikiant pretendentams L. J., G. J. M. bei I. P. pirmumą, nepriklausomai nuo nustatyto kitų sąraše esančių pretendentų eiliškumo, pirmumo teisės atžvilgiu bei suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai, nesiejant to su projekto įgyvendinimo metodikos nuostata, jog gali būti projektuojamas tik vienas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypas. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Panevėžio mieste L. J. iki okupacijos nuosavybės teise valdė 33,56 ha žemės teritoriją, išsidėsčiusią keliuose sklypuose. L. J. yra L. J., E. P. ir G. J. M. tėvas, pretendentų, kuriems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. E. R. ir A. P. yra E. P. teisių perėmėjai, Z. S. – G. J. M., o R. J. – L. J. teisių perėmėjai.

Pareiškėjai, atstovaujami R. J., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. birželio 25 d. prašymą perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal pridedamas Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 146 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ L. J. (po mirties), Nr. 147 – G. J. M., Nr. 149 – E. P. (b. l. 40-43). Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą.

Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojimo, išduoto penkeriems metams, matyti, kad A. P. įgaliojo R. J., be kita ko, atstovauti jam visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose visais klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste, atstovauti jam teisme visose civilinėse, baudžiamosiose bei administracinėse bylose (b. l. 6). Iš esmės tapačiai E. R. įgaliojo R. J. 2013 m. sausio 28 d. sudarytu įgaliojimu, galiojančiu iki 2018 m. sausio 28 d. (b. l. 7) bei Z. S. įgaliojo R. J. 2010 m. sausio 21 d. sudarytu galiojimu, galiojančiu dešimt metų (b. l. 8).

Iš pareiškėjų skundo šioje administracinėje byloje matyti, jog jame keliami reikalavimai yra susiję su aptarta administracine byla Nr. A-597-492/2016 ir yra kildinami siekiant pareiškėjų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą apgynimo. Pareiškėjų reikalavimai susiję su Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmais nuosavybės teisių atkūrime yra kilę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį Panevėžio mieste. Taigi nors šiuo atveju ginčo teritorija ir nėra Panevėžio mieste, tačiau pats ginčas iš esmės yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste, pareiškėjams pasirinkus kitą savivaldybę, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. Kaip minėta, pareiškėjų pateiktuose įgaliojimuose R. J. yra įgaliotas atstovauti A. P., E. R. ir Z. S., be kita ko, visais klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste. Šiuo atveju pareiškėjų pateiktas atskirasis skundas yra susijęs su administracinės bylos nagrinėjimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste, teisinių santykių. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas R. J. nepateikė tinkamų įgaliojimų, kurie jam suteiktų teisę atstovauti kitus pareiškėjus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas ir 2016 m. lapkričio 14 d. išsiųsto atskirojo skundo priėmimo klausimas, vadovaujantis teismo proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 str., ABTĮ 4 str. 7 d.), išspręstinas iš esmės (ABTĮ 154 str. 3 p.). Pareiškėjų 2016 m. lapkričio 14 d. išsiųstas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus (ABTĮ 151 str.), todėl priimtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134, 151, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. 2016 m. lapkričio 14 d. išsiųstą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties priimti nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.