Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-422-972/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
1-422-972/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08830-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
R. L.
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-422-972/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08830-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Vaivai Virkutytei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nukentėjusiajai R. L.,kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pastolių montuotoju, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-27 nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 parų arešto bausmę; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-17 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2009-05-19 paleistas atlikęs bausmę; 3) Palangos miesto apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų) 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2011-07-12 paleistas atlikęs bausmę; 4) Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs dalies bausmės, bausmės pabaiga – 2014-02-09; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-09-13 iki 2017-01-13. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, tai yra jis 2018-02-21, apie 19.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdos m., ne mažiau kaip vieną kartą keliu ir kumščiu smogė į galvą savo seseriai R. L., dėl to nukentėjusiajai parkritus, jis ne mažiau kaip 6 kartus įspyrė jai į kairę kūno pusę, padarydamas galvos sumušimą, kairės pusės VI ir VII šonkaulių lūžius, tai R. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. P. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną jo sesuo R. L. su sugyventiniu atvyko pas jį svečius, kur visi vartojo alkoholį. Po kiek laiko jo sesuo pagriebė pirkinių maišelį ir išbėgo lauk. Žinodamas savo sesers būdą, išbėgo paskui seserį. Pasivijęs laiptinėje, prašė sesers sugrįžti pas jį į namus, tačiau ji nesutiko. Jam paėmus nukentėjusiajai už striukės, ji pradėjo priešintis, išsinėrė iš striukės, pradėjo šaukti „gelbėkite, žudo“. Jam buvo nepatogu prieš kaimynus, nes abu buvo girti, todėl trenkė jai. Kas po to įvyko, nebepamena. Pamena, kad sugriebęs jai už plaukų, trenkė kumščiu į veidą. Kai sesuo nukrito ant žemės, jis jai spyrė koja. Sutinka su tuo, kad galėjo spirti koja ir daugiau kartų, tačiau nepamena. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Sesuo buvo išvežta į ligoninę. Neturėjo jokio tikslo jos mušti. Jo sesuo nesivaldo, išgėrusi nemąsto, gali ir lauke užmigti, todėl žinodamas jos būdą, nenorėjo jos išleisti lauk vienos. Tai pirmas kartas, kai jis pavartojo smurtą prieš seserį. Civilinio ieškinio ligoninių kasai neatlygino, nes šiuo metu neturi tokių pajamų. Nors ir dirba, tačiau jis išlaiko savo šeimą, turi du nepilnamečius vaikus, be to, jo sugyventinė laukiasi trečio vaiko. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė savo sesers. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2018-02-21 apie pietus atėjo jos brolis E. P. ir pasiūlė jai kartu su sugyventiniu A. T. važiuoti pas jį į namus. Nuėję pas E. į namus, ten vaišinosi. Apie 19 val. ji nusprendė eiti namo, tačiau E. nenorėjo, kad ji išeitų, liepė likti nakvoti pas jį, tačiau ji nepakluso, kadangi namuose buvo paliktas šuo. Tada ji iš virtuvės pasiėmė savo krepšį su maisto produktais ir iš buto išbėgo, o A. T. pasiliko. Netrukus jai iš paskos atbėgo E. P., kuris sugriebė jai už plaukų, juos tempė, keliu smogė jai į kaktą. Nuo smūgio į kaktą ji nukrito ant žemės, tuomet E. pradėjo ją spardyti. Kiek kartų E. jai įspyrė, nurodyti negali. Ji rankomis užsidengė veidą ir stengėsi jį apsaugoti nuo smūgių. Mušimo metu gulėjo ant nugaros ir visi spyriai buvo nukreipti į kairę kūno pusę, t. y. buvo spirta į kairį petį, į kairįjį šoną. Ji pradėjo šaukti ir tokiu būdu kviestis pagalbą. Po spyrių į šoną jai pasidarė sunku kvėpuoti ir nebegalėjo šaukti, tačiau tuo metu į laiptinę išėjo A. T., kuris nuo jos atitraukė E. P.. A. T. padėjo jai atsikelti ir palydėjo iki greitosios med. pagalbos automobilio. Ji E. P. dėl sumušimo atleidžia, tačiau už padarytą nusikalstamą veiką jis turi atsakyti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 23-25).

Liudytojas A. T. parodė, kad 2018-02-21, apie 19 val., svečiuojantis pas sugyventinės R. L. brolį E. P. namuose, R. pasiūlė važiuoti į namus, tačiau jis dar norėjo pabūti pas Egidijų. Tada R. L., numojusi ranka ir pasiėmusi iš virtuvės krepšį su pirkiniais, išbėgo iš namų, o E. P. nubėgo jai iš paskos. Jis, būdamas bute, išgirdo iš laiptinės R. šauksmą, t. y. ji kvietėsi pagalbos, šaukė: „žmonės, padėkit“. Netrukus jis išėjo į laiptinę ir pro turėklus pamatė žemesniame aukšte, laiptų aikštelėje gulinčią R., o E. ją spardė, jis R. spyrė ne mažiau kaip 6 kartus. Visi smūgiai buvo nukreipti į kairįjį šoną. Tada jis nusileidęs žemyn atitraukė E. P. nuo sugyventinės. Po to E. P. sugyventinė K. nusivedė pastarąjį į butą, o jis pasiliko prie R.. Tuo metu į laiptinę išėjo ir kiti gyventojai. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai E. P. sulaikė (b. l. 42-44).

Liudytoja K. J. parodė, kad su E. P. yra sugyventiniai. 2018-02-21 apie pietus pas juos į namus kartu su E. P. atėjo jo sesuo R. bei pastarosios sugyventinis A.. Po to jie visi vaišinosi ir apie 19.45 val. R. nusprendė eiti į namus, tačiau jos sugyventinis A. dar norėjo svečiuotis. Tuomet R. apsirengė ir iš virtuvės pasiėmusi savo krepšį su pirkiniais išėjo iš buto. Po to A. įėjus į kambarį bei pasakius: „gaudykit, ta durnė bėga“, E. P. neapsiavęs batų išbėgo paskui R. į laiptinę. Ji nubėgo pastarajam iš paskos ir lipdama laiptais žemyn matė, kaip E., pasivijęs R., suėmė jai už striukės gaubtuvo ir nurodė jai eiti į viršų. R. į E. prašymus nereagavo, isteriškai rėkė. E. P. paliepė jai nerėkti ir nedaryti gėdos prieš kaimynus, tačiau R. vis tiek šaukė. Tuomet E. susinervino ir R. kumščiu smogė į galvą. Po šio smūgio R. nukrito ant žemės. Ji pribėgo prie jų ir bandė E. atitraukti nuo R.. Tuomet E. kelis kartus įspyrė gulinčiai R. į kūną. Po to į laiptinę išėjęs A. atitraukė E. nuo R.. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai, kurie E. sulaikė, o R. buvo išvežta į ligoninę (b. l. 49-51).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018-02-21 20.10 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad minėtoje laiptinėje E. P. smurtavo prieš savo seserį, tai yra R. L. trenkė kelis kartus. Tuo metu nukentėjusioji gulėjo ant žemės, skundėsi skausmais, sunkiai kvėpavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas (b. l. 9-12).

Specialisto išvadoje Nr. G 367/2018 (03) konstatuota, kad R. L. nustatytas galvos sumušimas ir kairės pusės VI-VII šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti sumušus bukais daiktais, galėjo būti padaryti suduodant kumščiais į galvą ir spardant krūtinės ląstą. R. L. padaryti šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2018-02-21 20.45 val. E. P. nustatytas 1,36 prom. girtumas (b. l. 97).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. P. 2018-02-21, apie 19.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdos mieste, nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – seserį R. L.. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis E. P. suprato, kad smurtauja prieš savo seserį, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nukreipta į fiziškai silpnesnio asmens – moters sveikatą, ja Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padaryta žala už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau teistas, visi jo padaryti nusikaltimai nukreipti į svetimą turtą bei kitų asmenų sveikatą, šį nusikaltimą jis padarė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Bylos duomenimis, E. P. dirba, augina du nepilnamečius vaikus, be to, šiuo metu laukia trečio vaiko gimimo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, davė parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, E. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėkaroldos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-02-21 iki 2018-02-23 (dvi paros).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja. Vertinant kaltinamojo E. P. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už nusikaltimus, nukreiptus į svetimą turtą bei kitų asmenų sveikatą, po to, kai jam 2017-03-30 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. LITEKO sistemos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi netenkino Probacijos skyriaus teikimo dėl nuteistajam E. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau nutartyje konstatavo, kad nuteistojo elgesys nebuvo atsakingas. Šiuo metu Probacijos skyrius ir vėl kreipėsi į teismą su teikimu dėl nuteistajam E. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio ir moralės normų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad vis dėlto nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamasis linkęs nusikalsti, reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, augina du nepilnamečius vaikus, be to, šiuo metu laukia trečio vaiko gimimo, nesudaro pagrindo teismui daryti kitokią išvadą. Tai paneigia BK 75 straipsnio taikymo galimybę kaltinamajam. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, bausmę E. P. skirtina atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, naikintina.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 79,61 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai R. L. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 60-64). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 79,61 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su jame esančia laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-02-21 iki 2018-02-23 (dvi paras).

Kardomąją priemonę – nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 79,61 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su jame esančia laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė