- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- I-2720-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00939-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. (toliau – pareiškėjas) skunde (b. l. 1–10) teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, VPK) 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 19-IL-10-00785-E, kuriuo panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – Sprendimas).
Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino ir interpretavo turimą informaciją, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus AVPK sprendime remiasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nurodo, jog 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, o 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūra, vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jo kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Vilniaus AVPK nurodo, jog šie duomenys jį apibūdina kaip linkusį kelti grėsmę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju atsakovas grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, imperatyvias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, konstitucines teises bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus AVPK sprendime visiškai nenurodė motyvų, kuriais grindžia savo išvadas bei nepateikė argumentų, kodėl būtina panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamame sprendime rėmėsi tik prielaidomis, jog pareiškėjas gali kam nors kelti grėsmę. Akcentuoja, kad sprendime nepateikiami realūs bei faktiniai įrodymai, jog pareiškėjas kelia ar kam nors kels grėsmę. Pažymi, kad jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka.
Mano, kad nebuvo įvertinta tai, jog tarp jo ir uošvės įvyko buitinis konfliktas, kuris išsisprendė abiem šalims susitaikius. Atkreipia dėmesį, kad minėto buitinio konflikto vietoje ginklo nebuvo. Jį naudoja tik medžioklėje, todėl ginklas laikomas itin saugioje vietoje. Tvirtina, kad niekada ir niekam nekėlė realios grėsmės, žada ateityje to nedaryti. Mano, kad sprendimas grubiai pažeidė jo teises, kadangi priimtas pažeidžiant imperatyvias sprendimo surašymo taisykles, nenurodant pagrįstų ir realių duomenų, todėl yra absoliučiai negaliojantis ir privalo būti panaikintas.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką. Jo nuomone, šiuo atveju, Vilniaus AVPK už teismą atliko baudžiamosios bylos tyrimą ir konstatavo jo kaltę, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tokiu būdu atsakovas pažeidė ne tik nekaltumo prezumpcijos principą, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Pareiškėjui akivaizdu, jog jo kaltės klausimas net negalėjo būti analizuojamas, todėl atsakovas negali remtis nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tuo grįsti savo sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad nėra ir negali būti jokio pagristo pagrindo neleisti jam laikyti (nešiotis) ginklus. Tvirtina, kad Vilniaus AVPK netinkamai vertino turimą informaciją, grubiai pažeidė jo konstitucines teises bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl dėl šių priežasčių priėmė visiškai nepagrįstą Sprendimą, kurį prašo panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 15–18) nurodo, jog Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdyboje (toliau – VTV) gauta informacija, kad 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03060-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Šalies argumentai
Vilniaus AVPK P. K. registruotas šaunamasis ginklas, kuris buvo paimtas ir saugomas Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje. P. K. 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymą dėl ginklo realizavimo ir pastarasis buvo realizuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad atlikęs patikrinimą, nustatė, jog 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – uošvę ir sukėlė jai fizinį skausmą. Pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Pasak atsakovės, pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nukentėjusiai ir kaltinamajam susitaikius. Šios aplinkybės jį charakterizuoja kaip linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 93 punktu, buvo priimtas sprendimas pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo, o atsakovas neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija Vilniaus AVPK Sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 25).
Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariate 2019 m. sausio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2019 m. sausio 22 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,50 promilių girtumas) pareiškėjas konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – uošvę, tyčia griebė už pečių ir ją pastūmė, dėl ko pastaroji nukrito ant grindų. Po to, paėmęs už rankų, tempė ją link lauko durų, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas turi ginklą (b. l. 39).
Vilniaus AVPK 2019 m. sausio 23 d. Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paėmė saugojimui pareiškėjo turimą ginklą (b. l. 36–37).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras 2019 m. sausio 23 d. nutarimu, vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 214, 218 straipsniais ir BK 38 straipsniu, ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukė pareiškėjui ir nuketėjusiajai susitaikius (b. l. 26–29). Pareiškėjas pripažino padaręs nusikalstamą veiką.
Atsakovas Sprendime, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 75.6, 92.3, 81, 93 ir 104 punktais, panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
P. K. 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymą dėl ginklo realizavimo ir pastarasis buvo realizuotas (b. l. 33, 34, 35).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkama įvertino nustatytus faktus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Ginčui taikytinos Įstatymo ir Taisyklių nuostatos.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas jo tikslas, t. y. reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymu leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.
Be to, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio 3 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Taisyklių 92.3 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (Taisyklių 93 punktas).
Taigi, būtent Vilniaus AVPK vadovas turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti dėl leidimo panaikinimo klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių bylų praktiką panašiose bylose, yra ne kartą pažymėjęs, jog Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2662-662/2018).
Šioje byloje nustatyta, kad P. K. fizinį smurtą prieš savo artimąjį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nukentėjusiai ir kaltinamajam susitaikius.
Teismo vertinimu, nustatyti pareiškėjo veiksmai patvirtina išvadą, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.
Pažymėtina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012).
Šiuo atveju pareiškėjas jokių duomenų nepateikė, o jo vertinimas, kad atsakovas netinkama ištyrė ir įvertino nustatytas aplinkybes, yra tik jo vertinimas, kuris nepaneigia nustatytų faktų.
Pareiškėjo elgesys patvirtino, jog jis Įstatymų keliamų aukštų kriterijų neatitiko. Akivaizdu, kad nustatyti faktai, patvirtina, kad pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumu. Įstatymas kelia aukštus asmenų elgesiui reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.
Akcentuotina, kad smurtavimas prieš kitą asmenį charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pareiškėjo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti reikšmingesnė nei visuomenės saugumo tikslas, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.
Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nustatytas savarankiškas leidimo panaikinimo pagrindas, t. y. kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl pareiškėjo atstovo teikti argumentai, susiję su pareiškėjo nepriekaištinga reputacija ar teistumo buvimu (nebuvimu) ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Taip pat ir pareiškėjo vertinimas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra neaktualus, kaip minėta, pareiškėjo veiksmai vertinti Įstatymo taikymo aspektu, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimui,
Įstatymo 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad tinkami saugiai naudoti ginklai asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklas perduodamas realizuoti Ginklų fondui. Taigi, tokie atsakovo veiksmai atliekami Įstatyme nustatyta tvarka ir kaip nustatytas, ginklas yra realizuotas.
Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Teismas prieina prie išvados, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.