Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovams R. L. ir A. P. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą raštu dėl ieškinio reikalavimų, nurodė, kad galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove pradėjo atrimai bendrauti prieš daugiau nei pusantrų metų. Atsakovė tuo metu nebuvo nutraukusi santuokos. Atsakovė pradėjo lauktis vaiko. Šiuo metu gyvena kartu su atsakove. Aplinkybė, kad vaiko tėvu įrašytas ne jis, jam buvo netikėta. DNR tyrimą pasidarė iš karto po vaiko gimimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad patvirtina, ką aiškino ieškovas ir atsakovė. U. nėra matęs, atsakovė išlaikymo nėra prašiusi.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad ieškinio patenkinimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovų R. L. (buv. P.) ir A. P. santuoka buvo nutraukta 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4945-1032/2021. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 15 d. U. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 1627 jos motina nurodyta R. L., tėvas – A. P.. Ieškovas prašo nuginčyti atsakovo tėvystę U. L. atžvilgiu ir nustatyti jo tėvystę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagal faktines aplinkybes, kurias ieškovas ir atsakovai patvirtino teismo posėdyje, atsakovas negali būti U. L. tėvas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai kartu negyveno prieš gimstant U. L. ir kad ieškovas ir atsakovė gyveno kartu prieš gimstant U. L.. Ieškovas nurodo, kad yra U. L. biologinis tėvas, ką patvirtina į bylą pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0048/21. Atsakovai patvirtino šią aplinkybę. Taigi visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta, kad U. L. tėvas yra ne A. P., bet Ž. Š.. Šis faktas laikomas nustatytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir CPK, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Be to, iš bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad nors atsakovas ir yra įrašytas U. L. tėvu, tačiau teismo posėdžio metu bylos šalys patvirtino, jog atsakovas net nėra matęs U. L., ja nesirūpina, išlaikymo jai neteikia.

Įvertinus aukščiau išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas A. P. nėra U. L. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo nustatyti, jog jis yra U. L. tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Ieškovas pripažįsta tėvystę, teismo posėdžio metu atsakovai su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko. Tiek ieškovas, tiek atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog būtent ieškovas rūpinasi U. L., gyvena kartu su ja ir atsakove. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad ginčo dėl tėvystės nustatymo byloje nėra, ieškovo reikalavimas tenkintinas, nustatytina, jog U. L. tėvas yra Ž. Š., o U. L. yra Ž. Š. dukra (CK 3.146 straipsnis 1 ir 2 dalys. 3.148 straipsnio 1 dalis).

Byloje taip pat pareikštas reikalavimas dėl nepilnamečiui vaikui suteiktos pavardės pakeitimo. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad U. L. ši pavardė buvo suteikta jai gimus atsakovams išsituokus ir atsakovei po santuokos nutraukimo pasilikus L. pavardę, t. y. vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Ieškovas, pripažinus jo tėvystę U. L. atžvilgiu, siekia suteikti vaikui savo pavardę. Atsakovė dėl šio ieškovo reikalavimo neprieštarauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vaiko amžių, darytina išvada, kad ieškovo pavardės suteikimas vaikui atitiks vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, vaiko U. L. pavardė pakeistina iš „L.“ į „Š.“.

Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą ir įvaikinimą, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka pakeičiamas ar papildomas gimimo įrašas (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 13 straipsnis). Taigi remiantis minėta Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostata, nuginčijus ir nustačius tėvystę, pakeitus pavardę, yra pagrindas pakeisti gimimo įrašą, be to, vaiko gimimo duomenys gimimo įraše keičiami neteismine tvarka – tai daro civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu, todėl šiuo teismo sprendimu tik išspręstini tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo klausimai, o ieškinio reikalavimai, susiję su duomenų gimimo įraše naikinimu, įrašymu, keitimu, atmestini, kadangi, kaip minėta šiuos veiksmus atlieka civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nors ieškovo ieškinio reikalavimai yra iš esmės patenkinti, tačiau atsižvelgtina į priežastis, dėl kurių atsirado šios bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas nuginčyti atsakovo tėvystę bei pripažinti savo tėvystę nepilnamečio vaiko, gimusio nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po atsakovų santuokos pabaigos, atžvilgiu, ginčo dėl ieškinio reikalavimų tarp bylos šalių nebuvo, tačiau dėl proceso ypatumų nagrinėjant tokio pobūdžio bylas bylos užbaigimas taikos sutartimi nėra galimas, atsakovo A. P. kaltės dėl to, jog ieškovui teko kreiptis į teismą nėra, su atsakove R. L. ieškovas kartu gyvena, augina nepilnametį vaiką. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju netikslinga, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos užvedimo teisme priežastis ir aukščiau nurodytas aplinkybes (dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ieškovui), ši suma priteistina valstybei lygiomis dalis iš ieškovo ir atsakovės R. L. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra U. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad ieškovas Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra U. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o U. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti U. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „L.“ į „Š.“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž. Š. 11,20 Eur (vienuolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš atsakovės R. L. 11,20 Eur (vienuolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą, tėvystės nustatymą ir pavardės pakeitimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.