Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-312/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-14
Bylos Nr.
1A-602-312/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18423-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
K. J.
Civilinis ieškovas
UAB „P.“
Advokatai
Ramutė Veronika Šalaviejūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-312/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18423-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.8.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Elzbietai Giedrei Mlečkaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,nuteistosios K. J. gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Civilinio ieškovo UAB „P.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš K. J. priteista 200 eurų civilinio ieškovo UAB „P.“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. J. nuteista už tai, kad 2016 m. balandžio 9 d., apie 19.25 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „D. d.“, esančią PPC „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, kur prekybos salėje paėmė moterišką raudoną striukę „Desiqual“, modelis 61E29H6 CHAQ SUSI, 105 eurų vertės ir moteriškus batus „Calvin Klein“, modelis „Richelle“, 95 eurų vertės, priklausančius UAB „P.“, ir, įsidėjusi į su savimi turėtą rankinę, prekių apmokėjimui nepateikė, praėjo pro kasas ir išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė UAB “P.” priklausančias prekes 200 eurų sumai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji K. J. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas jai paskyrė per griežtą bausmę. Baudžiamojoje byloje yra daug nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių – 2016 m. sausio 7 d. jai gimė dukra, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

Apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jos pačios prisipažinimu, pareiškimu, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašo apžiūros protokolu bei kita bylos medžiaga. Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, įstatymo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji niekur nedirba (b. l. 40), yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 30), turi priklausomybę nuo narkotikų, nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų. K. J. daugybę kartų bausta administracine tvarka (b. l. 46-54), taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, anksčiau teista trylika kartų (b. l. 32-36), taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo nuteistosios nusikalstamo elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad ji jokių išvadų dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro. K. J. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydyta, tačiau gydyta Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant opioidus, priklausomybės sindromą. Byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytas nuteistosios prisipažinimas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad K. J. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje yra daug jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, tačiau išskiria tik vieną jų – dukters gimimą. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vaiko gimimas nėra reglamentuotas, tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad tai reiškia, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su vaiko gimimu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo sumažinti negali, nagrinėjamu atveju, jos taip pat nesumažina ir nuteistosios asmenybės pavojingumo. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, K. J. dukra gimė 2016 m. sausio 7 d., nusikalstamą veiką nuteistoji padarė 2016 m. balandžio 9 d., kas reiškia, kad vaiko gimimas nesustabdė apeliantės nusikalstamo elgesio ir neprivertė keisti gyvenimo būdo, atvirkščiai, bedarbystė, priklausomybė nuo narkotikų ir turimas mažametis vaikas gali tik paskatinti nusikalsti, siekiant gauti pajamų. Kitų nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistosios K. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 47,25 Eur dydžio advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. J. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas